Verslas

2019.12.09 05:30

Seimas ūkininkams sumažino gėlo vandens kainą, bet šie piktinasi – nors ir privalėjo, anksčiau visai nemokėjo

Jonas Deveikis, LRT.lt2019.12.09 05:30

Seimas nuo kitų metų vasaros ūkininkams iki 100 kubinių metrų vandens per parą leis išgauti nemokamai, nors anksčiau už tokį kiekį tekdavo susimokėti 3,6 tūkst. eurų per metus. Tačiau ūkininkai jaučiasi apgauti ir teigia, kad anksčiau nieko nemokėdavo. 

Iki šiol asmenims, besiverčiantiems ūkine bei komercine veikla, tekdavo mokėti 0,1 euro už kiekvieną iš žemės gelmių išgautą kubinį metrą vandens. Tačiau šį reglamentą spalio 15 dieną Seime nuspręsta pakeisti. Nuo kitų metų liepos 1 dienos ūkininkams, išgaunantiems iš vieno gręžinio iki 100 kubinių metrų vandens per parą, nereikės nieko mokėti.

Vadinasi, per metus bus galima išgauti iki 36,6 tūkst. kubinių metrų vandens veltui, nors anksčiau už tokį kiekį kubinių metrų vandens per metus tekdavo pakloti 3,6 tūkst. eurų. Įsivaizduokime, 36,6 tūkst. kubinių metrų vandens prilygtų 14 olimpinių plaukimo baseinų.

Negana to, ūkininkams sumažintas ir mokesčio tarifas. Už kiekvieną papildomą kubinį metrą, viršijantį 100 kubinių metrų, teks susimokėti tik po 0,03 euro, nors anksčiau mokesčio tarifas siekdavo 0,1 euro.

Aplinkos ministerija skaičiuoja, kad dėl pasikeitusios tvarkos šalyje į apmokestinamų vandenviečių skaičių patektų tik 34 vandenvietės, iš kurių išgaunama daugiau kaip 100 kubinių metrų vandens per parą.

Apytiksliais skaičiavimais, per metus už požeminį vandenį būtų sumokama apie 90 tūkst. eurų.

„Jeigu mes vandeniu nuplauname guolį, girdome juo gyvulius ir dar turime už tai sumokėti, tai čia yra kažkoks absurdas“, – teigia J. Sviderskis.

Nors vandenviečių, kurios sunaudos virš 100 kubinių metrų vandens per parą, yra 34, o jų sunaudojamas vandens kiekis per metus siektų mažiausiai 1,2 mln. kubinių metrų, Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, per praėjusius metus, pagal ūkio subjektų vandens naudojimo apskaitos metinių ataskaitų duomenis, žemės ūkio įmonės išgavo vos 3,6 tūkst. kubinių metrų požeminio vandens.

Kiti gyventojai moka, o ūkininkai nemokės?

Liberalas Simonas Gentvilas nesupranta, kaip tokia pataisa galėjo būti priimta, kadangi, remiantis Konstitucija, viskas, kas yra 30 centimetrų po žeme, yra visų žmonių turtas.

„Tai nėra Aliaska ar Latvija, kur nusiperki sklypą, o viskas, kas po juo randama, yra tavo. Tas, kas išgavinėja visiems priklausantį turtą, turi už jį mokėti arba naudoti jį tvariai“, – tvirtina S. Gentvilas.

Politikui taip pat nesuprantama, kodėl kiekvienas Lietuvos gyventojas, iš čiaupo įsipildamas stiklinę vandens, valstybei už tai, kad naudojamas žemės gelmių vanduo, sumoka 0,03 euro centus už kubinį metrą vandens, tačiau ūkininkams mokėti nereikės. „Visi turi mokėti šitą mokestį, o dabar ūkininkai sako „mes nemokėsime“, – stebisi S. Gentvilas.

Klausimų kyla ir dėl to, kaip į tokį įstatymą sureaguos Europos Sąjunga (ES). Remiantis vandenų direktyva, leidimais turi būti reguliuojamos vandenvietės, iš kurių paimama bent po 10 kubinių metrų vandens per parą. Tačiau pagal naują įstatymo pataisą, Lietuvoje ūkininkams, išgaunantiems iki 100 kubinių metrų vandens per parą, leidžiama neturėti leidimų.

S. Gentvilas pažymi, kad nors anksčiau ir galiojo įstatymas susimokėti už kiekvieną kubinį metrą vandens, jis neveikė ir beveik niekas nemokėjo. „Nei leidimų turėjo, nei mokėdavo. Todėl šitu nauju įstatymu šią spragą ir bandoma užkamšyti“, – sako liberalas.

S. Gentvilas pažymi, kad priimtas įstatymas užaugintos kiaulės galutinę kainą pakeis tik 0,02 euro, o 100 litrų žaliavinio pieno – vos 0,01 euro.

„Tas aimanavimas, kad su trimis euro centais pražūsime, tai yra ne į tai nukreipta. Daugelis jų nepatenkinti, nes nėra įregistravę, neprižiūri vandenviečių ir neišsiima leidimų objektams, nes daugelis jų yra nesutvarkyti, taršūs arba nelegalūs“, – teigia S. Gentvilas.

Jis neatmeta galimybės dėl šio įstatymo kreiptis ir į Konstitucinį Teismą. Kadangi, jo teigimu, vienai išskirtinei grupei suteikiama galimybė nemokamai naudotis visu visuomenės turtu.

Mažeika: ūkininkai už vandenį nemokėdavo visai

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika teigia, kad šiuo atveju svarbiausia priversti ūkininkus apskaityti išgauto vandens kiekius.

„Pastarieji dveji metai rodo, kad vandens ištekliai, ypač tų, kurie turi šulinius, yra išsekę. Pasireiškė gėlo vandens trūkumas, todėl svarbu, kad jis nebūtų švaistomas“, – sako K. Mažeika.

Aplinkos ministras pažymi, kad ūkininkams mokestis už vandens naudojimą iki šiol nebuvo taikomas iš viso, o vandens kiekiai nebuvo apskaitomi.

„Jie deklaruodavo tuos kiekius, bet kažkokio mokesčio, mano žiniomis, praktika rodo, kad jo nebuvo“, – sako K. Mažeika.

Tačiau tos pačios Aplinkos ministerijos LRT.lt atsiųstame laiške rašoma, kad iki šiol žemės ūkio veiklą vykdantys asmenys, kaip ir visi kiti asmenys, naudojantys požeminį vandenį komerciniais tikslais, nepriklausomai nuo išgauto kiekio, turi turėti leidimą ir mokėti mokestį už gamtos išteklius pagal Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 2 priede nustatytą 0,1 euro už kubinį metrą tarifą.

Nesupranta, kodėl reikia mokėti

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis teigia, kad ūkininkai už vandenį, išgautą iš žemės gelmių, visai nemokėdavo, nes jį naudodavo ūkio reikmėms. O įstatyme buvo parašyta, kad už vandenį reikia susimokėti tik vykdant komercinę veiklą.

„Žemės gelmių įstatyme buvo užrašyta, jeigu gręžinys yra nuosavoje žemėje ir jis naudojamas ūkio reikmėms, už vandenį mokėti visai nereikia. Bet buvo reikalavimai, kuriais Vyriausybė buvo nustačiusi mokėti nuo 100 kubinių metrų.

Taip buvo iki 2016 metų gegužės 11 dienos, bet tuomet Vyriausybė panaikino tokį reguliavimą. Ir tada pradėjo visi aplinkosaugininkai, geologijos tarnybos sakyti ir atsirado Aplinkos apsaugos ministerijos iniciatyva, jog mokėti reikia jau nuo 10 kubinių metrų“, – sako J. Sviderskis.

Jis teigia nesuprantantis, kodėl reikia mokėti už vandenį, jei ūkininkai nuosavoje arba nuomojamoje žemėje jį naudoja savo reikmėms žemės ūkiui.

Tačiau LRT.lt kalbinti, bet savo tapatybės nenorėję atskleisti aplinkosaugininkai nesupranta, kodėl ūkininkai anksčiau bandydavo interpretuoti, kad jų veikla nėra komercinė ir už vandenį visai nieko nemokėdavo.

Jaučiasi apgauti

J. Sviderskis taip pat mano, kad anksčiau galiojęs mokestis už vandenį ūkininkams atsirado Lietuvos geologijos tarnybos pastangomis, o jie griežtesnius reglamentus nori taikyti todėl, kad, kaip teigia J. Sviderskis, „susikurtų sau darbo vietas“.

„Tuomet dar Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė skubos tvarka pavedė Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijoms parengti įstatymą, siekiant atitaisyti tvarką, kad ūkininkams būtų skaičiuojamas mokestis nuo 100 kubinių metrų, kaip mes ir norėjome.

Tai ketverius metus skubos tvarka Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų specialistai dirbo suprakaitavę ir parengė naują žemės gelmių įstatymą, kuriame vėl suveikė geologų ir Aplinkos ministerijos specialistų lobizmas. Jie užrašė žodį „vandenvietė“ ir išbraukė žodį „gręžinys“. O vandenvietė turi atskirtus, griežtesnius reikalavimus. Tai dabar vėl atsirado sąlygos geologams prašyti, kad gręžiniai būtų performuoti į vandenvietes“, – naują žemės gelmių įstatymą kritikuoja J. Sviderskis bei priduria, jog bandys kovoti, kad tokios „nesąmonės“ nebūtų.

Jis taip pat mini, kad gyvulių augintojai vandenį naudoja pačių gyvulių gerovei. „Jeigu mes vandeniu nuplauname guolį, girdome juo gyvulius ir dar turime už tai sumokėti, tai čia yra kažkoks absurdas“, – teigia J. Sviderskis.