Verslas

2019.12.03 10:50

Lietuviai labiausiai nerimauja, kad neįsigis nuosavo būsto, bet labiau taupo ne jam, o atostogoms

atnaujinta 11.35
Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2019.12.03 10:50

Savo finansines žinias vertiname puikiai, bet pusė lietuvių negalėtų paaiškinti, kas yra biudžetas. Tokius tyrimo rezultatus atskleidė bendrovės „Intrum“ tyrimas. Rezultatai rodo, kad bendrame reitinge, vertinant mūsų finansinį raštingumą, taupymo įpročius, pareigingumą apmokant sąskaitas ir laisvę nuo kreditų, rikiuojamės priešpaskutinėje vietoje iš 24 šalių.

Pasididžiuoti galime pareigingumu apmokant sąskaitas

Bendrovės „Intrum“ jau septintą kartą vykdyta apklausa tyrė 24 rinkas ir apklausė daugiau kaip 24 tūkst. vartotojų. Kiekvienoje šalyje apklausta bent tūkstantis vartotojų.

Rezultatai neraminantys – Europoje didėja gyventojų susirūpinimas finansine padėtimi. „Europos vartotojai jaučia finansinį stresą. Tai lemia, kad jų sąskaitos didėja sparčiau nei jų darbo užmokestis. (...) Taip pat stebime, kad vartotojai susiduria su sunkumais, susijusiais su finansiniu planavimu“, – atkreipia dėmesį „Intrum“ vykdomoji direktorė Baltijos šalims Ilva Valeika.

Vis dėlto pastebima, kad lietuviai geba savo sąskaitas apmokėti rūpestingai – daugiau nei du trečdaliai apklaustųjų per pastaruosius 12 mėnesių visus savo finansinius įsipareigojimus įvykdydavo laku. Nesugebančių to padaryti gyventojų dalis per metus sumažėjo 7 proc.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad tiek Europoje, tiek Lietuvoje auga skolinimosi kultūra. 29 proc. šalies gyventojų per pastaruosius šešis mėnesius savo sąskaitų apmokėjimui skolinosi arba išeikvojo savo banko kortelės kredito limitą.

Prieš metus šis skaičius buvo 11 proc. mažesnis. Be to, dabartinis rodiklis viršija Europos vidurkį. 59 proc. per pastarąjį pusmetį sąskaitoms apmokėti skolinusių gyventojų finansinės pagalbos kreipėsi į šeimos narius ar draugus. 30 proc. skolinosi iš banko.

Dažniau taupo atostogoms nei pensijai

Taupumo rezultatai taip pat nedžiugina – 29 proc. lietuvių per mėnesį nesutaupė nė kiek. Dar 56 proc. nėra patenkinti ta suma, kurią geba sukaupti kas mėnesį. Be to, 59 proc. lietuvių nerimauja, kad niekuomet nesugebės įsigyti nuosavo būsto. Beveik du trečdaliai (65 proc.) apklaustųjų baiminasi, kad išėję į pensiją negalės oriai gyventi.

Panašios taupymo tendencijos vis dėlto pastebimos ir kitose Europos šalyse. Bene labiausiai vartotojai taupo trumpalaikiams tikslams: netikėtoms išlaidoms, staigiam darbo praradimui ar atostogoms. Tik trečdalis europiečių vis dėlto taupo ilgalaikiam tikslui – pensijai.

Pastebima ir tai, kad vartotojams kartais tenka skolintis, kad jie galėtų apmokėti būtinąsias išlaidas. Tai Europoje ypač pastebima tarp žmonių, kuriems daugiau kaip 40 metų.

Tyrimas atskleidė, kad dauguma Europos vartotojų yra įsitikinę, jog jų finansinės žinios – gana geros. Vis dėlto apie 40 proc. apklaustųjų nesugebėjo paaiškinti, kas yra biudžetas, infliacija ar kreditingumo istorija.

Taip ypač dažnai pastebėta Lietuvoje ir Čekijoje, rečiausiai – Suomijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

Tik kiek daugiau nei pusė – 52 proc. – Lietuvos gyventojų sugebėjo teisingai susieti tam tikras finansines sąvokas su teisingais jų apibrėžimais.

Bendrame reitinge rikiuojiamės priešpaskutiniai

Šiemet pirmą kartą kartu su kasmetine „Intrum“ vartotojų mokėjimų ataskaita paskelbtas ir Europos gyventojų finansinės gerovės reitingas. Jis sudarytas atsižvelgiant į keturis kriterijus – šalies gyventojų gebėjimą laiku apmokėti sąskaitas, vartotojų laisvę nuo kreditų, vartotojų santaupas ir finansinį raštingumą.

Aukščiausią vietą tarp Europos valstybių Lietuva užima vertinant gyventojų laisvę nuo kreditų. Pagal šį kriterijų mūsų šalis rikiuojasi 7 vietoje tarp 24 valstybių. Pagal gyventojų gebėjimą laiku apmokėti sąskaitas Lietuva užima 13 vietą, o pagal santaupas ateičiai – 21 vietą.

Lietuvos gyventojų finansinio raštingumo reitingas yra prasčiausias iš visų tirtų valstybių. Pagal bendrą finansinės gerovės reitingą Lietuva užima priešpaskutinę – 23 – vietą.

Rezultatai ekspertų nestebina

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos patarėjas Marekas Močiulskis teigia, kad tyrimo rezultatai jo visiškai nenustebino. Jo teigimu, šis tyrimas labai aiškiai parodė, kad visos problemos yra susijusios.

„Vis dėlto problemos yra susijusios su socialine atskirtimi, su nepakankamomis pajamomis, su negebėjimu padengti kasdienių savo išlaidų. Bet bendrąja prasme turėčiau atkreipti dėmesį, kad šis tyrimas bandė apžvelgti visos Europos vartotojų nuomonę kaip bendrą konstantą. Kaip matėte, kai kuriose pozicijose, pavyzdžiui, pagal norėjimą padengti kasmėnesines sąskaitas, atrodome labai gerai. Tai susiklostė dėl įvairių socialinių, ekonominių, mentaliteto priežasčių“, – akcentuoja M. Močiulskis.

Jis pateikia pavyzdį, kad Beniliukso šalys pasižymi dideliu finansiniu neišprusimu, susijusiu su finansiniais sukčiavimais. M. Močiulskio tvirtinimu, dažnai pasitaiko, kad šių šalių atstovai ne tik pakliūva į sukčių pinkles, bet sutinka mokėti reguliarų mokestį, tiksliai nežinodami, už ką moka.

Lietuvos vartotojų instituto prezidentė daktarė Zita Čeponytė taip pat teigia, kad tyrimo rezultatai nenustebino, tačiau dėmesį atkreipia į lietuvių finansinį raštingumą. Anot jos, neretai lietuviai savo finansines žinias įgyja iš tėvų, tačiau pastarieji dideliu žinojimu šioje srityje neretai nepasižymi.

„Pirmoje vietoje yra tėvai, bet šiuo atveju iš vienos pusės tai yra gerai. Šeimoje vaikai mokomi finansinio raštingumo. Tačiau iš kitos pusės tėvai neturi tiek žinių arba amžiaus atotrūkis yra pakankamai didelis, kad galėtų vaikams suteikti iš tiesų tas žinias profesionalias, naujas. (...) Pavyzdžiui, šiais laikais yra informacinės technologijos. Tai dalykai, kurių tėvai nemoka ir negali išmokyti vaikų“, – sako Z. Čeponytė.

Kaip didžiausias problemas nurodo finansinį išprusimą ir mažas pajamas

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius taip pat dėmesį atkreipia į finansinį išprusimą. Jis akcentuoja, kad finansai yra pasyvus žinojimas – jis apsiriboja ne tik tuo, ką žmonės gali perskaityti, bet remiasi ir patirtimi.

M. Zalatoriaus teigimu, šį pavasarį asociacija atliko tyrimą, kuriame buvo išmatuotas lietuvių finansinį išsprusimas ir netgi parašytas pažymys. Iš 10 balų vidutinio lietuvio finansinis išprusimas siekia 4,3 balo.

„Šalių turtingumas ir finansinis išprusimas tiesiogiai koreliuoja. Jeigu pasižiūrėtume, kokios šalys yra labiausiai finansiškai išprususios, ten pamatytumėte Suomiją, Šveicariją, Švediją, Norvegiją, Daniją. Tai yra investicija, kurią valstybei padarius, ji atsipirks labiausiai“, – teigia M. Zalatorius.

Psichoterapeutas Dainius Jakučionis taip pat teigia nesistebintis tyrimo rezultatais. Jis taip pat nesistebi, kad jauni žmonės neturi finansinių žinių.

„Kaip ir normalus dalykas, kad jie neturi patirties, kurią turi tėvai. Jiems lengviau tikėti, kad jiems pasiseks, kad jie uždirbs milijonai. Ypač šiais laikais, kai populiarioji psichologija sako: tu gali, tau pasiseks, tu čempionas. (...) Taip išeina, kad žmogus tiki, kad jis gali grąžinti tą greitąjį kreditą, galbūt pasiskolinęs iš kito greitojo kredito“, – atkreipia dėmesį D. Jakučionis.

Anot psichologo, dažnai tokias pasekmes lemia ir finansinis raštingumas. Lietuvoje vyrauja požiūris, kad bankai nėra sąžiningi, kad santvarka valstybėje gali keistis ir tokiu atveju viskas bus prarasta.

„Ar taip bus, ar ne, bet tai kai kuriems sukelia nepasitikėjimą, nes jie neturi to išprusimo, tos patirties, kuria būtų galima remtis. Jeigu žiūrėtume bendriau, į visą mūsų visuomenę, tai daugelis žmonių gauna tik minimalų atlyginimą. Didėjant mokesčiams, jie nesugalvoja, kaip uždirbti daugiau pinigų ir jie jaučia stresą. Kai žmogus jaučia stresą, jo dėmesio laukas susiaurėja. Tai lemia, kad žmogus mano „gal aš paimsiu tą greitąjį kreditą, nes reikia šį mėnesį išgyventi“, – sako D. Jakučionis.

Jo tvirtinimu, problema yra kompleksinė – Lietuvos gyventojai ne tik neturi pakankamų finansinių žinių, tačiau ir jaučia finansinį stresą, kuris lemia, kad gyventojai paprasčiausiai nekuria ilgesnių finansinių planų.