Verslas

2019.12.06 16:43

Automobilių taršos mokestį teks mokėti šimtams tūkstančių kasmet, bet ministerija problemos nemato

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2019.12.06 16:43

Automobilių taršos mokestį kasmet sumokėtų 200 tūkst. automobilių savininkų. Tokią statistiką pateikė Aplinkos apsaugos ministerija, kuri teigė, kad tai – nei daug, nei mažai. Anot ministerijos, daug svarbiau užtikrinti mokesčio neišvengiamumą.

Vis dėlto Seimo biudžeto ir finansų komiteto (BFK) narys, konservatorius Mykolas Majauskas, vertindamas komitetui ministerijos pateiktus skaičius ir patį mokestį, laikosi kitos nuomonės – tai prasilenkia su sveiku protu.

„Manau, kad visų pirma toks pasiūlymas prasilenkia su sveiku protu ir, sakyčiau, pamatiniais teisėkūros pamatais. Nei Valstybinė mokesčių inspekcija, nei „Regitra“, kaip informavo BFK narius, nėra pasiruošę tokį mokestį skaičiuoti ir administruoti bei negali būti jokios kalbos apie įvedimą, kaip valdantieji kalba, nuo Naujųjų metų“, – LRT.lt sakė M. Majauskas.

Jo aiškinimu, iki naujų metų likus vos trims savaitėms, apie tai nereikėtų net kalbėti, vien remiantis Mokesčių administravimo įstatymu.

Parlamentaras taip pat akcentavo, kad toks mokestis niekaip neišspręstų taršos problemos, o tiesiog skatintų gyventojus važinėti taršiais automobiliais, jo nekeičiant į kitą, dar ilgiau.

„Panašu, kad valdantieji nebejaučia žemės po kojomis, siūlydami apmokestinti net 200 tūkst. transporto priemonių valdytojų kiekvienais metais. Mano supratimu, tai niekaip neišsprendžia taršos klausimo, o tiesiog skatina gyventojus važinėti taršiais automobiliais, kol jie bus „nudrožti“ ir priduoti į metalo laužą“, – sakė M. Majauskas.

Įžvelgia norą bet kokia kaina surinkti pinigus

Jo vertinimu, toks pasiūlymas rodo norą bet kokia kaina surinkti biudžetui reikalingas pajamas.

Vietoje to M. Majauskas siūlė alternatyvą – norint iš tiesų apmokestinti taršą, derėtų didinti akcizą degalams, nes būtent naudodamiesi degalais gyventojai ir teršia aplinką.

„Kai turi taršų automobilį, bet jis stovi garaže ir tu išvažiuoji per Vėlines aplankyti kapų ir per Kalėdas ar Velykas aplankyti vaikų, tai toks taršos mokestis automobiliui niekaip neatspindėtų realios taršos, jeigu automobilis būtų parduotas“, – pateikė pavyzdį M. Majauskas.

Jo nuomone, pasiūlymas Seime nesurinks reikiamo 71 balso. M. Majauskas pridūrė ketinantis raginti opozicijos kolegas balsavime nedalyvauti, ištraukiant korteles.

Ministerija: 200 tūkst. – nei daug, nei mažai

LRT.lt susisiekti su aplinkos apsaugos ministru Kęstučių Mažeika nepavyko. Kaip informavo ministro patarėjas komunikacijai Justas Jaskonis, ministras yra išvykęs ir todėl negali atsakyti.

J. Jaskonio pateiktame komentare nurodoma, kad, didinant akcizą, dar labiau suklestėtų šešėlis iš kaimyninių šalių, kur kuras yra dar pigesnis: „Juolab akcizo paskirtis yra kita. Taršos mokesčio surinkimas per akcizą nėra svarstomas.“

J. Jaskonio tvirtinimu, šiuo metu projektas yra svarstymo stadijoje komitetuose ir kiekviena nuomonė yra girdima bei gerbtina.

„200 tūkst. – nei daug nei mažai – tiek automobilių kasmet registruojama. Matyt svarbiausia yra užtikrinti mokesčio neišvengiamumą, lengvą ir paprastą administravimą, kad būtų išlaikomas principas „teršėjas moka“ ir atsirastų finansinė demotyvacija įsigyti taršų automobilį“, – atsakyme teigė J. Jaskonis.

Dalį akcizų ragina skirti kovai su klimato kaita

Penktadienį 3 proc. nuo kuro akcizų skirti kovai su klimato kaita pasiūlė partijos „Tvarka ir teisingumas“ vadovas Remigijus Žemaitaitis. „Mes siūlome, kad ne nueitų į valstybės biudžetą, o eitų iškart į atskirą klimato kaitos biudžetą“, – BNS teigė parlamentaras.

Skaičiuojama, kad biudžetas dėl to netektų 24 mln. eurų, tačiau šios lėšos iš karto būtų skirtos tokioms priemonėms, kaip daugiabučių atnaujinimas ar transporto priemonių įsigijimas.

R. Žemaitaičio teigimu, administruoti šių akcizų pervedimą nieko nekainuotų.

Lietuvai siekiant 9 proc. tikslo, 2021–2030 metais ji turi neviršyti 126,6 mln. tonų CO2 kvotos, o jį viršijus, šalis turės jį padengti pirkdama apyvartinius taršos leidimus – jie per 10 metų kainuotų 348 mln. eurų, iš jų apie 243 mln. eurų – už viršytas kvotas transporte.

Siūlė mokėti vieną kartą

LRT.lt primena, kad siūlymas mokėti vadinamąjį taršos mokestį kaskart, kai pasikeičia automobilio savininkas, buvo pateiktas jau anksčiau, tačiau nesulaukė palaikymo Seime.

Tuomet Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijai priklausantys Seimo nariai Valius Ąžuolas ir Agnė Širinskienė įregistravo motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio įstatymo projektą.

Projekto tikslas – atkreipti dėmesį į transporto priemonių sukeliamą poveikį aplinkai bei klimato kaitai, skatinti rinktis mažiau taršius automobilius.

Šis vienkartinis mokestis, remiantis siūlymu, būtų taikytas transporto priemonėms, kurios pirmą kartą registruojamos Lietuvos kelių transporto priemonių registre.

Vėliau vis dėlto buvo grįžta prie pirminio pasiūlymo – mokėti kaskart keičiantis automobilio savininkui.

Iš pavadinimo išbrauktas žodis „pirmos“

Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Seime šią savaitę registravo pataisas, kuriomis iš Motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio įstatymo pavadinimo braukiamos žodis „pirmos“.

Išimtis būtų taikoma tik tais atvejais, kai keistų transporto priemonės savininkas pavadinimas ar vardas. Pavyzdžiui, jeigu pasikeistų bendrovės pavadinimas ar fizinio asmens vardas ar pavardė.

Mokesčio dydis svyruos nuo 13,5 iki 540 eurų, jis priklausys nuo anglies dioksido (CO2) emisijos kilometrui dydžio. Visi automobiliai būtų apmokestinami nuo 130 gramų CO2 kilometrui.

Žemutinė mokesčio taikymo riba – 131–140 gramų CO2 kilometrui dyzeliniams, benzininiams ir dujiniams automobiliams. Dyzeliams automobiliams mokestis būtų nuo 30 iki 540 eurų, benzininiams – nuo 15 iki 270 eurų, dujiniams – nuo 13,5 iki 243 eurų.

Pirmadienį šį pasiūlymą turėtų svarstyti Seimo ekonomikos bei Biudžeto ir finansų komitetai.