Verslas

2019.12.26 17:46

Šiukšlių ekonomika: panaudojant perdirbtas pieno pakuotes pasaulyje net tiesiami keliai

Mindaugas Aušra, Jurgita Čeponytė, LRT RADIJO laida „PIN kodas“, LRT.lt2019.12.26 17:46

Italijoje kadaise svarbus mafijos verslas buvo šiukšlės. Kitose šalyse, taip pat ir Lietuvoje, sąvartynuose buvo galima rasti visko, ko reikia gyvenimui. Kartais net maišus pinigų ar brangenybių. Šiandien šiukšles renka bei sąvartynuose dirba ištisi Afrikos ir Pietryčių Azijos kaimai. Dažnai tai – vienintelis darbas ir pajamų šaltinis.

Pigiau ir patvariau

Pietų Afrikos Respublika (PAR) skaičiuoja, kad atsirandančios duobės kelyje gyventojams per metus kainuoja daugiau kaip 3 milijardus dolerių, kurie išreiškiami automobilio remontu, sugadintu kroviniu ir fiziniais žmonių sužalojimais.

Rugpjūtį viena statybų bendrovių tapo pirmąja kompanija PAR, kuri pradėjo tam tikrų kelių atkarpų remontui naudoti plastiką. Pavyzdžiui, viename kelyje yra nutiesta 400 metrų kelio, kuriam buvo panaudota 40 tūkstančių perdirbtų dviejų litrų pieno pakuočių.

Nesigilinant į pačią perdirbimo technologiją, įdomu tai, kad tas procesas, kuriuo pakuotės yra paverčiamos kelio dangos dalimi, yra mažiau taršus ir į išorę išleidžia mažiau toksinių emisijų. Svarbu tai, kad tokio perdirbimo kaina yra panaši į jau egzistuojančių metodų kainą.

Pastebima, bent jau bendrovių ataskaitose taip teigiama, kad toks pieno pakuočių panaudojimas iš tiesų yra pigesnis, nes kaip danga, ji turėtų nepažeista išsilaikyti ilgiau už statistinę dangą, kuri išsilaiko apie 20 metų.

Tobulins indų technologiją

Šioje inovacijoje PAR nėra pirmoji – Indija plastiką keliams tiesti pradėjo naudoti prieš 17-ka metų. Ši technologija taip pat išbandyta kai kuriose Europos šalyse, Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) ir Australijoje.

Tačiau kalbant apie šį plastiko perdirbimo būdą, kurį naudoja indai, kyla daug abejonių, ar iš tiesų tai yra gamtai draugiškesnis pasirinkimas? Plastiko perdirbimo metu yra išleidžiamos tam tikros toksinės dujos, o kai tas plastikas jau yra kelyje, tai jam nusidėvint tos dalys patenka į gamtą ir aplinką apskritai.

Manoma, kad PAR atrastas sprendimas gali būti tas sprendimas, kuris gali padėti išspręsti indų technologijos problemą. Smagu, kad atsiranda vis išradingesnių būdų, ypač bendrovėms, perdirbtas atliekas panaudoti jų verslui, taip sukuriant ir pridėtinę vertę žmonių naudojamai infrastruktūrai ir prisidedant prie gamtos saugojimo.

Šiukšlės – pragyvenimo šaltinis

Šiame amžiuje besivystančios valstybės suprato, kad priimdamos išsivysčiusių šalių šiukšles gali užsidirbti. Šimtai tonų plastiko, elektronikos ir kitokių atliekų plūdo į Malaiziją, Taivaną, Indiją ir kitas šalis. Didžiausia plastiko eksportuotoja, Europos Sąjunga (ES), taip manė sprendžianti atliekų klausimą, nes besivystančiame pasaulyje jos turėjo būti perdirbamos pigiau nei tai kainuoja Bendrijoje.

Pačioms valstybėms tai buvo labai svarbus pajamų šaltinis. Gyventojams – darbo vietos. Kai kuriuose skurdžiausiose Afrikos ar Pietryčių Azijos valstybėse net trečdalis miestelių gyventojų susiję su šiukšlių surinkimu bei darbu sąvartynuose. Nors čia darbas itin menkai apmokamas, tačiau, anot ekspertų, jis dažnai vienintelis ten dirbančiųjų pajamų šaltinis.

Čia keliaudavo ne tik perdirbami, bet ir antram gyvenimui netinkantys plastikai, kurių tonos atsidurdavo nelegaliuose šiukšlių kaupimo centruose. Ir tik labai maža dalis jų buvo perdirbama. Taip besivystančios šalys mainais į Kanados, JAV, Saudo Arabijos ar Singapūro sumokamus pinigus tapo milžiniškais sąvartynais. O jie – ir be galo pavojingi. Kadangi daugelyje vietų šiukšlės deginamos nesilaikant aplinkosaugos standartų, tiek į orą, tiek į aplink dirbančių žmonių organizmus patenka itin daug nuodingų medžiagų.

Be to, iš kai kurių Europos valstybių į taip vadinamas trečiąsias pasaulio šalis nelegaliai keliauja ir elektronikos atliekos, kurios oficialiai turėtų būti saugiai sunaikinamos ar perdirbamos. Tačiau pasipelnyti siekiantys perdirbėjai ne retai susirinkdavo pinigus už šių atliekų sunaikinimą ir jas išveždavo į besivystančias šalis, taip jas dar labiau užnuodydamos.

Dėl to vis garsiau skamba judėjimai, raginantys turtingas valstybes pasiimti savo šiukšles atgal. Labiausiai tai paskatino Kinija, kuri iki pernai buvo didžiausia plastiko atliekų importuotoja. Tačiau supratusi, su kokia problema susidurs, nusprendė uždrausti į šalį įveži plastiko atliekas, kurios turi daugiau kaip pusę procento priemaišų.

Taip tonos atliekų ėmė keliauti į aplinkines šalis. Dėl to Taivane, Vietname ir Tailande jau kitą dešimtmetį įsigalios griežti draudimai į šalį įvežti atliekas.

Parengė Vismantas Žuklevičius