Verslas

2019.12.05 05:30

Metai iš metų velkamės gale: tyrimas rodo, kad mūsų pensininkai gyvena kone prasčiausiai Europoje

Jonas Deveikis, LRT.lt 2019.12.05 05:30

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) paskelbė tyrimą, kuris parodė, kad Lietuva yra beveik pačiame gale pagal pensininkų santykinį skurdą ir pensijų, kurios bus mokamos senatvėje, dydį. Viena iš išeičių – kaupti privačiai, tačiau ekonomistas Romas Lazutka įsitikinęs, kad pensijų fondai vieną dieną sugrius. 

EBPO studija atskleidė, kad Lietuva yra tarp pirmaujančių šalių pagal vyresnio amžiaus žmonių santykinį skurdą. Jį šalyje patiria daugiau nei 25 proc. vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių, kai EBPO vidurkis siekia 14 proc.

Mažiausias vyresnio amžiaus žmonių santykinis skurdas užfiksuotas Islandijoje, Danijoje, Nyderlanduose ir Prancūzijoje, kur siekia mažiau nei 4 proc. Didesnis skurdas nei Lietuvoje, yra Latvijoje ir Estijoje, kur šis rodiklis atitinkamai siekia kiek daugiau nei atitinkamai 30 ir 35 proc.

Trečia nuo galo Lietuva atsidūrė ir pagal senatvės išmokų dydį. Ateityje į pensiją išėjęs asmuo gali tikėtis iš „Sodros“ gauti vos 30 proc. dabar disponuojamų pajamų, kai EBPO vidurkis siekia 59 proc.

Didžiausią dabartinio uždarbio dalį ateityje galima tikėtis gauti Italijoje, Austrijoje, Liuksemburge, Portugalijoje ir Turkijoje, kuri sieks net apie 90 proc. dabar žmogaus disponuojamų pajamų.

Bene pačioje uodegoje Lietuva atsidūrė ir pagal prognozuojamą darbingo amžiaus žmonių skaičių. Ataskaitoje rašoma, kad iki 2060 metų Lietuvoje darbingo amžiaus žmonių skaičius sumažės daugiau nei 40 proc. Prastesnius rezultatus už Lietuvą parodė tik P. Korėja. Bendras EBPO šalių darbingo amžiaus žmonių skaičiaus sumažėjimas sieks apie – 10 proc.

Tačiau Lietuva atsidūrė priekyje pagal vyresnio amžiaus žmonių (55–62 metų) didėjantį užimtumą. Lyginant 2000 metus su 2018, vyresnio amžiaus žmonių įsidarbinamumas padidėjo beveik 30 proc. punktų, kai EBPO vidurkis siekė 17 proc.

Taip pat pažymima, kad aukštąjį ir vidurinį išsilavinimą turintys vyresnio amžiaus (55–62 metų) žmonės Lietuvoje lengviau susirasdavo darbą, negu turintys žemesnį nei vidurinį išsilavinimą.

Antroji pakopa gali išnykti?

Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka teigia, kad jo visai nestebina, jog Lietuvos pensininkai gauna labai mažai, nes senatvės pensijoms skiriame tik kiek daugiau nei 5 proc. nuo BVP, o tai yra bene 2 kartus mažiau nei ES vidurkis, nors pensinio amžiaus žmonių dalis šalyje – labai panaši, kaip ir visoje Europos Sąjungoje (ES).

„Mažai surenkame mokesčių, mažai skiriame pensijoms, todėl jos ir yra mažos“, – atsakymą pateikia R. Lazutka.

Anot jo, „Sodros“ sistemos kaltinti dėl to negalima, ji yra tinkama žmonėmis pasirūpinti senatvėje. R. Lazutka taip pat pažymi, kad kitose ES šalyse esanti valstybinė draudimo sistema, remiantis statistika, sugeba išlaikyti net 90 proc. pakeitimo normą.

Antroji pakopa, kuri galėtų padėti pasirūpinti sotesne senatve, anot R. Lazutkos, – nesusipratimas. „Tai yra Pasaulio banko projektas, kuris yra žlugęs. Ji nėra nei veiksminga, nei prasminga. Dar pasitampysime keletą metų, bet galiausiai ją į kažką transformuosime ar panaikinsime. Visos šalys, kurioms nuo 2000 metų Pasaulio bankas įpiršo privatų kaupimą, jo atsisakė.

Estijos Vyriausybė yra pasakiusi, kad nuo kitų metų leis žmonėms pasitraukti iš antrosios pakopos ir pasiimti savo pinigus, kadangi pasirodė informacija, jog ji buvo neveiksminga“, – pasakoja R. Lazutka.

Ekonomistas įsitikinęs – anksčiau ar vėliau Lietuvoje atsiras spaudimas ir politikai ims kalbėti apie galimybę žmonėms leisti pinigus iš privačių pensijos fondų atsiimti anksčiau.

„Įsivaizduokite, šeimoje skyrybos, o turite 5–8 tūkst. eurų fonde sukaupę. Žmona lieka viena su vaikais ir ji nebeišgali susimokėti būsto paskolos. O fonde guli pinigai senatvei. Tačiau senatvės ta moteris gali ir nesulaukti, o kai sulauks, tų pinigų vertė bus labai maža. (...) Atsiras spaudimas, žmonės pradės kelti klausimus. (...) Galėčiau beveik lažintis, tik nežinau, kada taip bus (leista atsiimti pinigus iš pensijų fondų anksčiau laiko – LRT.lt)“, – prognozuoja R. Lazutka.

V. Navickas turi priešingą nuomonę: pensijai kaupia visas pasaulis

Tačiau su tokia R. Lazutkos nuomone nesutinka ekonomistas Vaidas Navickas. Jis teigia, kad daugelyje pasaulio šalių yra normalu papildomai senatvei kaupti pensijų fonduose.

„Ką mes žinome, kad asmuo per mėnesį senatvei turi atsidėti apie 15 proc. atlyginimo. Jeigu tu to nepadarai, turėsi labai skurdžią senatvę“, – įspėja V. Navickas.

Anot jo, Lietuvoje senatvei kaupiame per mažai. Net ir antrajai pakopai skiriame per mažai pinigų, kurie nežinia, ar padės mums išgyventi ateityje.

„Valstybė yra taip pasakiusi, kad jei jūs kaupsite antrojoje pakopoje, tai viskas bus gerai. Tačiau tam skiriame vos kelis procentus nuo atlyginimo. O jų turi būti bent 15 proc., kad „Sodra“ ir privatus kaupimas generuotų bent apie 60–70 dabartinių pajamų“, – pasakoja V. Navickas.

Ką mes žinome, kad asmuo per mėnesį senatvei turi atsidėti apie 15 proc. atlyginimo. Jeigu tu to nepadarai, turėsi labai skurdžią senatvę

Siekiant užtikrinti didesnes „Sodros“ išmokas senatvėje, galima būtų svarstyti ir apie didesnes įmokas į „Sodros“ biudžetą. Tačiau mokestinė našta vidurinei klasei ir taip yra labai didelė, todėl pensijoms didinti reikia ieškoti kitų priemonių, teigia jis.

Vyriausybė turi planą

Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja viešiesiems ryšiams Eglė Samoškaitė pažymi, kad ministerija remiasi Lietuvos statistikos departamento duomenimis, kurie atitinka „Eurostat“ skaičiavimo metodologiją. Todėl santykinis pensinio amžiaus žmonių skurdas šalyje yra didesnis nei 25 proc. ir siekia net apie 40 proc.

„Tai lemia dėl augančios ekonomikos ir didėjančių atlyginimų sparčiai kylanti skurdo rizikos riba, kurios senatvės pensijų didinimas „nepasiveja“. Geresnių rezultatų galima tikėtis sparčiau didinant senatvės pensijas ir lėtėjant darbo užmokesčio augimui“, – sako E. Samoškaitė. Tačiau ji teigia, kad imamasi priemonių siekiant sumažinti vyresnio amžiaus žmonių santykinį skurdą.

Pirmoji priemonė, anot jos, – senatvės pensijų didinimas (indeksavimas). Vidutinė senatvės pensija 2016 metais siekė 255 eurus, šiuo metu siekia 345 eurus. Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2016 metasi sudarė 266 eurus, šiuo metu – 365 eurus. Planuojama, kad vidutinė pensija 2020 m. pasieks 374 eurus, o vidutinė pensija su būtinuoju stažu – 395 eurus.

„Pensijų augimo tempas pastaruoju metu buvo gana spartus ir kitąmet pralenks darbo užmokesčio augimą. Iš viso senatvės ir netekto darbingumo pensijoms kitąmet planuojama išleisti 3,4 milijardo eurų (skaičiai pateikti neįskaičiavus prezidento siūlymo šiek tiek sparčiau indeksuoti bazinę pensijos dalį)“, – teigia E. Samoškaitė.

Pažymėtina, kad pensijos indeksuojamos nuo praeitų metų pagal 7 metų darbo užmokesčio fondo pokyčius. Indeksavimas įtvirtintas įstatyme ir priklauso nuo šalies ekonominių rodiklių, o ne politikų valios.

Antroji priemonė – mažų pensijų priemokos. Nuo 2019 metų pirmą kartą pradėtos mokėti priemokos mažiausių pensijų gavėjams. Priemokos mokamos, jei asmuo turi bent minimalų socialinio draudimo stažą ir jei visų gaunamų išmokų suma nesiekia 238 eurų. Jeigu asmuo turi būtinąjį stažą, jis negali gauti mažiau nei nustatyta 238 eurų riba, jei stažas trumpesnis – tuomet priemoka atitinkamai mažesnė. Vidutinė priemoka 2019 metų 1–8 mėn. siekė apie 40 eurų.

„Kitąmet planuojama šią ribą didinti iki 257 eurų. Tai reiškia, kad priemoka bus mokama, jei asmuo turės bent minimalų socialinio draudimo stažą ir jei visų gaunamų išmokų suma nesieks 257 eurų“, – priemones mažinti santykinį pensininkų skurdą vardija E. Samoškaitė.

Santykinis skurdas – svarbus rodiklis

Vilniaus universiteto profesorius R. Lazutka pastebi, kad realūs pensininkų santykinio skurdo skaičiai šalyje yra didesni nei 25 proc. ir siekia apie 40, nes EBPO santykinį skurdą vertina pagal pajamas, kurios nesiekia 50 proc. vidutinių, tačiau „Eurostat“ duomenys skurdo ribą nustato, jei pajamos nesiekia 60 proc. vidutinio darbo užmokesčio.

Paklaustas, ar nuo kitų metų 30 eurų didėsiančios pensijos prisidės prie santykinio skurdo mažėjimo, R. Lazutka teigia, kad iš dalies, tačiau labai svarbu, kad pensijų augimas būtų nuolatinis.

„Skurdo ribai įtaką daro atlyginimų lygis. Jei atlyginimų lygis auga, tai skurdo riba taip pat didėja. Net ir didėjant pensijoms, jos nespėja augti kartu su vidutinio darbo užmokesčio augimu ir skurdo riba didėja“, – aiškina R. Lazutka.

Anot jo, kai kurie ekonomistai dėl to bando aiškinti, kad santykinis skurdas nėra tinkamas rodiklis. Panašiai nutiko ir per krizę – santykinis pensininkų skurdas buvo mažesnis, nes vidutinės pajamos sumažėjo. Tačiau, net ir atsižvelgiant į tai, santykinė skurdo riba yra būtina, norint įvertinti vyresnio amžiaus žmonių padėtį.

„Nereikia lyginti Rusijos pensininko ir Lietuvos. Reikia lyginti Lietuvos neskurstantį gyventoją ir Lietuvos skurstantį pensininką. Mūsų pensininkai Afrikoje būtų turtuoliai, o Vokietijos pensininkai būtų turtuoliai Lietuvoje. Tačiau skurdas yra visuomenės fenomenas. (...) Svarbu turėti kultūrinį ir socialinį aspektą, žmogaus statusą, o ne tik žiūrėti, ar jis turi ką pavalgyti ir kur permiegoti“, – teigia R. Lazutka. Pasak jo, skurdo riba yra santykinė.

Užstrigome vidutinių pajamų spąstuose

Ekonomistas V. Navickas sako, kad vienintelė išeitis siekiant sumažinti pensininkų santykinį skurdą – jas kelti sparčiau, nei šalyje auga vidutinis darbo užmokestis.

Tačiau, norint didinti pensijas, reikia didesnio biudžeto, o bandymas surinkti papildomus mokesčius gali iškreipti mokesčių sistemą, tai gali paskatinti žmones bėgti iš Lietuvos, mano jis.

Viena iš galimybių šalyje didinti pensijas – auginti ekonomiką. Tačiau tam ateityje gali pritrūkti darbo jėgos, nes EBPO prognozuoja, jog 2060 metais darbingo amžiaus žmonių bus apie 40 proc. mažiau nei dabar. V. Navickas sako, kad sprendimas – įsileisti daugiau darbo jėgos iš trečiųjų šalių, tačiau tai yra jautrus politinis klausimas, dėl kurio turi apsispręsti visuomenė.

„Tuomet lieka tik darbo našumo ir atlyginimų didinimas. Žinome, kad pelno dalis mūsų ekonomikoje yra didelė, palyginus kad ir su kokia Estija. Čia galėtų būti vienas iš būdų didinti „Sodros“ pajamas. Taip pat verta galvoti ir apie didesnį darbo našumą, o tai galėtų padėti pasiekti švietimo sistemos gerinimas“, – vardija V. Navickas.

Jeilio universiteto absolventas pažymi, kad daugelį problemų šalyje sukelia tai, kad esame užstrigę vidutinių pajamų ir žemos pridėtinės vertės spąstuose.

„Neevoliucionuojame aukštesnės pridėtinės vertės link. Kalbame apie pigią darbo jėgą, o ne apie tai, kokią mes švietimo sistemą turime. Jeigu nenorime finansuoti geresnės švietimo sistemos, tai tada liekame vidutinių pajamų spąstuose“, – mano ekonomistas.

Tačiau tai, anot jo, gali būti pražūtinga. Pavyzdžiui, Kinija galėtų likti užstrigusi vidutinių pajamų spąstuose, nes iš ten emigruoti sunku, o Lietuva negali sau to leisti, nes žmonės paprasčiausiai išvažiuos.

Emigruos arba bus priversti dirbti ilgiau. Kaip teigia R. Lazutka, tai puikiai atsispindi ir statistikoje, kada vyresnio amžiaus žmonės Lietuvoje vis ilgiau užsibūna darbo rinkoje. Tačiau, atkreipia dėmesį jis, dažnai tai daro ne iš malonumo, o todėl, kad jų tiesiog netenkina maža pensija.