Verslas

2019.12.05 21:58

It įstrigę – profesinių susirgimų šalyje šimtai, bet nukentėjusiesiems tą įrodyti itin sunku

Salomėja Pranaitienė, Jūratė Anilionytė, Margarita Alper, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.12.05 21:58

Pagal statistiką, pastaruosius penkerius metus sergančiais profesinėmis ligomis kasmet pripažįstama per 250 žmonių. Tai kelis kartus mažiau nei prieš dešimtmetį, kai naujų atvejų būdavo daugiau nei po tūkstantį. Tačiau, pasak darbuotojų profsąjungų, profesinių susirgimų mastas yra didesnis, bet žmonėms sunku tai įrodyti, nes yra per mažai darbo medicinos gydytojų.

„Kažkas baisaus buvo. Kaip malūnsparnis turi dirbti“, – sako kaunietė Danguolė.

Prie konvejerio konditerijos įmonėje 30 metų išdirbusiai kaunietei, prieš kelerius metus nustatyta profesinė liga. Moteriai pažeistas stuburas, sąnariai, klausa, yra kitų negalavimų.

„Prie konvejerio svoriai dideli, pertraukėlių nebūdavo. Fiziniai krūviai nežmoniški, intensyvumas, darbas – vos spėji suktis. Ir kilnoti reikėdavo, produkcija sunki, tampyti reikėdavo 8 valandas per pamainą“, – prisimena Danguolė.

Profesinės rizikos – traumos ar kitokio darbuotojo sveikatos pakenkimo galimybė.

Per dešimtmetį įmonėje profesinės ligos pripažintos 11 asmenų, bet pasak profsąjungos vadovės, tokių susirgimų mastas yra didesnis.

„Pirmiausia žmonės nežino, kai pradeda sirgti, to nesieja su darbu. Yra higienos normos, kuriose nustatyta labai didelės ribos judesių per pamainą. Čia yra didžiausia blogybė, nes darbdavys pasižiūri, padaro darbo sąlygų rizikos vertinimą ir sako – pas mus neviršija“, – teigia Konditerijos įmonės darbuotojų profsąjungos vadovė Rūta Lapajeva.

Daugiausiai susirgimų – apdirbamojoje pramonėje

Triukšmas, vibracija, monotoniški judesiai, sunkumų kilnojimas, kiti kenksmingi sveikatai veiksniai sukelia profesines ligas.

Didžiausi profesinių ligų susirgimai fiksuojami apdirbamojoje pramonė, kur siekia 27 proc., statybose – 17,6 proc., transporto sektoriuje – 15,7 proc., žemės ūkio ir miškininkystės srityje – 12,5 proc., kitose veiklose – 27 proc.

Viena iš sričių, kur profesinių susirgimų palyginti daug – maisto ir gėrimų pramonė.

„Profesinės rizikos vertinimas turėtų būti atliktas kiekvienai darbo vietai. Čia vyksta didelės kovos, nes tas vertinimas atiduotas į privačias rankas, darbdavys gali rinktis, nes jis moka pinigus.

Tie tyrimai, mes jais kartais abejojame. Yra ir manipuliavimo, mes stengiamės dalyvauti vertinime. Pamatuojama ir gaunama, kad per didelis triukšmas. Tai ką, darbdavys išdalija ausų kištukus, bet neinvestuoja į garso sumažinimą“, – sako Maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė.

Šimtai skundų

Dėl prastų darbų sąlygų kasmet Darbo inspekcija, anot jos atstovės, gauna kelis šimtus skundų.

„Ten vyksta inspektorius, kuris įvertina ir įteikia darbdaviui reikalavimus tvarkytis darbo vietoje. Darbdavys nustemba, sako: aš iš jūsų pirmą kartą girdžiu.

Jeigu įtariama profesinė liga, labai dažnai būna, kad įmonėje tada randama, kad dėl tokių sąlygų tokia liga gali būti ne vienam, o keliems žmonėms. Paprastai, kai pradedamas ligos tyrimas, darbdavys pats susirūpina darbo sąlygomis. Labai norėtųsi, kad darbo medicinos gydytojai ne tik įtarinėtų profesines ligas, bet jų kompetencija būtų išplėsta į darbuotojų sveikatos tikrinimus“, – sako Darbo inspekcijos Darbo saugos vyriausioji inspektorė Rita Zubkevičiūtė.

Dirba tik 6 darbuotojai

Nors susirgimo atvejai dažni, tačiau Lietuvoje darbo medicinos gydytojų, vertinančių sveikatą dėl profesinių susirgimų tik – 6.

„Galbūt jų mažai dirba poliklinikose, tai čia reikėtų klausti vadovų, kodėl jų neįdarbina. Šiuo metu peržiūrima darbo medicinos gydytojo darbo norma, ir mes svarstysime, galbūt galima plėsti jų kompetencijas, kad jie labiau įsitrauktų į profilaktinius sveikatos tyrimus“, – svarsto Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausioji specialistė Kristina Jokimaitė.

Sergančiais profesinėmis ligomis pernai pripažinti beveik 260 asmenų. Daugeliui nustatomos kelios ligos. Šiemet per pirmąjį pusmetį tokių atvejų būta daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

Tačiau anot Maistininkų profesinės sąjungos pirmininkės G. Gruzdienės, patiriamas spaudimas iš „Sodros“, kad biudžetas jau išnaudotas.

„Yra didelis spaudimas iš „Sodros“, gydytojams, kad biudžetas išnaudotas, ir kad kuo mažiau būtų tų profesinių susirgimų fiksuojama. Pažiūrėkit biudžete, jis išnaudotas, mes turime skaičius“, – vardija G. Gruzdienė.

Tačiau „Sodros“ atstovai su tokia pozicija nesutinka.

„Lėšų yra numatyta, tiek, kiek reikia. Jei „Sodra“ nustato, kad tai draudiminis įvykis, tai ta išmoka bus paskirta ir išmokėta.

Pirmąjį pusmetį, kai mes kreipėmės į Centrinę darbo medicinos ekspertų komisiją, buvo 4 atvejai, kai buvo pakeistas sprendimas, kad tai nėra profesinė liga“, – sako „Sodros“ Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vedėjas Rimantas Mitkevičius.

Lietuvoje – daugiau nei 4,3 tūkst. žmonių gaunančių „Sodros“ išmokas dėl profesinių ligų. Jiems šiemet bus išmokėta per 10 milijonų eurų.