Verslas

2019.12.06 21:31

Tomaševskis siūlo steigti Lietuvos komercinį banką: už kortelės aptarnavimą kiti nieko nemoka, o mes – 18 eurų

Rita Miliūtė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“2019.12.06 21:31

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas atmetė siūlymą apmokestinti bankų turtą ir siūlo didinti jų pelno mokestį. Lenkų rinkimų akcija teigia liekanti prie savo varianto, kad reikia apmokestinti turtą. „Dienos temoje“ Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkas, Europos Parlamento narys Valdemaras Tomaševskis.

– Pone V. Tomaševski, jūsų kolega iš partijos Zbignevas Jedinskis retoriškai klausė, kodėl bankai nenori pasidalyti savo pelnu su Lietuvos žmonėmis. Dabar, kai komitetas pritarė variantui padidinti bankų pelno mokestį 5 proc., jūs nesutinkate ir vis tiek norite siekti, kad būtų apmokestintas bankų turtas, kai toks mokestis yra tik Lenkijoje, Rumunijoje ir Vengrijoje. Kodėl?

–Tiesa, penkiose valstybėse.

Trijose.

– Penkiose – Suomijoje, dar kažkur. Aš šitos medžiagos nepasiėmiau, bet penktadienį rodėme. 16 valstybių apmokestino pasyvus, tai yra papildomas banko mokestis, be pelno mokesčio.

Dienos tema. Tomaševskis: dar nei vienai Vyriausybei nepavyko nugalėti šešėlio

– 20 valstybių yra apmokestinusios bankus įvairiai, bet mokestis yra 3 valstybėse.

– Žinot, pasyvai, aktyvai – jie maždaug sutampa. O 21 tebeturi banko mokestį, o pelno mokestis – tai jis visoms įmonėms galioja. Kaip čia pažiūrėti liaudiškai? Jeigu buvo siūlymas 0,3 proc. apmokestinti bankų turtą arba aktyvus, tai skaičius nėra labai didelis, ir nesutinka bankai, o dabar lyg ir sutinka, kad iš 15 proc. pelno mokesčio padidintų iki 21 proc. – tai kas čia yra.

Akivaizdu, kad šito mokesčio nemokės daug bankų, kadangi jie kartais sugeba savo pelno neparodyti, o jeigu mes turtą apmokestinsime, tai jau nėra jokio manevro, kad mokesčių nemokėtų.

– O tai kodėl kitos valstybės nepuola taip entuziastingai prie tokio? Mokestis ir bankų turto mokestis, kurio jūs siekiate, yra 3 valstybėse: Lenkijoje, Vengrijoje, Rumunijoje. Nebent jūs vėl painiojate, kaip ten su bankų aktyvais, pasyvais, su kitais mokesčiais.

– Aš nieko nepainioju. 21 valstybė turi. Mes seniai jau turėjome šitą mokestį įvesti, kadangi šita struktūra uždirba labai daug, įkainiai pas mus bankuose yra milžiniški. Kitose valstybėse dažnai nemokami tokie mokesčiai. Sakysim, kortelės, aptarnavimas – 1,5 euro ima kai kurie bankai per mėnesį, tai per metus – jau 18 eurų. Savo grynųjų pinigų išėmimas – 0,8 proc., SEB bankas. Tai kas čia yra? Savo nuosavus pinigus pasiimama ir mokama beveik 1 proc. mokesčio – tai yra nesusipratimas.

– Išgryninimo mokestis priklauso nuo pinigų sumos, kiek nori išgryninti. Pervedimo mokestis irgi priklauso nuo sutarties, kortelės mokestis priklauso nuo kortelės tipo.

– Tie bankai dauguma apskritai neima jokių mokesčių. Pas mus 500 nemokamai, bet, aišku, 500 – tai triskart mažiau negu vidutinis darbo užmokestis.

– O kodėl taip svarbu tie grynieji pinigai, nes grynieji pinigai yra viena iš tų terpių, kuri leidžia klestėti šešėlinei ekonomikai, kuri Lietuvoje yra 3 kartus viršijanti ES vidurkį ir, kaip penktadienį kalbėjo buvęs premjeras Algirdas Butkevičius, tai yra apie 10 milijardų? Tai yra daugiau, negu jūs skaičiuojate, kad gautumėte įvedus banko turto mokestį.

– Suprantu, kad jūs nukreipsite į kitą pusę šitą mūsų diskusiją. Bet mes kalbame apie mūsų pensininkus. Buvau už nepasiturinčias šeimas, kad jie už savo pinigus turi mokėti. Aišku, jeigu norime kovoti su šešėliais, tai galime padaryti, kad 2 000 eurų. Bet dabar yra 500 tiktai eurų.

– Bet vis tiek sakote, kad reikia apmokestinti tam, kad būtų gauti tie 60 mln. eurų, kai netgi dešimtadalis iš šešėlio kompensuotų labai stipriai, lyginant su šita suma. Negirdžiu atsakymo, ar šešėlinis grynųjų pinigų cirkuliavimas, jūsų manymu, padėtų mažinti šešėlį.

– Nebus jokio cirkuliavimo, reikia šituos įkainius mažinti ir padėti žmonėms.

– Aš dabar ne apie įkainius klausiu, o apie grynųjų pinigų prisidėjimą prie šešėlio arba mažinimo.

– Čia jau kitas klausimas, aš suprantu. Kova su šešėliu – kita tema.

– Ne, tai yra grynieji pinigai, apie kuriuos jūs irgi kalbat.

– Dar nė vienai Vyriausybei nepavyko nugalėti šešėlio, bet čia jau kitas klausimas, suprantu.

– Gerai, grįžkime prie bankų pelningumo. Jeigu Lietuvoje bankams veikti yra taip pelninga, kodėl iki šiol jie išeina iš Lietuvos, užuot į ją atėję?

– Tai yra daug užsienio bankų Lietuvoje, ne vienas ir ne du turi nuosavą banką. Aišku, jie negali konkuruoti, „Luminor“ gal jie negali konkuruoti, kadangi trūksta ir kapitalo. Bet mes turime labai rimtą pasiūlymą steigti Lietuvos komercinį banką.

– Bet jūs neatsakėte į klausimą: jeigu bankų rinka yra tokia pelninga, kodėl tuomet jie traukiasi iš tos rinkos, nes visa logika sakytų, kad kiekvienas bankas turėtų norėti ateiti čia, kur veikti yra taip pelninga?

– Bankai veikia visoje Europoje. Dalis ateina, dalis išeina – tai normalus procesas. Bet kad konkurenciją padidintume, turime įsteigti savo Lietuvos komercinį banką. Kaimyninė valstybė Lenkija dabar išpirko komercinį banką ir jo pagrindu įkūrė valstybinį, ir ten įkainiai yra nuliniai. Tai konkreti parama žmonėms.

Ir Vyriausybė, ir valstybė turi daug manevrų kovoti su potencialiomis krizėmis, kadangi galės skolintis ne už 10 proc., kaip skolino krizės metu Kubiliaus Vyriausybė, o skolintis normaliai už keletą procentų.

– Pone V. Tomaševski, kaip Vyriausybė gali prisidėti prie rizikos ir krizės valdymo, jeigu ji didina savo įsipareigojimus bankų sektoriuje, nes po to, kai dabartinė Lenkijos valdžia ėmėsi dabartinės politikos, tai vietoj trečdalio lenkiško bankinio kapitalo dabar ten jau veikia apie pusę. Jūsų manymu, ar tai prisideda prie valstybės gebėjimo valdyti rizikas ir prie jos įsipareigojimų krizei įveikti?

– Yra įvairių momentų. Ką daro būtent Vokietija – ji dažnai meta į savo komercinių bankų rinką pinigus ir tai stabdo tą procesą. Neseniai buvo ant recesijos slenksčio – 0 proc. augimas buvo pirmą ketvirtį, dabar jau padidėjo šitas augimas. Mes tokio įrankio neturime. Tai būtina sukurti mūsų komercinį banką. Aišku, tam priešinsis kiti bankai, kadangi jie nenori konkurencijos. Jie nori būti monopolistais, bet jeigu mes to nepadarysime, tai bus toliau dar blogiau.

– Vokietijos bankas, kuris dar turi dalį Lenkijos banko, kaip tik labai nori ją parduoti, tik niekas neperka. Vėlgi aš matau tam tikrą prieštaravimą tarp to, ką jūs kalbate. Jūs nematote?

– Tokių prieštaravimų galima rasti, bet skaičiai liudija apie tai, kad šitas jūsų minėtas bankas už kortelės aptarnavimą, už grynųjų pinigų išėmimą neima jokio mokesčio – ten yra nuliai.

– Bet investuotojas nori jo atsikratyti, tai kaip?

– Klauskite investuotojų. Bet aš dabar ginu mūsų žmonių, vartotojų, mūsų piliečių, teises. Kažkodėl ten jie moka nulį, o pas mus kortelės aptarnavimui reikia 18 eurų per metus mokėti.

– Gal susiję dalykai yra dėl to, kad Lenkijoje, tarkime, naujo būsto paskolų kreditavimas yra virš 4 proc. palūkanų, o Lietuvoje – mažiau kaip 3 proc.?

– Žinote, vidurkis yra vidurkis. Rinka šitą reguliuoja. Bet reikalinga konkurencija. Visų pirma reikalinga konkurencija. Nėra konkurencijos, tada šitie procesai neveikia.

– Ar sutinkate, kad Lenkijoje su jos dabartiniu bankiniu modeliu būsto kredito palūkanos yra didesnės negu Lietuvoje? Sunku būtų nesutikti, nes tokie yra duomenys iš Lenkijos centrinio banko.

– Visų pirma, šitie duomenys – tai kaip mes pradėjome ginčytis dėl 3 ar 5 valstybių. Aš turiu duomenis, kad penkiose yra apmokestinti aktyvai, jūs tvirtinate, kad trijose. Laikas bėga, o žmonės nežino, apie ką mes kalbame.

– Aš tai žinau, apie ką mes kalbame. Pone V. Tomaševski, čia yra skaičiai. Ar jūs norite paneigti Europos centrinio banko skaičius?

– Aš kalbėjau, kad yra kai kurie bankai, kurie turi mažesnes. Yra didelė rinka, daug galimybių plėstis.

– Kas, jūsų manymu, yra vidurkis bankų rinkoje?

– Yra galimybė pasiskolinti.

– Vidurkis palūkanų yra galimybė pasiskolinti?

– Tai bankų veikia daug, daug šito mažiau negu vidurkis, ir eilės ten nestovi.

– Tų bankų nebeveikia tiek daug, nes vėl jų mažėjo nuo 38, dabar yra 31. Kalbant apie bankus Lenkijoje, jų sumažėjo 7 bankais – nuo to, kai buvo paskelbta dabartinės valdžios šita repolonizacija. Jūs kalbate, kad kaip tik skatins konkurenciją. Ar jūs ir čia nematote prieštaravimų?

– Nematau prieštaravimų, kadangi veikia du nauji bankai, kurie žiūri visų pirma į žmonių interesus, o pavyzdys – Danija. Ten yra toks bankas, kuris turi nulines palūkanas būsto paskoloms. Bankas Danijoje net pradėjo taikyti neigiamas palūkanas, kadangi jie kovoja už klientą. Pas mus niekas už klientą neturi kovoti, nes yra monopolis tam tikras.

– Neigiamos palūkanos už būstą, jo. Pone V. Tomaševski, sakėte, kad galima už 200 mln. nusipirkti banką ir turėti sėkmingai veikiantį Lietuvos komercinį banką, ypač, kaip kad sakot, yra daug kambariukų paštuose.

– Ne kambariukų, o normalių pastatų.

– Kaip jums atrodo, kiek reikėtų investuoti į tokį banką nusipirkus už 200 milijonų, kad jis būtų sėkmingas?

– Šita informacija viešai paskelbta bankų sektoriaus. Aišku, jeigu mokų banką – tai be milijardų neapsieisi, bet jeigu pagrindą jau turėtum ir plius panaudotum pašto patalpas, o pašto skyrių Lietuvoje yra triskart daugiau negu banko skyrių, tai yra didelis potencialas, bet kažkas nori privatizuoti šituos pastatus. Be to, mes jokio turto neturėtume, niekada savo banko neturėtume.

– Iš kur būtų paimtas tas milijardas prie 200 milijonų?

– Apie 200 milijonų mes kalbame.

– Tai čia nupirkti, o ne investuoti?

– Apmokestinus bankus, mes galime 100 mln. eurų jau turėti. 0,4 proc. bus apie 100 milijonų. Jūsų teisingai paminėta kova su šešėliu, viešieji pirkimai.

– Tai gal nuo šito ir reikia pradėti?

– Taip, mes ir pradedame. 250 milijonų. Buvo paskelbtas konkursas geležinkelių.

– Pone V. Tomaševski, jums nepatiko, kad mes peršokome nuo bankų?

– Laimėtojas skyrė 360 milijonų, tai daugiau negu buvo paskelbta, o antra įmonė davė 40 milijonų mažiau, bet pralaimėjo.

– Pone V. Tamaševski, tai nebuvo galutinė suma už viso projekto finansavimą. Kodėl jūs ir kolega Z. Jedinskis imatės reguliuoti sferą, kuri iki šiol nebuvo jūsų patirties ir veikimo sritis, kurioje jūsų žinios iš tiesų nėra labai gilios?

– Ekonomikos komiteto narys jau antrą kadenciją, jis turi patirties, dirbo įvairiose įmonėse kaip direktorius. Tai vienas momentas – kompetencija. Antras momentas yra drąsa, kadangi penktadienį, deja, trūksta drąsos. Šiandien paskutinė informacija, kad, deja, bet paveikia šitas spaudimas. Kai kurie Seimo nariai jau atsisako. Tai galima tik apgailestauti dėl šito spaudimo. Mes atlaikysime.