Pastarosiomis savaitėmis politinio lauko epicentre dominuoja Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) politikai.
Ministro kėdės tvirtumą tikrina Jaroslavas Narkevičius, kuris ranka numoja į prezidento nepasitikėjimą, Zbignevas Jedinskis ir jo sūnus įsipainiojo į skandalu pakvipusią Seimo viešbučio istoriją, o partijos lyderis Valdemaras Tamoševskis visas šias peripetijas skambiai vadina „jerunda“.
Penktadienį pastarieji du politikai surengė spaudos konferenciją, kurioje apžvelgė pastarųjų savaičių politinius įvykius, taip pat kritiškai atsiliepė apie siūlomą naują bankų mokesčių projektą.
Penktadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritarė siūlymui bankų pelno mokestį padidinti nuo 15 iki 20 proc. Iniciatoriai ketvirtadienį pasiūlė atsisakyti bankų turto mokesčio ir vietoj jo padidinti bankų pelno mokestį iki 22 procentų.
Kalbėdamas apie šiuo metu svarstomą galimą bankų apmokestinimą Seimo narys Z. Jedinskis sako, kad LLRA nepritaria naujai idėjai. Anot politiko, jei politikai remtųsi šia idėja, į biudžetą būtų surinkta gerokai mažiau pinigų.
„Mes liekame prie savo varianto, kuris numato apmokestinti banko turtą. Kitas variantas, kuris siūlomas dabar, ne visai atitinka realijas, mūsų skaičiavimais, į biudžetą būtų surinkta tris kartus mažiau lėšų“, – kalbėjo Z. Jedinskis.
Pasak jo, argumentas, kad bankų apmokestinimas nuguls ant piliečių pečių, „jokios kritikos neišlaiko“.
„Mums ir mūsų rinkėjams nėra aišku, kodėl bankai nori numesti šitą atsakomybę, tą naštą piliečiams rinkėjams, savo klientams, kodėl bankai, kurie gauna tokius didelius pelnus, nenori prisidėti prie valstybės gerovės“, – tikino Seimo narys.
Z. Jedinskis siūlė apmokestinti finansų rinkos dalyvio turtą, jei šio mokesčio mokėtojo turto vertė viršija įstatymo projekte nustatytą dydį (300 milijonų eurų). Šis turtas būtų apmokestinamas 0,03 procento mėnesiniu finansų rinkos dalyvio mokesčio tarifu.
LLRA partijos lyderis V. Tomaševskis spaudos konferencijoje teigė, kad jų siūlomai idėjai pastaruoju metu daromas didžiulis politinis spaudimas, kuriami nauji projektai, kurie, anot europarlamentaro, tokie naudingi valstybiniu lygmeniu vargu ar būtų.
Kalbėdamas apie bankų mokestį V. Tomaševskis pateikė keletą pavyzdžių apie bankų praktikas, mokesčių eilutes kitose ES šalyse ir lygino su mokesčiais Lietuvoje.
LRT.lt primena, kad nepriklausomų ekspertų vertinimo, kurį inicijavo Seimo BFK, išvadoje teigiama, kad bankų turto mokestis būtų sunkiai pakeliama našta bankams ir galėtų sukelti problemų visai ekonomikai.
Tačiau valdantieji ketvirtadienį įregistravo siūlymą pelno mokestį kredito įstaigoms didinti 7 proc. – nuo 15 iki 22 proc. Vis dėlto penktadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitetas nusprendė pritarti siūlymui šį mokestį didinti 5 proc.
Šiuo metu Lietuvoje pelno mokesčio tarifas siekia 15 proc., Latvijoje ir Estijoje – 20 proc.
