Verslas

2019.12.06 18:45

Skolinti smulkiajam verslui bankai nelinkę, siūlo ieškoti alternatyvų

Jurgita Čeponytė, LRT RADIJO laida „Aktualijų studija“, LRT.lt2019.12.06 18:45

Lietuvos banko statistika rodo, kad bankų skolinimas smulkiajam verslui pastaraisiais metais itin sumenko. Informacinių technologijų įmonės savininkas Liudas Stanevičius LRT RADIJUI sako, kad skolinimosi alternatyvų yra, tačiau reikia jų atidžiau paieškoti.

„Smulki įmonė turbūt apskritai yra rizikingesnė nei stambi. Paprastai ji turi mažesnę kredito istoriją, sunku ją įvertinti, ji turi mažiau turto, kurį galėtų įkeisti ir pan.

Akreditavimo tempai 2017–2018 metais buvo gerokai aktyvesni visoms įmonėms, o ypač smulkiosioms. Skolinimas smulkiosioms įmonėms tapo pastebimai mažesnis. Smulkių – iki ketvirčio milijono – paskolų pastaruoju metu yra suteikiama beveik trečdaliu mažiau nei 2017–2018 metais“, – sako Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius.

Smulkaus ir vidutinio verslo tarybos valdybos nario Dariaus Sarafino teigimu, paskolos skiriamos ne verslui, o vartojimui.

„Einame į banką, sakome, kad reikia 50 tūkst. eurų kriogeniniam malūnui, o pasiūloma pirkti džipą. Jie teigia nefinansuojantys, esą esame rizikingi ir siūlo už tą sumą geriau pirkti džipą“, – teigia D. Sarafinas.

Tačiau, kaip pastebi L. Stanevičius, kitų skolinimosi variantų yra, tik kartais jų reikia atidžiau paieškoti.

„Iš tikrųjų buvau nustebęs, kiek užklausų gauname dėl galimybės finansuoti patalpų atnaujinimą, įrenginius, automobilius ir pan. Tikriausiai, kad pinigų kaina ir bus didesnė nei banke, nes rizika yra didesnė. Manau, kad tai yra vienas iš būdų, kaip sudaryti konkurenciją bankams.

Skolintis smulkiajam verslui galima nebūtinai iš banko ar kredito unijos – galbūt yra ir kitų būdų, pavyzdžiui, kai žmonės paskolina smulkiajam verslui. Ten tikriausiai, kad bus galima finansuoti ir rizikingesnius projektus. Manau, kad Lietuvos bankas eina labai teisinga linkme. Tai nėra naujas didelis žaidėjas, ateinantis į rinką, tai yra daug mažesnių žaidėjų“, – kalba L. Stanevičius.

Tuo metu Laisvosios rinkos instituto ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigia, kad verslui, ypač regionuose, kartais trūksta informacijos apie galimybes gauti finansavimą kitur.

„Viskas, kas yra internete, šiuo metu, manau, mūsų gana konservatyviai mąstantiems verslininkams, kurių, aš manau, yra didžioji dauguma, dar vis yra toks nežinomas dalykas, keliantis daug nerimo ir susijęs su rimtomis rizikomis. Natūralu, kad tai yra dar trumpą istoriją turintys nauji produktai, kurie gali neaišku į ką išvirsti. Žinoma, aš kalbu konservatyvaus verslininko lūpomis.

Mano akimis, trūksta švietimo ir informacijos apie šių produktų skaidrumą ir poreikį. Mano manymu, periferijoje veikiantys verslininkai tikrai neskubės naudotis tokia alternatyva, nors ji galbūt tikrai būtų atsakymas“, – atkreipia dėmesį I. Genytė-Pikčienė.

Lietuvos banko atstovo duomenimis, nors susidomėjimas alternatyviais verslo finansavimo būdais auga, kol kas tai sudaro itin menką rinkos dalį.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.

Išsamiau – laidos „Aktualijų studija“ įraše.


LRT aktualijų studija. Kaip šiandien gyvena smulkusis ir vidutinis verslas?