Verslas

2019.12.25 10:53

Ispanijoje amato išmokęs ir į Lietuvą grįžęs Marius laimę rado provincijoje: pagrindinės klientės – avys

Rūta Katkevičienė, LRT radijo laida „Gimtoji žemė“, LRT.lt2019.12.25 10:53

„Čia toks darbas, kur tu neparduodi savo prekės atvažiavęs. Atvykęs į vietą, tu atiduodi savo sveikatą ir padarai darbą – nėra reikalo derėtis“, – LRT RADIJUI sako Kupiškio rajone gyvenantis avių kirpėjas Marius Klemunskis.


Vos spėja suktis

Gyvenimas mieste, vadybos studijos ir gerai apmokamas darbas IT srityje – šių dienų jaunimo siekiamybė. 23-ejų Marių Klemunskį, rodos, tokios siekiamybės visai nevilioja. Jaunas vyras gyvena vos porą šimtų gyventojų turinčiame kaime, yra baigęs profesinę mokyklą, o verčiasi gan neįprastu mūsų šalyje amatu – kerpa avis.

Avių kirpėjo amatą Marius Klemunskis perėmė iš tėčio Virginijaus. Ispanijoje gyvenusiai Klemunskių šeimai dėl sveikatos problemų teko grįžti į gimtąją žemę. Kupiškio rajone, Lukonių kaime, įsikūrę Klemunskiai kelionėmis nesiskundžia ir dabar, mat „avių kirpėjai mūsų šalyje yra paklausūs, tad tenka pavažinėti po visą Lietuvą“. „Tenka vykti net į kitus šalies galus – Klaipėdą, Šilutę, Marijampolę, Alytų, Prienus“, – sako M. Klemunskis.

Marius tikina, kad jei jis su tėčiu mestų savo amatą, jų pasigestų daugybė ūkininkų. „Nuo vaikystės daug kuo domėjausi, tačiau atrasti sau artimą veiklą yra labai sunku. Šiuo metu užsiimu avių kirpimu, bet nežinau ar taip bus ilgai, ar tik viena iš pabandytų veiklų, – kiek abejoja darbštus vaikinas. – Tačiau dabar tuo užsiimti yra tikrai gerai, nes Lietuvoje labai trūksta avių kirpėjų. Pavasarį ir vasarą, per patį avikirpį, būna dienų, kuomet sulaukiame apie 30 užsakovų skambučių – jei savo veiklą mestume, mūsų tikrai pasigestų“.

Avių kirpimo išmoko Ispanijoje

Pilnai darbo dienai, pasak M. Klemunskio, jis, kartu su tėčiu, yra pajėgūs nukirpti iki 200 avių. „Retas kas tiek daug avių augintų. Dažniausiai po 20-30 laiko. Tuomet susiplanuojame maršrutą ir prasukame pro kelis rajonus, – pasakoja kupiškėnas. – Lietuvoje gerą avį nukirpti trunka iki trijų minučių. Tėčiui Ispanijoje tai trukdavo vos 40 sekundžių. Ten, dėl klimato, avių vilna yra žymiai retesnė, smulkutė“.

Mariaus tėtis avis išmoko kirpti saulėtoje Ispanijoje, kur ilgus metus gyveno su šeima. Kuomet šeima grįžo į tėviškę, Marius buvo 10-tokas. „Baigęs mokslus, mokiausi profesinėje mokykloje. Po poros metų paskaitų grafikas ten tapo laisvesnis. Tėtis pasiūlė mokytis kirpti avių. Susidomėjau“, – įsisukimą į kirpėjo darbą prisimena M. Klemunskis.

Ūkiškas vaikinas neslepia, kad Ispanijos klimatas jam arčiau širdies. „Šilta, gera. Šiluma ten sausesnė, – sako jaunasis avių kirpėjas. – Ispanijoje buvo savas draugų ratas, visai kiti žmonės, tačiau čia taip pat gerai, turiu draugų“.

Rūpinasi avelių grožiu

Klemunskiai avis kerpa profesionalia kirpimo įranga, kurią Mariaus tėtis įsigijo dar šeimai gyvenant Ispanijoje. Galima sakyti, kad tai savotiška mobili kirpykla, mat kirpėjai, kartu su technika, nuolat būna „ant ratų“.

„Kirpimo įrangą sudaro medinis apatinis pagrindas – lenta, ant kurios vyksta darbas ir yra sodinamos avys. Yra metalo vamzdžiai, prie kurių kabinasi motoras, pakabinimas nugarai. Yra toks lankas su spyruoklėmis – su juo dirbant mažiau pavargsti, lengviau gali ištverti visą darbo krūvį, nes pats darbas yra fiziškai sunkus. Nuo motoro eina pereinamoji dalis, vadinamasis kardanas ir žirklės“, – avių kirpimo techniką pristato Marius.

Žirklės visame mechanizme yra vienos, tačiau reikia keisti jų peiliukus, turėti galąstuvą jiems. Pasak Mariaus, Lietuvoje avį užtenka kirpti kartą per metus, tačiau yra tokių augintojų, kuriems svarbi ir gyvūnų išvaizda. „Yra žmonių, kurie prašo atvažiuoti du kartus per metus, mat jiems apkirptas gyvūnas yra gražesnis. Tokiems žmonėms nepatinka, kuomet avelių vilna yra per didelė“, – pasakoja avių kirpimo specialistas.

Nuovargio jau nebejaučia

Mariaus tėčiui teko bandyti kirpti ir egzotiškąsias alpakas, tačiau, tikina pašnekovas, sąlygos kirpti buvę sudėtingos ir šios minties kupiškėnai atsisakė. Jo teigimu, avies kirpimo kaina priklauso ir nuo avių skaičiaus. „Kuo daugiau avių užsakovas augina, tuo pigiau jas kerpame. Priklausomai nuo skaičiaus, vienos avies apkirpimas kainuoja nuo dviejų iki penkių eurų“, – avių grožio procedūros kainas atskleidžia kirpimo meistras iš Lukonių.

M. Klemunskis sako, kad visokių užsakovų būna. Geriausia, pasak jo, dirbti ten, kur patys avių augintojai yra kirpę ir supranta, koks tai sunkus darbas. „Čia toks darbas, kur tu neparduodi savo prekės atvažiavęs. Atvykęs į vietą, tu atiduodi savo sveikatą ir padarai darbą – nėra reikalo derėtis, – įsitikinęs Marius. – Man patinka važiuoti pas tuos žmones, kurie patys yra kirpę. Jie puikiai supranta, koks tai darbas ir jokių didesnių kalbų apie derybas net nebūna“.

Net ir atėjus pirmajam žiemos mėnesiui, pašnekovo tikinimu, per savaitę būna 3–4 darbingos dienos. „Kitomis dienomis ilsimės. Jau trys metai, kaip dirbu šį darbą. Kūnas jau priprato prie tokio fizinio darbo ir didelio nuovargio jau nebejaučiu. Labiau gal pavargstu morališkai. Būna, kad avys apspardo arba pabėga, išbėga į ganyklas. Tenka padėti šeimininkams jas gaudyti. Būna, kad tuomet avys nenori eiti (į „kirpyklą“ – LRT.lt), įsibaugina. Tuomet atvykstame kitą dieną, kad jos būtų nusiraminusios“, – apie nemonotonišką darbo specifiką kalba vaikinas.

Būna ir avys apspardo arba pabėga, išbėga į ganyklas. Tenka padėti šeimininkams jas gaudyti.

Sausra palietė ir avių augintojus

Rami ar nerami bus avis, pasak Mariaus, priklauso ne tik nuo veislės, bet ir nuo ryšio su žmogumi. „Tai priklauso nuo ryšio su augintoju. Būna apkerpi avį, šeimininkas ją paleidžia į ganyklas ir nemato kokius 3 mėnesius, tuomet ryšys su žmogumi nesimezga ir avis to žmogaus bijo, – pastebi avių kirpėjas. – O ten, kur žmogus nuolat kontaktuoja su savo augintinėmis, jos būna ramios“.

Šiais metais, darbo reikalais važinėdamas po Lietuvą, Marius sako pastebėjęs, kad sausra palietė ir avių augintojus. Pasak jo, ūkininkai yra linkę mažinti jų bandas, mat nesugalvoja, kaip prasimanyti pašaro. Kirpėjas tikina, kad avių auginimas tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti lengvas ir rūpesčių nekeliantis užsiėmimas.

„Daugelis galvoja, kad nusipirkai avių, paleidai jas į laukus, jos sau rupšnoja žolę ir tiek žinių. Tikrai ne. Reikia ir jų kanopomis rūpintis, ir vaistų sužiūrėti, o dar ir parazitai puola, žinoma, kirpti jas reikia – daugybė reikalų“, – stereotipą apie lengvą avių auginimą paneigia pašnekovas.

Pokalbis su Mariumi Klemunskiu – laidos „Gimtoji žemė“ įraše.

Parengė Vismantas Žuklevičius.