Verslas

2019.12.03 08:52

Šapoka: yra vienas esminis dalykas, dėl kurio niekas kompromisų neieškos

atnaujinta 9.15
LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt, Gailė Jarusevičiūtė, ELTA2019.12.03 08:52

Didesnis finansavimas kitais metais planuojamas kultūros srities, švietimo darbuotojų atlyginimams, medikams. Tačiau vaiko pinigų didinimą iki 70 eurų pajus ne visos šeimos. Vis dėlto prezidento patarėjas Simonas Krėpšta naująjį biudžeto projektą vadina neambicingu.

Apie tai, ar biudžetas tampa labiau deficitinis „Ryto garsų“ studijoje kalbama su finansų ministru Viliumi Šapoka.

„Biudžetas visiškai nesikeičia. Biudžetas yra realistinis – turime pasiruošti ekonomikos lėtėjimui, tai yra akivaizdu. Finansavimas labiausiai augs socialinei sričiai. Biudžetas nėra labiau deficitinis, nes jis yra tikrai subalansuotas. Yra išlaikomas kaip ir pirminiame projekte“, – pakartojo ministras.

Taip pat skaitykite

Jo teigimu, privaloma ieškoti kompromisų, nes Lietuvai būtent dabar jų labai reikia. Ministras įsitikinęs, kad Vyriausybė rado tinkamą balansą.

55 milijonų eurų, kurių anksčiau nebuvo numatyta, atsirado. V. Šapoka sako, kad kalbant pajamų ir išlaidų pasikeitimus – „tai jų yra kur kas daugiau negu už 55 mln. eurų“. Anot jo, pradiniame projekte nebeliko pajamų už beveik 100 mln. eurų.

Finansų ministras atmeta kai kurių politikų kritiką, kad valdančiųjų veiksmai, svarstant kitų metų valstybės biudžetą, primena 2007 metus, kai, artėjant Seimo rinkimams ir krizei, smarkiai buvo didinamos išlaidos. V. Šapokos teigimu, šiuo metu padėtis – kitokia, o Lietuva kitų metų pabaigoje turės beveik 2 milijardų eurų rezervą.

„Prieš daugiau nei 10 metų, buvo chroniškas valstybės deficitas ir jokie rezervai nebuvo kaupiami. Buvo daug makroekonominių disbalansų. Ir netgi tada, kai ekonomika augo ženkliais skaičiais, deficitas vis tiek buvo labai ženklus. Šiuo metu Lietuva pirmą kartą per 30 metų, ekonomikos augimo metu, nesukūrė jokių makroekonominių disbalansų, sukaupia reikiamus rezervus ir yra pasiruošusi žymiai geriau negu tai buvo prieš 10 metų“, – tikina ministras.

Dar prieš kelis mėnesius „Rytų garsų“ studijoje ministras tikino, kad dėl ekonomikos lėtėjimo reikia skirti lėšas tiktai svarbiausioms sritims. Dabar gi situacija tokia: didės pensijos, vaiko pinigai, minimali mėnesinė alga, mokytojų, dėstytojų, ikimokyklinio ugdymo darbuotojų atlyginimai, taip pat medikų, kultūrininkų, ugniagesių, policijos darbuotojų atlyginimai, prezidentūros bei Vyriausybės kanceliarijos išlaidos.

Savo ruožtu, V. Šapoka tikina, kad prioritetai išliko tie, kurie ir buvo numatyti – visų pirma, skurdo mažinimas.

„Kalbant apie vaiko pinigus, tai nuo liepos 1 dienos yra pasiūlyta, kad universali išmoka didėtų iki 60. Taip, kaip ir pradiniame projekte. Papildoma išmoka nepasiturinčioms šeimoms, daugiavaikėms šeimoms būtų papildomai – 40. Iš viso – 100“, – sako ministras.

Vis dėlto yra vienas esminis dalykas, sako V. Šapoka, dėl kurio niekas kompromisų neieškos, t. y. fiskalinė drausmė.

Be to, vaiko pinigų neplanuojama didinti iki 70 eurų, kaip buvo siūloma.

„Kalbant apie koalicijos susitarimą, yra daug gražių dalykų, bet taip pat yra vienas iš esminių dalykų, dėl kurių kompromisų tikrai niekas neieškos, t. y. fiskalinė drausmė. Mes turime laikytis savo pačių priimtų Konstitucinio įstatymo nuostatų.

Ar Seimas gali... Čia manęs perkalbinėti nereikia, čia reikia priiminėti sprendimus. Seime yra projektų, gauti papildomų pajamų iš mokestinių pakeitimų. Tiesiog reikia ryžto. Jeigu nori daugiau išleisti, reikia daugiau uždirbti“, – tikina V. Šapoka.

S. Krėpšta apie biudžetą: neambicingas, trūksta ryžto

2020 metų biudžetas nėra ambicingas, teigia prezidento patarėjas, Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta. Pasak jo, naujasis biudžeto projektas nepakankamai prisideda prie pensininkų skurdo mažinimo ilgalaikėje perspektyvoje.

„Biudžetas yra svarbus įrankis, vienas svarbiausių metų įrankių, kuriuo galima spręsti įvairias problemas, kuriuos kaupiasi keletą metų ir netgi ilgiau. Šis biudžetas turi tam tikrų elementų, susijusių su skurdo mažinimu, tačiau mes galvojame, kad jis nėra pakankamai ambicingas, kad tikrai galėtų labiau prisidėti prie ilgalaikių sprendimų sprendžiant, pavyzdžiui, senjorų skurdo problemą“, – „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo S. Krėpšta, akcentuodamas, kad Prezidentūra yra raginusi sparčiau didinti pensijas.

Prezidento patarėjas akcentavo, kad biudžeto projektas atspindi Vyriausybės ryžto trūkumą, sprendžiant senjorų skurdo problemą.

„Turime naują biudžeto projektą – jis jau patvirtintas Vyriausybėje. Yra keletas aspektų, susijusių su šiuo biudžetu. Matome, kad Vyriausybei pritrūko ryžto spręsti pensininkų skurdo problemą“, – laidoje sakė S. Krėpšta.

ELTA primena, kad Prezidentūra Seimui pateikė projektą, siūlantį nustatyti, kad nuo kitų metų indeksuojamai bazinei pensijai taikomas apskaičiuotas indeksavimo koeficientas būtų didinamas 1,83 procentinio punkto, tuo metu nuo 2021 m. sausio 1 d. indeksuojamai bazinei pensijai taikomas apskaičiuotas indeksavimo koeficientas didinamas 1,91 procentinio punkto.