Verslas

2019.11.29 18:47

Prekybos gyvūnais atvejų mažėja, tačiau sunku kontroliuoti nelegalią prekybą internetu

Salomėja Pranaitienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.11.29 18:47

Teigiama, kad nelegali prekyba gyvūnais pagal gaunamą pelną yra trečioje vietoje – po prekybos narkotikais ir ginklais. Daugiau nei 180 pasaulio šalių, tarp jų – ir Lietuva yra ratifikavusios konvenciją, kuri reguliuoja prekybą nykstančių rūšių gyvūnais ir augalais. Aplinkosaugininkai pastebi, kad Lietuvoje fiksuojamų pažeidimų pastaruoju metu mažėja, tačiau sunku kontroliuoti nelegalią prekybą internetu.

Šie vikrūs, smalsūs ilgauodegiai – Madagaskare natūraliai gyvenantys – katininiai lemūrai. Kaip ir daugelis jų giminaičių – beždžionių – yra atsidūrę tarp nykstančių rūšių. Norint tokius įvežti bei jais prekiauti reikia leidimų.
„Labai griežtai yra ribojamas jų judėjimas, visi zoologijos sodai turi turėti leidimus. Dokumentus susitvarkyti reikia laiko ir atsakingos institucijos vertina aplinką, kur jie gyvens, ar atitinka reikalavimus, ir turime gauti leidimus ir iš tos šalies, IR iš kurios mes perkame“, – sako Vilniaus zoologijos sodo vyriausioji zoologė Silvija Nariūnaitė.

Ne tik gyvūnai saugomi pagal CITES konvenciją, bet ir augalai. Pasaulyje saugoma 35 tūkst. gyvūnų ir augalų rūšių, leidimų įvežti bei prekiauti reikia ir gaminiams iš jų.

Lietuvos pareigūnai kontroliuoja ne tik kas įvežama. Aplinkosaugininkai tikrina odos dirbinių, kailių, gyvūnų ir kitas parduotuves, turgavietes, zoologijos sodus.

Prekės konfiskuojamos, jei nėra dokumentų, kad jos įsigytos teisėtai. Pareigūnai pastebi, kad tokių pažeidimų pastaruoju metu mažėja, tačiau plinta nelegali prekyba internetu.

„Dažniausiai tie asmenys prekiauja tais gyvūnais ar jų gaminiais, kurie įvežti į Lietuvą neteisėtai arba neturint dokumentų. Paskutiniu metu pasitaikė įvairiausi kremai, gyvi gyvūnai. Buvo įvairiausių vorų – ir saugomi, ir ne. Buvo vėžliukai, saugomi ir ne, buvo koralai. Visi tie asmenys buvo nubausti administracine tvarka, o prekės konfiskuotos“, – tvirtina Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Sigitas Mikėnas.

Nemalonumų gali sulaukti ir keliautojai užsienyje, ypač egzotinėse šalyse, be dokumentų įsigiję gaminių iš retų roplių odos, suvenyrų, užpiltinių su gyvatėmis, kitų preparatų, nykstančių rūšių augalų.

„Iš šiltų kraštų reikėtų nesivežti drugelių, vabalų, kur yra parduodami prekyvietėse, turguose. Taip pat koralų, kriauklių, įvairių orchidėjų, karolių. Kartais būna dideli kiekiai, veža didelę koralų siuntą arba daug vaistų su meškos taukais, pakuočių būna dėžėmis. Yra atvejų, kai tenka konfiskuoti ir krokodilą, ir papūgas įvairias, mažų driežų, vėžlių, varliagyvių. Ir tie dalykai aktualėja, kai žmonės daugiau keliauja ir gali daugiau pinigų skirti prabangos prekėms. Tai yra prabanga“, – pasakoja Aplinkos ministerijos vyriausioji specialistė Laura Janulaitienė.

Pasak aplinkosaugininkės, dabar susirūpinta, kad akvariumams įrengti net 90 procentų jūrinių žuvyčių, jūros arkliukų, jūros žvaigždžių, yra paimami iš jūrų ir vandenynų. Pasaulio mastu tai didžiuliai kiekiai, tad rengiami dokumentai jų apsaugai.

Plačiau žiūrėkite reportaže:

Prekyba gyvūnais: pažeidimų mažėja, tačiau sunku kontroliuoti nelegalią prekybą internetu