Verslas

2019.12.02 18:10

Atleistųjų fonde jau prikaupta net 72 mln. eurų: suma didėja, nes darbuotojai neva išeina savo noru

Irma Janauskaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.12.02 18:10

Ilgai dirbę, bet atleisti žmonės išmokas jau porą metų gali gauti iš valstybės. Tam yra specialus fondas, kurį įmokomis pildo darbdaviai. Bet susidarė paradoksali situacija: fonde prisikaupė tiek pinigų, kad jų, politikai skaičiuoja, užtektų turbūt dešimčiai metų. Profsąjungų teigimu, pinigai lieka nepanaudojami, nes daugybė žmonių išeiti iš darbo priverčiami savo noru, o išmoka priklauso tik atleistiems.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas siūlo žmonėms iš fondo mokėti daugiau, o iš darbdavių imti mažiau, nes susikaupusi suma brangiai atsieina valstybei – už pinigų laikymą jau reikia mokėti.

Trys mėnesiai neaiškumo, nervinimosi ir vilnietis – Darbo inspekcijoje. Čia jis gauna patarimą kreiptis į darbo ginčų komisiją. Vyras nori baigti visus reikalus su ligšioliniu darbdaviu.

„Aš pats noriu išeiti. Na todėl, kad nemoka. Skola jau beveik 3 mėn. ir nesirodo darbdavys“, – sako vyras.

Pernai nutraukta apie pusė milijono darbo sutarčių. Priežastys – įvairios, bet didžioji dalis – darbuotojų noru. Profsąjungos čia įžvelgia darbdavių klastą. Šie, priimant naują Darbo kodeksą, išsikovojo galimybę nemokėti 6 mėn. išeitinių kompensacijų, bet nereikalingus darbuotojus vis tiek esą nuskriaudžia.

Pažymima, kad 73 proc. darbuotojų per 2018 metus iš darbo išėjo savo noru. Pats išėjęs Ilgiau penkerius metus pas vieną darbdavį dirbęs žmogus praranda galimybę gauti išmoką iš valstybės.

„Vis dar darbdaviai vengia atleisti žmogų dėl struktūrinių reformų, tai yra pagal 57 straipsnį. Ir daugiau yra, na, visais įmanomais būdais spaudžia žmogų išeiti savo noru. Tai reiškia, kad darbdavys taupo 2 mėn. išeitines ir taip analogiškai tauposi ir ilgalaikių išmokų fondo išeitinės išmokos“, – sako Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

Darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas mano, kad situacijos dramatizuoti nereikia.

„Galbūt ir profsąjungos galėtų labiau išaiškinti darbuotojams, kad jūs neleiskit įtikinėjami. Taip, yra tokių darbdavių, gal jiems trūksta ir to socialinio žinojimo, kas tai yra socialinė partnerystė, kad toks fondas egzistuoja“, – svarsto D. Arlauskas.

Fonde – 72 mln. eurų

Pinigų vadinamajame atleistųjų fonde prikaupta penkis kartus daugiau nei išmokėta. Dabar jame esanti suma perkopia 72 mln. eurų. Atleisti žmonės per porą metų gavo 14 mln. eurų.

„Kiek turėtų būti? Na, trijų metų į priekį, jeigu forse major kažkas atsitinka labai staigaus. Tai kad būtų rezervas. Bet tikrai nereikia 10 metų rezervo laikyti“, – teigia Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas.

Seimo narys siūlo mažinti darbdavių įmokas, iš kurių ir kaupiamas fondas.

„Nemanau, kad reikia mokėt tokius didelius pinigus ir po to už saugojimą mokėti bankams, pagal skaičiavimus, maždaug 80 tūkst. eurų“, – sako A. Sysas.

Taip pat jis siūlo didinti maksimalią išmoką atleidžiamiems žmonėms, kad vėl atsirastų galimybė pinigų iš viso gauti už 6 mėn.

„Tiems žmonėms, kurie išdirbo daugiau kai 20 metų, kad jiems būtų išmokėta ne 3, o 4 mėn. išeitinė. Nes dažniausia tokio amžiaus žmonės jau nelabai gali ir surasti kažkur darbo“, – siūlo Seimo narys.

„Sodros“ Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vedėjas Rimantas Mitkevičius svarsto, kad nereikia daryti skubotų sprendimų, nes atėjus ekonominiam sunkmečiui – situacija gali pasikeisti.

„Reikėtų atkreipti dėmesį į tą dalyką, kad tos išmokos taip pat gali išaugti netikėtai, jeigu pablogėtų ekonominė situacija, jeigu padaugėtų darbuotojų atleidimų visokių, tai tas fondas sparčiai pradėtų tuštėti“, – įspėja R. Mitkevičius

Darbdaviai irgi sako, reikia skaičiuoti, ar įmoką mažinti, o išmokas didinti. Bet geriausia galbūt esą išvis būtų fondo pinigus panaudoti kam nors kitam. Pavyzdžiui, kad ir įgyvendinti prezidento idėją dėl laisvadienio vieno vaiko tėvams – iš fondo už tą dieną kompensuoti darbdaviams.