Verslas

2019.12.09 14:50

Nerijus Mačiulis apie kitų metų biudžetą: neatsimenu, kada valstybė buvo tokiame chaose

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2019.12.09 14:50

Likus trims savaitėms iki kitų metų vis dar nėra aišku, ar nuo sausio 1-osios nepradėsime mokėti naujų mokesčių. Tokią situaciją „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis apibūdino kaip chaotišką ir negailėjo kritikos visam valstybės biudžetui. Bėdų jame mato ir opozicijos atstovai.

Pirmadienį Seime surengtoje konferencijoje „2020 m. biudžetas – kuriam gerovės valstybę ar chaosą?“ opozicijos atstovai itin daug dėmesio skyrė lėšų trūkumui švietimui ir biudžetinio sektoriaus darbuotojų atlyginimams.

Vis dėlto finansų ministras Vilius Šapoka laikosi pozicijos, kad šioje situacijoje – svarbiausia rasti kompromisą.

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys, opozicijos lyderis Julius Sabatauskas konferencijoje pradžioje akcentavo, kad šalies ekonominiam augimui svarbi ne tik privataus, bet ir valstybinio sektoriaus plėtra. Čia jis išskyrė gydytojus, medikus, mokslininkus.

Diskusija Seime apie 2020-ųjų šalies biudžetą. Pasak ekonomisto, Lietuva yra pasmerkta būti gerovės valstybe

Seimo nario įsitikinimu, norint užtikrinti, kad jaunimas nebepaliktų šalies, derėtų garantuoti tokias sąlygas, dėl kurių jie vyksta į užsienį, tačiau, tvirtino J. Sabatauskas, didesnis finansavimas švietimui ir mokslui yra pamirštas. Be to, šalyje vyrauja aukštas skurdo lygis.

Vis dėlto jis atkreipė dėmesį į ketinamus didinti ar įvesti naujus mokesčius ir akcentavo, kad įstatymai numato, jog nauji mokesčiai ar pakeitimai įsigalioti gali praėjus pusmečiui nuo jų priėmimo, tačiau ne veną pakeitimą siūlomą priimti galiojančiu jau nuo kitų metų.

R. Budbergytė: rinkiminiai pažada virsta ilgalaikiais įsipareigojimais be pinigų šaltinio

Rūpinamasi fiskaline drausme, didėja pensijos, vaiko pinigai, minimali alga – tokius teigiamus biudžeto aspektus vardijo Socialdemokratų frakcijos seniūnė Rasa Burbergytė. „Tai – keli kalėdiniai žaisliukai ant eglutės“, – biudžeto situaciją apibūdino politikė.

Trūkumų ji vis dėlto įžvelgia gerokai daugiau: „Jo dydis atsilieka nuo ES vidurkio 10 procentinių punktų. (...) Pasak Lietuvos banko, yra pažeista ir fiskalinės drausmės taisyklė – valdžios sektoriaus balansas ir struktūrinis balansas yra prastesnis, nei buvo 2018 m. Per daug optimistiškai prognozuojamas kitų metų balansas.“

R. Burbergytė taip pat akcentavo, kad kai kuriems biudžetinio sektoriaus darbuotojams duoti pažadai netgi negali būti įvykdytas. „Algų padidinimas iš esmės išreikalautas per protestus ar grasinimus streikuoti“, – pridūrė R. Budbergytė.

Ji darė išvadą, kad tokios aplinkybės lems, jog gyventojai neturės galimybės gauti vienodai gerų sveikatos priežiūros, švietimo ir kitų paslaugų. Be to, teigė R. Budbergytė, vis dar nemažinamas ir darbo užmokesčio atotrūkis tarp sostinės ir kitų Lietuvos regionų.

„Prisiimti vykdyti rinkiminiai pažadai virsta ilgalaikiais finansiniais įsipareigojimais be numatytų pajamų šaltinių“, – teigė R. Budbergytė.

V. Čmilytė-Nielsen: valdantieji biudžetą vertina kaip sąmatą

Liberalų atstovė Viktorija Čmilytė-Nielsen atkreipė dėmesį – biudžetas nėra vien tik finansinis ar vien tik politinis dokumentas, tačiau politiniai išskaičiavimai užima reikšmingą vietą.

Ji pridūrė, kad ne veltui tokiu atveju biudžetas itin dažnai siejamas su politiniais pažadais. Ji primena, kad vienas iš pažadų – nebeįvedinėti naujų mokesčių.

V. Čmilytės-Nielsen išreiškė nerimą, kad valdantieji biudžetą vertina kaip pajamų ir išlaidų sąmatą, o tai – klaidingas požiūris.

„Tiesmukas perskirstymas papildomas lėšas skiriant tiems, kurie garsiai protestuoja, paimant iš tų, kurie nespėjo susiorganizuoti, leidžia užkamšyti biudžeto skyles trumpuoju laikotarpiu“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Finansų ministras ragina ieškoti kompromisų

Finansų ministras Vilius Šapoka, reaguodamas į išsakytas pastabas, teigė, kad fiskalinė drausmė yra itin svarbi, nes tai iš tiesų galėtų sukelti valstybėje „uraganą“.

„Šioje šviesoje, dėliojant biudžetą, kai lūkesčiai užaukštinti, nes turėjome rinkimų maratoną (...) ir visi viską žadėjo. Tai natūralu demokratinėje sistemoje prieš rinkimus, nes jų turėjome nemažai ir dar turėsime kitais metais, tai matome iš vartotojų lūkesčių indekso, kad jie neatitinka realybės“, – teigė V. Šapoka.

Ministras dar kartą pakartojo, kad biudžetas yra subalansuotas, realistinis ir mažinantis skurdą.

„Kiekvienas iš ministrų ieškojo kompromisų su savo bendruomene. Vyriausybė ieško kompromisų su Seimu ir prezidentu. Jeigu užsispirs kuri nors pusė, mes galime sukelti uraganą. Su švietimo bendruomene buvo rastas kompromisas. Gal jis nėra tobulas, bet tai yra kompromisas“, – tvirtino V. Šapoka.

Jis pridūrė, kad kompromisų ieškoma ne tik švietimo, bet ir kitose srityse.

Vieningai pasisakė už mokesčių įsigaliojimą tik po pusmečio

Paklausti, ar pasirašytų nacionalinį susitarimą, kad mokesčiai, nesvarbu, ar priimami su biudžetu, įsigaliotų praėjus pusmečiui arba metams po priėmimo.

V. Šapoka tvirtino, kad tokia praktika netgi palengvintų biudžeto priėmimą. „Dabar yra toks judantis taikinys. Tiek pajamų srityje yra toks judantis skaičius, tiek išlaidų srityje yra judantis skaičius“, – dabartinę situaciją apibūdino V. Šapoka.

„Žinoma, reikėtų numatyti išimtis, pavyzdžiui, jeigu pasaulyje krizė arba kažkam situacija palengvina. Tas aplinkybes reikėtų numatyti“, – pridūrė ministras.

V. Čmilytė-Nielsen savo ruožtu nurodė, kad tai – vienas iš liberalų prioritetų. Ji primena, kad frakcija tokį siūlymą buvo pateikusi, tačiau pasiūlymas nepraėjo pateikimo stadijos.

„Šiandien matome, kad yra piktnaudžiaujama ta galimybe būtent siūlyti kartu su biudžetu“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Tos pačios pozicijos laikėsi ir J. Sabatauskas. Pasak jo, išimtys, kurias minėjo V. Šapoka, vis dėlto turėtų būti taikomos tik itin išimtiniais atvejais. „Mano įsitikinimu, tokį projektą galėtų iniciuoti tik Vyriausybė, nes būtent ji yra ypatingas subjektas. Tik ji gali teikti biudžeto projektą ir atitinkamus pakeitimus“, – pridėjo J. Sabatauskas.

R. Budbergytė antrino, pateikdama pavyzdį, kad gruodžio 9-ąją du Seimo komitetai dar privalo svarstyti tek vadinamąjį automobilių taršos ir vadinamąjį prekybos centrų mokestį. Ji taip pat laikosi pozicijos, kad tokį pasiūlymą turėtų teikti Vyriausybė.

N. Mačiulis: norime įšokti į nelegalių mokesčių traukinį?

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, vertindamas biudžetą, tvirtino, kad abejonių kelia pirmiausia biudžeto prociklinė fiskalinė politika. Čia jis siūlo imtis priešingos taktikos – vykdyti anticiklinę fiskalinę politiką.

Jis pabrėžė – šiuo metu visame pasaulyje matomas ekonomikos sulėtėjimas. Jis išskyrė ir vieną didžiausių Lietuvos eksporto rinkų – Vokietiją, kuri pastaruoju metu gamina vis mažiau automobilių.

„Tame kontekste biudžeto perteklius dar labiau slopina ekonomikos augimą. Didesni mokesčiai, greta neigiamų išorinių tendencijų, dar labiau slopina investicijas“, – sakė N. Mačiulis.

Reaguodamas į konferencijoje keltą klausimą, ar su siūlomais mokesčiais einama link gerovės valstybės, ar link chaoso, N. Mačiulis teigė, kad abejonių nekyla: „Atsakymas visiškai akivaizdus – neatsimenu, kada valstybė buvo tokiame chaose, kokiame yra dabar, (...) kai iki naujų metų likus trims savaitėms visiškai nėra aišku, kokius mokesčius mokėsime nuo sausio 1 d.“

Jo vertinimu, biudžeto projekte matomi ir eksperimentiniai mokesčiai, kurie jokioje kitoje valstybėje nepritaikyti. Kaip pavyzdį N. Mačiulis pateikė vadinamąjį prekybos centrų mokestį.

„Lenkijoje jis suspenduotas. Jis nėra taikomas. Ką mes čia norime parodyti pasauliui? Europai? Kad norime įšokti į galimai nelegalių mokesčių traukinį?“ – kalbėjo N. Mačiulis.

Abejojo, ar vieno sektoriaus apmokestinimas neprieštarauja Konstitucijai

Anot N. Mačiulios, didelių abejonių kelia ir vadinamasis bankų mokestis. N. Mačiulio teigimu, galima pasižvalgyti į kitų valstybių patirtis, kurios leis suprasti, kad tai – nėra geras sumanymas.

Ekonomistas taip pat abejojo, ar vieno sektoriaus apmokestinimas neprieštarautų Konstitucijai.

Jis priduria, kad šalies ekonomikoje pastebimas didelis atotrūkis tarp to, kiek lėšų ketinama surinkti ir kiek iš tiesų surenkama.

N. Mačiulio vertinimu, būtent į šią problemą reikėtų atsisukti, o ne didinti mokesčius, kai jau dabar dalis mokesčių surenkama neefektyviai.

„Jeigu būtų struktūrinės reformos, jeigu būtų nuoširdžiau žiūrima į tai, ką sako Valstybės kontrolė, (...) turėtume galimybes tvirtinti ne biudžeto perteklių, o susitaikyti su 0,5 proc. biudžeto deficitu, ką Europos Komisiją leidžia, jeigu yra būtinos reformos. Lietuva tuos pinigus gali pasiimti už neigiamas palūkanas“, – tvirtino N. Mačiulis.

Atkreipia dėmesį: prognozės dažniausiai klysta

Šiek tiek kitokios pozicijos laikosi profesorius Romas Lazutka. Anot jo, statistika rodo, kad ekonominės prognozės dažniausiai neišsipildo, todėl remiantis prognozėmis daryti konkrečias išvadas gali būti sudėtinga.

„Mums pasako, jog laukiame krizės, taupome pinigus, negalime taisyti gerovės valstybės stogo, nes artėja krizė, bet, kai bus lietus, tada tą stogą lopysime“, – komentavo R. Lazutka.

Vis dėlto jis taip pat negailėjo kritikos siūlomiems mokesčiams. Jo tvirtinimu, tai tėra smulkmė, lyginant su gerovės valstybės ilgalaike raida.

„Kadencija baigiaisi, artėja naujų rinkimų metas, reikia kalbėti apie didesnius dalykus, ne tai, kaip padidinti valstybės pajamas 100 mln. eurų, o kaip padidinti 2 mlrd. eurų. Tai – esminis klausimas ateičiai“, – sakė R. Lazutka.

Anot jo, gerovės valstybės kūrimas yra istorinis raidos procesas, kai tiesiamas kelias tarp laisvos rinkos kapitalizmo ir komunistinės sistemos. Beje, R. Lazutkos teigimu, gerovės valstybei Lietuva yra pasmerkta, tiesiog jai kartais pritrūksta pinigų.

„Lietuva yra pasmerkta turėti savo gerovės valstybę, ji yra sukurta, tik tiek, kad jai labai stinga lėšų. Jeigu esame ekonomiškai išvysčiusi, postindustrinė, demokratinė šalis, tai mes turime turėti gerovės valstybės. Pagal mūsų BVP žinome, kad esame aplenkę daugelį Rytų Europos šalių ir pasiviję kai kurias Vakarų valstybes“, – teigė R. Lazutka.

Mokesčių pasiūlymus apibūdina kaip „menkučius“

R. Lazutka atkreipia dėmesį, kad vyrauja požiūris, jog pensijoms Lietuva skiria itin mažai, tačiau švietimui ir medicinai – gana daug. Vis dėlto, analizuodamas duomenis, ekonomistas akcentuoja – atmetus lėšas, skirtas plėtrai ir tyrimams, švietimui Lietuva skiria ne tiek ir daug.

Panaši situacija vyrauja ir medicinoje – atmetus lėšas, kurios skiriamos medicininėms priemonėms, lėšos visoms kitoms reikmėms – gerokai mažesnės.

„Apie mokesčių reformą, kas yra pasiūlyta: yra bankų, prekybos įmonių apmokestinimo pasiūlymai iš Seimo, yra Vyriausybės siūlymai dėl neapmokestinamojo dydžio plėtimo NT mokesčiui, automobilių mokesčiui ir Prezidento pasiūlymai. Atkreipsiu dėmesį, kad kalbos yra apie keliolika, keliasdešimt milijonų eurų.

Tai yra 1–3 proc. nuo to, ko mums stinga, jei bandytume gerovės valstybę finansuoti taip, kaip kitos pokomunistinės šalys finansuoja. Tai reiškia, kad tie pasiūlymai yra menkučiai ir jie nenusipelno tokio didelio dėmesio, jei mes kalbame apie gerovės valstybės plėtrą, o jeigu apie chaosą, kad viskas siūloma greitai, tada taip“, – kalbėjo R. Lazutka.