Verslas

2019.12.05 11:55

Narkevičius: geležinkelio elektrifikavimo pirkimo būdas parengtas neefektyviai

Bartuškos komentaras
Kornelija Mykolaitytė, ELTA2019.12.05 11:55

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius sako, kad geležinkelio ruožo Kaišiadorys-Klaipėda ir Vilniaus ruožo elektrifikavimo viešasis pirkimas parengtas neefektyviai, bet naujo pirkimo skelbimas reikš, kad projektas gali netekti ES lėšų.

„Terminas, kuris yra dabar, verčia mus dvejopai spręsti: iš vienos pusės matome, kad pirkimas atliktas, būdas parengtas neefektyviai. Iš kitos naujo konkurso pradžia reikštų, kad neturėsime galimybės gauti ES lėšų. Audite pažymėta, kad ir dabar kyla grėsmė, jog tų lėšų „Lietuvos geležinkeliai“ gali ir negauti“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė J. Narkevičius.

„Terminas yra iki 2023 metų, bet pagal pataisytą suderinimo sutartį terminas numatomas iki 2024 metų“, – pridūrė ministras.

Tiesa, jis neatsakė, ar pritars konkurso laimėtojo „Elecnor“ ir partnerių bei „Lietuvos geležinkelių“ sutarčiai.
Viso elektrifikacijos projekto vertė yra 363 mln. eurų: Kaišiadorys-Klaipėda ruožo darbų vertė siekia 311 mln. eurų, Vilniaus mazgo darbų vertė – 52 mln. eurų. Dalis šios sumos – 201 mln. eurų – bus padengta iš ES fondų.
Kaip anksčiau sakė „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška, antro geriausio pasiūlymo vertė siekė 323 mln. eurų, bet dėl ekonominio naudingumo aspektų nuspręsta konkurso laimėtoju skelbti „Elecnor.“

Anot M. Bartuškos, šiuo metu Lietuvoje elektrifikuota 9 proc. geležinkelių tinklo, įgyvendinus projektą, šis skaičius sieks 35 proc., kai ES vidurkis sudaro 50 proc.

Bartuška: geležinkelių elektrifikavimo konkurso apjungimas užtikrina mažesnę projekto kainą

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška, sako, kad ruožo Kaišiadorys-Klaipėda ir Vilniaus ruožo elektrifikavimo konkurso apjungimas lemia mažesnę projekto kainą ir mažesnius administravimo kaštus.

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius ketvirtadienį kritikavo sprendimą apjungti konkursą ir vykdyti jį skelbiamų derybų būdu.

Jis tikino, kad „Lietuvos geležinkeliai“ laiku neužbaigė viešųjų pirkimų procedūrų, vėluoja pateikti ir parengti dokumentus dėl finansavimo, o dėl to nukeliami paraiškų pateikimo terminai, stringa projekto įgyvendinimas. Anot ministro, taip pat kyla rizika, kad projektas neteks ES lėšų.

Tuo metu M. Bartuška teigia, kad konkurso laimėtojo „Elecnor“ pasiūlyta kaina yra bent 20 proc. mažesnė, palyginti su panašiais projektais kitose Europos šalyse.

„Jau konkurso pradžioje skelbėme, kad ieškome ekonomiškai naudingiausio, o ne pigiausio varianto. Antrosios vietos pasiūlyta kaina yra 323 mln. eurų, tačiau pasirinkę šį pasiūlymą, eksploatacijos metu išleistume papildomai 51 mln. eurų dėl brangesnės priežiūros ir didesnių elektros praradimų. Tad galiausiai išleistume 374 mln.“, – teigia M. Bartuška.

Pasak jo, darbus vykdant atskirais etapais, kyla grėsmė dėl nesuderinamumo, o elektrifikavus tik dalį ruožo jis stovėtų nenaudojamas.

„Lokomotyvų vidury kelio nepakeisi iš elektrinio į dyzelinį. Taigi konkurencinį pranašumą turime tik elektrifikavę visą ruožą nuo Kaišiadorių iki Draugystės stoties Klaipėdoje“, – teigia „Lietuvos geležinkelių“ vadovas.

Tuo metu konkurso vykdymas skelbiamų derybų būdu, pasak jo, užtikrina didesnę konkurenciją ir lemia mažesnę pasiūlymų kainą.

„Šis modelis ne kartą naudotas ir pasitvirtino kituose „Lietuvos geležinkelių“ vykdytuose pirkimuose, kuriuose buvo sutaupytos ženklios sumos. Negana to, tokio modelio racionalumą ir veikimą ne kartą susitikimų metu patvirtino ir patys rinkos dalyviai“, – tikina M. Bartuška.