Verslas

2019.12.03 17:44

Kuodis: milijardo padalijimas milijonui buvo akivaizdus politinis „popsas“

Darius Matas, LRT RADIJAS, LRT.lt2019.12.03 17:44

„Labai nustebčiau, jei tie, kurie neva bus apmokestinti, paliks vartotojus ir darbuotojus ramybėje ir iš savo kišenės sumokės mokesčius“, – reaguodamas į bankų ir prekybos tinklų mokesčius, sako Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis.

– Prabėgo beveik metai nuo mokesčių reformos, kuria siekta, kad Lietuvoje darbo jėga būtų apmokestinama mažiausiai. Baltijos šalyse buvo sujungti darbuotojo ir darbdavio mokesčiai, įvestos „Sodros“ lubos, progresinis gyventojų pajamų mokesčio tarifas, didinamas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), bazinė pensija perkelta į valstybės biudžetą. Dar ši reforma buvo pakrikštyta kaip „milijardas milijonui“. Kokį efektą tai sukėlė?

– Labai ribotą politinį efektą, nes šia reforma buvo siekiama politinių tikslų. Premjeras kandidatavo į prezidento postą, jo ištikimasis karžygys finansų ministras sugalvojo „milijardą milijonui“, kuris buvo akivaizdžiai nukreiptas į politinį populizmą, vedantį priešinga kryptimi, nei reikia.

Aš 20 metų kalbu apie tai, kad mūsų šalies biudžetas yra per mažas valstybės išsivystymo lygiui, o dabar apie tai jau turbūt šneka visi politikai. Mes matome šių dalykų apraiškas, kai kalbama apie mokytojų ar medikų algas. Milijardo padalijimas milijonui buvo akivaizdus politinis popsas, kuris būtų dar labiau sumažinęs biudžeto įplaukas, nes šį sprendimą priėmę politikai nemąsto dviem pusrutuliais. Jiems atrodė, kad, jei žmogaus kišenėje paliekama daugiau pinigų, tai yra besąlygiškai gerai.

Panašias pasakas pasakoja, pavyzdžiui, liberalai. Tačiau, ką reikštų mąstymas dviem pusrutuliais? Tu turėtum savęs paklausti, ar žmogui tikrai liks daugiau pinigų po to, kai mes sugriausime viešąjį sektorių ir žmogus, pavyzdžiui, pradės vis dažniau mokėti vokeliais už medicinos ar korepetitoriaus paslaugas. Viskas bus priešingai todėl, kad šios reformos yra mažiau teisingos. Kai tu moki už sveikatos apsaugą ar švietimą draudimo principu, natūralu, kad tave tai apsaugos nuo didelių išlaidų. Kadangi politikams nebūtina mąstyti dviem pusrutuliais ir jiems būtina siekti kažkokių politechnologinių tikslų, kurie paremti korupciniais tikslais, nes yra rūpinamasi savo reitingais, ši reforma tam ir buvo sugalvota. Didelės ekonominės logikos čia ieškoti nereikia.

– Norite pasakyti, kad jokios ekonominės naudos nebuvo?

– Nepamirškite to, kad, nepraėjus nė kelioms dienoms po to, kai Saulius Skvernelis pralaimėjo rinkimus į prezidento postą, nuo šios reformos buvo atsižegnota. Dabar Seime pono Butkevičiaus dėka iš principo buvo padaryta tai, kas turėjo būti padaryta. Jo logika apie NPD diferencijavimą, kurį aš pasiūliau 2008 metų gale, buvo kaip tik tokia, kad iki to laiko NPD buvo taikomas visiems, uždirbantiems minimalią algą, ir uždirbantiesiems, tarkime, dešimt tūkstančių. Tai yra akivaizdus biudžeto lėšų švaistymas, nes tam, kuris uždirba kelis tūkstančius, šie pinigai nieko neduoda, bet biudžetui tai yra išlaidos.

NPD diferencijavimo prasmė buvo tokia, kad NPD nebetektų tiems žmonėms, kurie, tarkime, uždirba daugiau nei vidutinę algą, o šituos pinigus panaudoti padedant tiems, kurie gauna minimalią algą. Dabar natūralu, kad biudžetas braška todėl, kad tikros reformos nėra daromos: gyvulių ūkis nejudinamas, PVM grobstymai yra milžiniško lygio. Natūralu, kad reikėjo tiesiog atsisakyti šito „milijardo milijonui“ idėjos, juolab, kad nebėra politinio tikslo.

– Jūs minite Butkevičių, kuris siūlė, kad NPD nebūtų taikomas uždirbantiesiems pusantro karto ir daugiau vidutinio darbo užmokesčio. Ką tai reikštų? Tų žmonių atlyginimas mažėtų?

– Nėra logikos taikyti fiksuotą ar diferencijuotą NPD žmonėms, uždirbantiems pusantro vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Kaip besisuktų koks nors politikas, aiškindamas, kad mes neva tokiu būdu naikiname vidurinę klasę, jai šiuo metu yra kur kas lengviau nei dirbantiesiems parduotuvės kasoje ir gaunantiesiems minimalią algą. Jiems turime padėti pirmiausiai.

– Reforma, nuo kurios mes pradėjome pokalbį, turėjo trejų metų tęstinumą. Dabar imta koreguoti planus, jau ryškėja, kad NPD nebus didinamas tiek, kiek planuota anksčiau. Finansų ministras Vilius Šapoka ir premjeras Saulius Skvernelis sako, kad pasikeitė ekonominė situacija: šalies ūkis lėtėja, tad reikia elgtis atsargiau. Biudžetui reikia papildomų lėšų, todėl siūlomi nauji mokesčiai. Ar ekonominė situacija išties tokia prasta?

– Dangstymasis ekonomine situacija yra nenuoširdus. Kaip minėjau, buvo pralaimėti rinkimai ir tiesiog atkrito būtinybė šituos dalykus daryti. Papildomų finansavimo šaltinių reikia ne dėl to, kad ūkis lėtėja. Du pagrindiniai kandidatai į prezidento postą – Ingrida Šimonytė ir Gitanas Nausėda – kalbėjo apie socialinį kontekstą, suvokdami, jog mes turime rimtų problemų su skurdu dėl per mažo biudžeto.

Socialinėms reikmėms skiriama kone dvigubai mažiau BVP nei yra Europos standartas, o to pasekmės – šimtai tūkstančių pensininkų, esančių žemiau skurdo ribos. Tai yra rimta struktūrinė problema, kurią būtina spręsti. Būdai, kuriais dabar pasirinkta visa tai spręsti, tėra profanavimas. Šešėlinė ekonomika gyvulių ūkyje, apie kurį tiek metų kalbame, visos išimtys, lengvatos ir PVM grobstymai yra milijardinės vertės dalykai. O šitos priemonės, sukeliančios tokį sąmyšį, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto, automobilių taršos mokesčių paknebinėjimai, tėra aštuonių milijonų eurų vertės reikalas. Visa tai yra ašaros, užimančios eterį ir sukeliančios be galo daug aistrų.

Šiomis manipuliacijomis valdantieji bando nukreipti dėmesį nuo tikrosios problemos – nuo gyvulių ūkio, kuriame patys tiesiogiai dalyvauja. Aš turiu omenyje ūkininkus, pavyzdžiui, vykdančius individualią veiklą, kuriems valdantieji per pusę sumažino socialinio draudimo įmokas. Visa tai yra politinių manipuliacijų tęsinys.

Šalis daug nukenčia, nes visuomenė nelabai supranta, kas vyksta, ir jos dėmesys nukreipiamas į smulkmenas, pavyzdžiui, mokesčius prekybininkams ar bankams. Tokie mokesčiai, mano manymu, yra antikonstituciniai, nes šalis negali stabiliai veikti, jei kam nors valdžioje šauna į galvą, kad jiems nepatinka, pavyzdžiui, transportininkai, ir dabar jiems turi būti taikomas koks nors apyvartos mokestis. Horizontalaus teisingumo principas neleidžia turėti atskirų mokesčių sistemų prekybininkui, mokytojui, santechnikui ir pan. Šių dviejų sektorių pasirinkimas yra neatsitiktinis, nes neva žmonės nekenčia prekybininkų ir bankininkų. Akivaizdu, jog mes nepadarysime tvarkingos mokesčių reformos, jei bus nepasiruošus šaudoma pavieniais šūviais.

– Valdančiųjų lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad šie mokesčiai nebūtinai guls ant vartotojų pečių, tačiau, pavyzdžiui, misiją Lietuvoje baigęs Tarptautinis valiutos fondas ir Lietuvos bankas mano priešingai. Kas yra teisus?

– Negyvi daiktai nieko nemoka, nes jie yra negyvi. Biudžetas neturi pinigų, nes jis yra negyvas. Lygiai taip pat ir kompanijos mokesčių nemoka, nes jos yra negyvos. Kokie bebūtų mokesčiai, jie yra išskirstomi arba perkeliami, kaip ekonomistai sako, į priekį vartotojams, pavyzdžiui, per dideles kainas, arba atgal per darbuotojų atlyginimus ar mažesnes kainas tiekėjams.

Po mokesčio įvedimo 1993 metais visos kainos pašoko PVM tarifu. Akivaizdu, kad vartotojai nešė šitą mokestį, o ne įmonės, kurioms jis neva buvo įvestas. Nepaisant to, politikai mėgsta sakyti, kad mes apmokestiname korporacijas, nes žmonės pasąmonėje galvoja, jog korporacijos yra kažkas labai turtingo, nešvaraus ir jos sumokės, tačiau jos nieko nemokės. Nufotografuokite man korporaciją, nešančią mokesčius į mokesčių inspekciją. Labai nustebčiau, jei tie, kurie neva bus apmokestinti, paliks vartotojus ir darbuotojus ramybėje ir iš savo kišenės sumokės mokesčius.

Išsamiau – laidos „Ryto garsai“ įraše (klausytis nuo 01:35:08).

Parengė Gabrielė Sagaitytė.


Ryto garsai. Mėnesiu vėliau nei planuota darbą pradėjo naujoji Europos Komisija