Poros sekundžių elektros dingimas pridarė rūpesčių stambiausioms trąšų gamintojoms Lietuvoje – „Lifosai“ ir „Achemai“. „Lifosa“ nuostolius jau žino – tūkstantiniai, bet dėl jų atlyginimo, sako, nesibylinės. „Achema“ dėl šio įvykio gamybą atnaujino kone po paros ir, nors galimų nuostolių sumų kol kas neįvardija, pareikalavo tyrimo.
Energetikos reguliavimo tarybos teigimu, kompensuoti verslui, jeigu žalą pripažintų teismas, turėtų elektros perdavimo tinklo operatorius „Litgrid“ – iš savo pelno.
Elektra dingo dviejose įmonėse
Trąšų gamybos bendrovė „Lifosa“ dirba kiaurą parą, nepertraukiamai. Tam reikalinga elektra. Tačiau prieš savaitę ji staiga dingo. „Lifosos“ vadovas sako, laimė, kad buvo diena ir greitai susiorientuota.
Bendrovė veikia pusšimtį metų ir kolektyvas esą jau žino, ką tokiu atveju daryti – svarbiausia kuo greičiau iš naujo paleisti įrenginius, tada nuostoliai mažesni. Už bendrovės vadovo nugaros – sieros rūgšties gamybos cechas.
„Susvyravo pas mums energija tiktai. Tai užtruko mūsų prietaisas užfiksavo. Dėl to sustojo pora cechų, 10 išgarinimo linijų, maišiklių keletas, bet nesustojo pagrindinis cechas, kur mum pavojingiausia, tai yra sieros rūgšties gamybos cechas. Ir, kadangi jis nesustojo, nesustojo ir turbinos“, – pasakoja Jonas Dastikas, „Lifosos“ generalinis direktorius.
Įmonės turbinos gamina elektrą tik ne visą, reikalingą veiklai. Bet būtent jos ir išgelbėjo įmonę nuo visiško sustojimo. Sieros cecho prastovos nuostoliai esą būtų milijoniniai. Dabar jų irgi yra, bet bylinėtis neketinama.
„Apie 30 tūkst. eurų, bet tai yra mažas nuostolis ir, žinoma, jį būti sunku įrodyti“, – teigia J. Dastikas.
Elektra nei iš šio, nei iš to lapkričio 25-ąją dingo ir kitai trąšų gamintojai – „Achemai“. Dėl to esą sustojo nuosavas elektros generatorius ir daugumą įrenginių teko stabdyti avariniu būdu. Pranešime spaudai „Achema“ tai pat teigia, kad įprastas darbo režimas atnaujintas beveik po paros. Negana to, gamybos sustojimo metu, į aplinką išmesta teršalų, bet leistinų normų jų kiekiai esą neviršijo.
Pradėtas tyrimas
Energetikos reguliavimo taryba dėl incidento pradėjo tyrimą – kas nutiko, kodėl, kokia įtaka aplinkai.
„Pagal pirminį vertinimą ir aprašymą matosi, kad buvo iš tiesų poveikis jų („Achemai“ – past.) veiklai, tačiau, kokio tai dydžio bus nuostoliai ir, ar tikrai tai bus kompensuota, tai šitas tyrimas neatskleis. Iš esmės po to tiktai galės įmonė savo pretenzijas pareikšti „Litgrid“, – sako Andrius Daščioras, Energetikos reguliavimo tarybos Koordinavimo skyriaus vedėjas.
„Litgrido“ atstovo teigimu, bėdų pastotėje pridarė įrenginys, skirtas apsaugoti nuo per didelės įtampos.
„Jis yra prijungtas elektros laidu prie bendros sistemos ir, jam griūnant, tas laidas priartėjo prie įžemintų dalių ir įvyko trumpas jungimas“, – aiškina „Litgrid“ Perdavimo tinklo departamento direktorius Vidmantas Grušas.
Trumpasis jungimas Jonavos pastotėje pasijuto ne tik aplink ją, Kėdainiuose, Kaune, kitur Vidurio Lietuvoje, bet akimirkai ir visoje šalyje. Esą jau žinoma, kad trąšų gamintojos – ne vienintelės verslo įmonės, turėjusios rūpesčių. Iš gyventojų skundų negauta.
Gedimai „Litgrido“ tinkle – reti, bet pasijunta didelėje teritorijoje.
„Čia turbūt būtų galima palyginti su kažkokia automagistrale, kuriai, įvykus įvykiui, ten susidaro tūkstantiniai kamščiai, sutrinka judėjimas, kaip sakant, visam rajone. Tai lygiai taip pat įvykis perdavimo tinkle – jis tiesiog apima žymiai didesnę teritoriją. Įvykis perdavimo tinkle daro įtaką vartotojams, prijungtus galbūt prie kokių 10-ies pastočių ESO tinkle“, – sako V. Grušas.
Elektros dingimai ESO tinkle esą – šimtus kartų dažnesni, jų, anot Energetikos reguliavimo tarybos, – tūkstančiai per metus, jie lokalūs, bet be elektros gali palikti ilgam. Kaip, pavyzdžiui, dalyje Vilniaus savaitgalį – pusdienį.
Plačiau žiūrėkite reportaže:
