Verslas

2019.12.04 12:01

Kaimo reikalų komitetas nepritaria automobilių taršos mokesčiui, nes dėl to nukentėtų ūkininkai

problemą siūlo spręsti sodinant pluoštines kanapes
Jonas Deveikis, LRT.lt2019.12.04 12:01

Seime įregistruotas jau trečiasis siūlymas apmokestinti taršius automobilius. Numatomi mažesni mokesčio tarifai už taršą, tačiau mokestį reikėtų mokėti kiekvieną kartą keičiantis automobilio savininkui. Seimo kaimo reikalų komitetas nuogąstauja, kad dėl to nukentės ūkininkai, kurie priversti naudoti taršesnius automobilius. „Socdarbietis“ Petras Čimbaras problemą siūlo spręsti sodinant pluoštines kanapes.

Pasiūlymą keisti automobilių taršos mokestį pateikė „valstietė“ Agnė Širinskienė. Jame numatoma, kad automobilis būtų apmokestinamas ne pirmą kartą jį registruojant Lietuvoje, kaip siūlė V. Ąžuolas, bet kiekvieną kartą registruojant automobilį ar keičiantis transporto priemonės savininkui.

A. Širinskienės pasiūlyme – mažesni tarifai. Jie, priklausomai nuo degalų rūšies, varijuos nuo 13,5 iki 540 eurų. Ankstesniame siūlyme tarifai siekė nuo 40 iki 760 eurų.

Aplinkos ministerija pritaria

Aplinkos ministerijos kancleris Arminas Mockevičius pažymi, kad įstatymą taršių automobilių pirmą kartą pasiūlė Aplinkos ministerijos. Dabartinis siūlymas – atitinka tą, kurį iš pradžių ir siūlė ministerija, tik su mažesniais tarifais.

„Kiekvieną kartą registruojant automobilį, kada tu perki automobilį, tu visada sumoki mokestį. Nesvarbu, ar tai primą kartą įvežant automobilį į Lietuvą, ar antrą, ar trečią. Tai padaryta, kad žmogus pagalvotų, ar jam pirkti mažiau taršų, ar taršesnį, bet susimokėtų mokestį“, – teigia A. Mockevičius.

Jis taip pat pastebi, kad šalyje per 7 metus pasikeičia 80 proc. automobilių. Didžiausias pokytis matomas per 1 metus, kadangi automobiliai įsigyjami prasti ir jie tuomet yra keičiami.

A. Mockevičiaus teigimu, transporto priemonės Lietuvoje išmeta apie 40 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Jeigu Lietuva nieko nedarys, o automobilių parkas išliks toks pats, ateityje Europos Sąjungai reikėtų sumokėti apie 300 mln. eurų baudą. Todėl reikia apsispręsti, ar norime mažiau teršti ir susimokėti dabar, ar susimokėti labai daug ateityje.

Kritikuoja siūlymą

Seimo narys P. Čimbaras sako, kad jam šis mokestis asocijuojasi su baudos mokesčiu. „Mūsų pilietis negali įsigyti netaršaus automobilio, todėl buvo sugalvotas baudos mokestis“, – teigia P. Čimbaras.

Jis mini, kad taršos mokestį reikėtų susimokėti nuo to, kiek tu važinėji, nes bus tokių, kurie visai nevažinės, bet turės daugiau sumokėti pirkdami taršesnį automobilį.

„Tai jūs geriau ir sakykite, kad norite nubausti Lietuvos gyventojus, kad jie negali įsigyti netaršaus automobilio“, – sako P. Čimbaras

Tačiau su tuo nesutinka Aplinkos ministerijos atstovas. Jis teigia, kad dažnai yra perkami taršūs ir brangūs automobiliai. Lietuvoje daugiau nei 40 proc. nuperkamų automobilių kaina viršija 6 tūkst. eurų, o už tokią sumą galima įsigyti ir mažai taršų automobilį.

Komiteto narys Juozas Baublys mano, kad mokestis nukreiptas prieš regionų gyventojus, nes jie turi pirkti galingesnius automobilius, kadangi regionuose keliai nėra valomi.

„Įvesdami tą mokestį, priverčiat su senais važinėti. Perregistruoji ir viskas. Kiekvienas perregistravimas bus apmokestinamas. Tas automobilis, nežiūrint, ar jis bus naudojamas daug, ar mažai, dažnai perregistruojant, bus mokama. Šitas mokestis neturi jokios naudos, o priešingai, jei žmogus susimokės mokestį, tai jis kaip tik stengsis daugiau važinėti“, – mano J. Baublys.

Kritikuoja elektromobilius ir gina ūkininkus

Komiteto narys konservatorius Kazys Starkevičius nesupranta, kodėl mes taip esą idealizuojame elektromobilius ir norime, kad visi juos pirktų. Nors šiose transporto priemonėse, pasak jo, yra baterijos, kurios labai teršia aplinką.

„Kad tai yra panacėja ir neteršia gamtos, tai aš su tuo nesutinku“, – sako K. Starkevičius.

Jam iš dalies pritaria ir Kaimo reikalų komiteto pirmininkas A. Stančinas, kuris teigia, kad reikia žiūrėti, kaip pagaminta elektra, kuri yra naudojama elektromobiliams krauti. Jis taip pat pastebi, kad naujas taršos mokestis bus nepalankus ūkininkams, nes jie važinėja didesnio pravažumo taršiais automobiliais.

Seimo narė Rasa Petrauskienė mano, kad dabartinis siūlymas nėra grįstas skaičiavimais. Žmogus gali nusipirkti taršų automobilį, vieną kartą sumokėti mokestį ir važinėti visą gyvenimą. O kitas gali tik du kartus „ant kapų“ nuvažiuoti, tačiau jam teks susimokėti tiek pat.

R. Petrauskienė siūlo, kad mokestis taršos būtų mokamas pagal tai, kiek kilometrų transporto priemonė nuvažiuoja, o tai būtų galima patikrinti „Regitroje“ atliekant automobilio patikrą. Taip pat didinti viešojo transporto prieinamumą.

Reikia sodinti kanapes

Dalį surinktų pinigų iš automobilių taršos mokesčio siūloma skirti miškų sodinimui. Tačiau Aplinkos ministerijos kancleris A. Mockevičius pažymi, kad, nors tai ir yra gera priemonė, tačiau beveik neįmanoma kompensuoti CO2 dujų išmetimo sodinant miškus.

Yra paskaičiuota, kad norint tai padaryti, net 73 proc. šalies teritorijos turėtų būti padengta miškais.

Lietuvos miškų ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis sako, kad norint įgyvendinti Aplinkos ministerijos tikslus, kasmet reikėtų įveisti po 8 tūkst. hektarų miškų. Dabartinis pasodinamų miškų kiekis siekia 4 tūkst. hektarų, todėl padidinti šį skaičių dvigubai – nerealu.

„Vienas hektaras miškų per metus sugeria apie 10 tonų CO2 ekvivalento. Iš to kiekio tik 5 tonos pasilieka medienoje. Kitos iš medžio pasišalina“, – primena A. Gaižutis bei priduria, kad jis pritaria medžių sodinimui, tačiau reikėtų ieškoti ir kitų būtų mažinti CO2.

Seimo narys P. Čimbaras nesupranta, kodėl siūloma sodinti miškus, nors pluoštinės kanapės absorbuoja net 7 kartus daugiau CO2, nei miškai. Todėl galbūt reikėtų ne miškais, o kanapėmis apsodinti Lietuvą.

„Noriu paklusti, jei miškais norime viską apsodinti, tai kur mūsų žemės ūkis. Kur pluoštinės kanapės. Matau iniciatorių pavardes, kurių nenoriu minėti. Kai mes norime taršos mokesčius įvesti, matau, kad tos pavardės figūruoja kituose mokesčiuose, kad tas įstatymas neatsirastų“, – pastebi P. Čimbaras.

Kaimo reikalų komitetas nepritarė pasiūlymui nuo kitų metų įvesti automobilių taršos mokestį. Prieš mokestį pasisakė 4 komiteto nariai, už – 2, susilaikė – 1.