Verslas

2019.12.02 15:17

Iš darnios Lietuvos liko darnus chaosas: valdančiųjų pažadai išvirto į nesibaigiančius protestus

Joana Lapėnienė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2019.12.02 15:17

Prieš artėjantį biudžeto priėmimą vis pasigirsta dvejonių – ar pavyks? Valdančiųjų, kuriems diriguoja „valstiečiai“, situacija nepavydėtina. Koalicijos partneriai – Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) neišlipa iš skandalų, premjeras serga. Šalyje, kuriai prieš trejus metus žadėjo darną ir gerovę, streikai, protestai ir nepasitenkinimo akcijos veja viena kitą – ūkininkai, vežėjai, mokytojai, dėstytojai, mokslininkai, medikai. 

Nepatenkinti net tie, kuriems tarsi ir nebūtų ko tokiems būti. Pinigų biudžete aiškiai trūksta, finansų ministras tarsi apsvaigęs kartoja vieną frazę – visus siūlymus apsvarstysim, biudžetą subalansuosim, Ramūnas Karbauskis – guodžiasi kaip trūksta premjero, o Agnė Širinskienė tęsia kovą su konservatoriais. Žadėta darni Lietuva palengva virsta darniu chaosu.

Pagrindinėje sostinės gatvėje – Gedimino prospekte – vilkikai. Tokiu būdu pervežimo verslo savininkai inscenizuoja Lietuvos transporto sektoriaus laidotuves. Jas esą lems vyriausybės įpareigojimas nuo sausio vairuotojams mokėti didesnes algas nei dabar, o tai sužlugdys šį verslą.

Tačiau statistika liudija, kad šalies transporto sektorius – vienas pelningiausių. Bendras pernykštis vežėjų įmonių pelnas – per 700 mln. eurų. Vyriausybė iš didesnio dienpinigių apmokestinimo į kitų metų biudžetą planuoja surinkti per 60 mln. eurų.

Ūkininkai turi išimtines sąlygas

Be vežėjų protesto – traktorių paradas. Prieš kelias savaites Lietuvos laukuose statomi žali kryžiai – pirmas įspėjimas valdžiai nedrįsti didinti mokesčių, nenaikinti lengvatų žemės ūkiui. Ir protestuotojai buvo išgirsti Seime: mokesčiai žemdirbiams nedidės tiek, kiek siūlė Vyriausybė ir prezidentas.

Anot mokesčių eksperto Kęstučio Lisausko, žemės ūkio sritis Lietuvoje turi išimtines sąlygas ir jos ne visada pateisinamos.

„Būtent šitas sektorius yra 30 metų subsidijuojamas visais įmanomais būdais ir iš esmės gyvena visų mūsų sąskaita. Šiandien kas yra pasiūlyta, tai per pusę sumažinti žemės mokesčio lengvatą ir beveik nepastebimai sumažinti lengvatą „žaliam“ dyzelinui. Tai jeigu drįstama dėl šito išvažiuoti į gatves, tai yra tiesiog apgailėtina“, – mano K. Lisauskas.

Profesorius Boguslavas Gruževskis sako, kalbėti apie ūkininkus kaip apie vieną monolitinę grupę – nesąžininga. Lietuvoje yra stambūs, vidutiniai ir smulkūs ūkininkai. Išimtinė valstybės parama reikalinga būtent smulkiesiems, kurie turi apie 30 hektarų.

„Tik pora šalių liko Europoje, kur išmoka žemdirbiams nėra diferencijuota. Todėl būtina didinti išmoką smulkiems, būtina harmonizuoti išmoką vidutiniokams ir mažinti didžiuosius žemės plotus turintiems, normalizuoti bendrą padėtį ir labiau užtikrinti socialinį teisingumą žemės ūkyje“, – siūlo B. Gruževskis.

Diplomai už „ačių“

Nevykdo Vyriausybė ir savo įsipareigojimų dėstytojams didinti atlyginimus 10 procentų, daugiau investuoti į mokslą. Trečiadienį prie vyriausybės Vilniaus universiteto rektorius dalija diplomus „Už ačių“. Protestuotojai įspėja, kad jei valstybė neinvestuos į mokslą, diplomai bus bereikšmiai – kaip ir „ačių“ su ų nosine. Taip kadaise yra užrašiusi švietimo ministrė Audronė Pitrėnienė.

Prie Vilniaus universiteto prisijungė ir Kauno technologijos universiteto mokslininkai, taip pat daliję visiems norintiems visų mokslų daktaro diplomus.

Įspėjamąjį streiką surengė mokytojų profsąjunga. Mokytojų algoms trūksta maždaug 60 milijonų. Iš kur tokią sumą paims ministras nesako, bet pažadėjo dirbti visą savaitgalį, kol suras. Jei ne – žada trauktis. Tą patį A. Monkevičius yra pažadėjęs ir mokslininkams.

„Taip aš esu pasirengęs už tai atsakyti ir jeigu reikės pasitraukti“, – sako A. Monkevičius.

Medikai jaučiasi apgauti

Nepatenkinti bruzda ir medikai. Po protesto akcijų valdžia pernai algas pakėlė maždaug 20 proc. Nuo rugsėjo buvo įsipareigojusi didinti dar 15 proc., tačiau pažado netesi ir dar gudrauja.

„Kai buvo sujungti darbuotojo ir darbdavio mokesčiai, tai mes dabar ir Europoje pakilome. Mes nebe paskutiniai su rumunais, dabar 4 vietoje esame, bet tikrai ne todėl, kad realiai tie atlyginimai didėjo, o todėl, kad persiskirstė ikimokestinės eilutės“, – pastebi medikų sąjūdžio pirmininkė Živilė Gudlevičienė.

Anot specialistų, valstybė nesilaiko pažadų, nes paprasčiausiai trūksta pinigų išlaikyti neefektyvų viešąjį sektorių. Tačiau politikai nesiryžta jo reformuoti, vėjais švaisto mokesčių mokėtojų pinigus.

„Vyriausybė nevykdo ne tik susitarimo, bet ir reformų nevykdo. Būtent reformų nevykdymas neleidžia vykdyti susitarimo. Tai yra vištos ir kiaušinio klausimas“, – svarsto banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

„Krokodilo ašaros“

Opozicija tikina surinkusi žmonių parašus po kreipimusi į aukščiausius šalies vadovus, kad valstybės biudžetas būtų peržiūrėtas, būtų pakeisti valstybės prioritetai, skirta lėšų mokslui ir švietimui. Valdžios atstovas tai vadina krokodilo ašaromis.

„Krokodilo ašaras apie tai, kaip visiems blogai, lieti labai lengva, o paimti pinigus iš tų, kas turi, yra labai sunku“, – teigia Seimo narys Tomas Tomilinas.

O prieš trejus metus viskas atrodė gerokai lengviau ir vizija buvo tokia šviesi.

„Papildomos lėšos ir sprendimai švietimą bei kultūrą turės padaryta tokią, kad mes turėtume modernią kokybišką švietimo sistemą, skirtume pakankamą dėmesį, lėšas ir stengtumės, kad kultūrinis gyvenimas Lietuvoj būtų tikrai turtingesnis, negu šiandien yra. Taip pat prieinama kokybiška sveikatos apsaugos sistema, tie dalykai, kuriuos mes galime padaryti dabar, greitai ir kuriuos reikia daryti greitai. O visa kita yra pasekmės. Švietimas padės ir ekonomikai ir t.t. Tai pagrindiniai prioritetai tokie“ – prieš 3 metus sakė Ramūnas Karbauskis.

2016 metais panašiai teigė ir ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

„Mes tikrai matome visas sritis ir sutinkame dėl tų 4 metų, juos negalime tuščiai iššvaistyti. Dėl to visose ministerijose visų ministerijų srityse yra ambicingi tikslai ir prioritetai, kuriuos turės įgyvendinti visi ministrai ir solidariai in corpore Vyriausybė“, – kadencijos pradžioje sakė S. Skvernelis.

Apie tai – „Savaitėje“:

Savaitė. Pastaroji septyndienė – lietuviškos tolerancijos išbandymas Seime esantiems lenkų parlamentarams