Verslas

2019.12.09 19:11

„Norfos“ vadovas apie mokestį prekybininkams: iš pradžių susimokėsime patys, o vėliau kils kainos

Mindaugas Laukagalis, LRT RADIJAS, LRT.lt2019.12.09 19:11

Iššūkiai versle, apie kuriuos kalbama, yra ne tik lėčiau auganti ekonomika, bet ir nauji mokesčiai. Vienas tokių – apyvartos mokestis stambiems prekybininkams. „Norfos“ įmonių grupės pagrindinis akcininkas Dainius Dundulis teigia iš pradžių susimokėsiantis iš savo kišenės, tačiau vėliau išlaidas kompensuosiantis aukštesnėmis kainomis.

Dalis ekspertų ir verslo atstovų šį mokestį kritikuoja, esą bus perkeltas ant vartotojų pečių, tačiau valdantieji atkerta, kad tai – netiesa.

D. Dundulis sako, kad idėjiškai tokiam mokesčiui neprieštarauja, tačiau yra kitų sričių, kurias sutvarkius biudžetas pasipildytų. Pavyzdžiui, lengvatos kai kuriems sektoriams ir neefektyviai naudojamos valstybės lėšos.

„Faktas, kad mes svarstome, ką reikės daryti. Pagal dabartinius rezultatus, mes tikrai išgalėsime jį sumokėti, bet yra vienas „bet“ – pastaruosius penkerius metus mūsų darbuotojų vidutinis atlyginimas kilo tarp 15–20 proc. kasmet.

Labai norėčiau, kad ir šiemet jis kiltų, tačiau mes jau esame viešai pasakę, kad, jeigu bus įvestas šis mokestis, reikės bent jau laikinai susilaikyti, kol susiniveliuos kainos. Aišku, po tam tikro laiko šis mokestis pereis į kainas ir mes toliau, tikiuosi, galėsime kelti atlyginimus“, – komentuoja D. Dundulis.

Paklaustas, ar prognozuoja, kad kainos bet kokiu atveju kils, D. Dundulis sako, kad tai individualus kiekvieno rinkos dalyvio reikalas.

„Iš pradžių tikrai susimokėsime iš savo kišenės. Tikrai nebus taip, kad paimsime ir pakelsime kainas 1 proc. Mes lygiai tą patį darėme, kai PVM kilo, bet po to kainos yra sureguliuojamos pagal tai, kokios yra išlaidos, o šitas mokestis yra išlaidos. Bet kokiu atveju mūsų išlaidos padidėja 1 proc. nuo apyvartos, todėl 3–6 mėnesių laikotarpyje kainos maždaug 1 proc. kils. Reikėtų nepamiršti ir to, kad, norint padengti visą šį mokestį, kainos turi pakilti ne 1, o 1,21 proc., nes dar prisideda ir PVM“, – paaiškina D. Dundulis.

Gyvena nerimu

Kol „Norfos“ vadovas į valdžios kurpiamus mokesčius žiūri ramiai, pervežėjai teigia jau šįmet gyvenantys nerimu. Anot Tomo Garuolio, iš asociacijos „Linava“, daugiausiai klausimų kelia Europos Sąjungos (ES) institucijose svarstomos naujos krovinių gabenimo taisyklės – mobilumo paketas, kuris esą nenaudingas Lietuvai. Abejonių pervežėjams kelia ir siūlymas didinti minimalų atlyginimą sunkvežimių vairuotojams.

„Matome drastišką naujų vilkikų pardavimų mažėjimą, o tai reiškia, kad nebėra investuojama į ateitį. Šioje valstybėje šviesios perspektyvos nupiešti negalėčiau.

Mes savo ruožtu užsakėme ir atlikome tyrimą, kuris buvo pristatytas ir valdančiųjų frakcijai Trišalėje taryboje. Tyrimas parodė, kad, vien tik įvedus 1,65 koeficientą, Lietuvoje darbo neteks apie 22 tūkst. žmonių. Kartu sudėjus ir galima mobilumo paketą, iš viso būtų apie 34 tūkst. darbuotojų. Bendras poveikis ekonomikai – virš 1,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Atsižvelgus į tai, ką sako tyrėjai, tikėtis papildomų pajamų į biudžetą būtų sunku“, – sako T. Garuolis.

Žvelgia optimistiškai

Dar viena verslo šaka, kuri šiais metais sulaukė itin didelio susidomėjimo, – nekilnojamasis turtas. Vienos didžiausių įmonių „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Raimondas Reginis teigia, kad šie metai bendrovei itin sėkmingi, o į 2020-uosius sektorius žvelgia optimistiškai. Jų negąsdina net siūlymai išplėsti nekilnojamojo turto mokesčio bazę.

„Turbūt dažniausiai skundžiasi plėtotojai, tie, kurie stato būstą ar komercinius objektus, nes jiems kaštai ypač auga. Neretai plėtotojas suplanuoja vienaip, o realybėje būna kitaip. Jie pamato, kad sunku surasti darbuotojus, o ir statybinės medžiagos brangsta. Šiais laikais pastatyti kokybišką produktą ir jį pateikti rinkai kartais nėra taip paprasta“ – akcentuoja R. Reginis.

Nors nemažai ekonomistų kalba, jog situacija gali keistis, o ir verslininkų nuotaikos prastėja, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas teigia kol kas pokyčių nepastebintis.

„Mes dirbame su klientais. Neatrodo, kad jie ką nors nukelia ateičiai, pavyzdžiui, savo investicijas, arba jų atsisako. Bent jau šiuo metu požymių, kuriuos galėtume identifikuoti, tikrai neturime“, – tikina R. Reginis.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.