Verslas

2019.12.01 07:00

Į skandalus dėl palmių aliejaus degaluose įsivėlusi „Neste“ žada kurą gaminti ir iš perdirbto plastiko

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2019.12.01 07:00

„Esame ne „Nestle“, o „Neste“ – taip dažniausiai turinti prisistatyti sako bendrovės „Neste“ tvarumo padalinio viceprezidentė Salla Ahonen. Žurnalistams surengtoje kelionėje bendrovė papasakojo, kaip jau dabar degalų gamybai panaudoja įvairius aliejus ar net suomių kepamo kalėdinio kumpio riebalus.

Vis dėlto ne visi idėją degalams panaudoti įvairius augalinius aliejus ar kitus riebalus vertina teigiamai. Ypač daug kritikos sulaukė „Neste“ naudojamas palmių aliejus.

Palmių aliejus neretai išgaunamas nelegaliais būdais. Jau dabar didelė Indonezijos nacionalinio parko dalis išnaikinta dėl nelegaliai besiplečiančių alyvpalmių plantacijų. Tuo pat metu naikinamos ir gyvūnų buveinės, o patys gyvūnai gali atsidurti ties išnykimo riba.

Į tai dėmesį jau atkreipė ir kai kurios Europos šalys. Palmių aliejų naudoti degaluose nuo 2020 m. ketina uždrausti Norvegija. Panašias priemones svarsto ir Prancūzija.

Dar 2018 m. Europos Parlamentas ir ES šalių Vyriausybės sutarė mažinti netvarių biodegalų naudojimą. Netvarių, palmių aliejaus turinčių biodegalų dalis turėtų mažėti ir iki 2030 m. pasiekti 0 proc.

Visai neseniai „Neste Lietuva“ buvo nubausta dėl galimo klientų klaidinimo, kai savo degalus reklamavo kaip „švaresnius“, nes juos naudojant neva išmetama iki 20 proc. mažau anglies dvideginio. Paaiškėjo, kad šis skaičius buvo nurodytas „Neste“ degalus lyginant su degalais, kurių pirkėjai nė negalėjo įsigyti.

Vis dėlto „Neste“ Lietuvos žurnalistams surengtoje kelionėje į Suomijos Porvo mieste esančias perdirbimo laboratorijas tvirtino, kad bendrovė nuo pat pradžių atsirenka tik patikimus tiekėjus, o pasigirdus kalboms apie galimus pažeidimus „Neste“ atstovai vyksta į reikiamą vietą.

Anot S. Ahonen, kai „Neste“ pasirinko investuoti į atsinaujinančius energijos šaltinius, dar nebuvo aišku, ar tam atsiras rinka. Taip pat ši veikla nebuvo aiškiai reglamentuota.

„Nepaisant to, buvo priimtas drąsus sprendimas įkurti naftos perdirbimo padalinius Porve, Roterdame ir Singapūre. Nebuvo lengva. Iš esmės buvo pradėtas kurti naujas verslas. Po dešimties metų, dabar, tai yra verslo dalis“, – komentuoja S. Ahonen.

Anot jos, tai itin paskatino 2018 m. pasirodęs Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) pranešimas, raginantis per artimiausius 12 metų sumažinti išmetamo anglies dvideginio kiekį.

Skaičiuoja: anglies dvideginio sumažino tiek, kiek sumažėtų panaikinus 3 mln. automobilių

„Neste“ atstovai teigia dėl šios priežasties išsikėlę du tikslus. Pirmiausia, padėti klientams sumažinti jų išskiriamų šiltnamio dujų kiekį bent 20 mln. tonų kasmet iki 2030 m.

Antras bendrovės tikslas – sumažinti anglies dvideginio pėdsaką produkcijos gamyboje dar prieš Europos Sąjungos numatytą datą.

Norėdami tai įgyvendinti, degalus „Neste“ atstovai teigia išgaunantys įvairiais būdais perdirbdami kitų bendrovių atliekas: gyvūnų riebalus, žuvies taukus, panaudotą kepimo aliejų, augalinį aliejų. Taip pat tam panaudojamas techninis kukurūzų aliejus, palmių, rapsų, sojų, judrų, braivėlių aliejus.

„Neste“ teigia, kad pakeitus įprastą Europos iškastinį dyzeliną atsinaujinančiu „Neste“ dyzelinu, vien 2018 m. anglies dvideginio išskiriamą kiekį ji sumažino 7,9 mln. tonų. Bendrovė skaičiuoja, kad tai prilygtų 3 mln. lengvųjų automobilių išnykimui iš kelių.

„Žmonės dažnai mano, kad lengvieji automobiliai yra didžiausia problema, bet matome, kad tai iš tiesų gana menka visos suvartojamos naftos dalis“, – komentuoja S. Ahonen.

Jos pateikti duomenys rodo, kad per metus iš perdirbtų medžiagų pagaminti degalai ar elektromobiliai gali sumažinti tik nedidelę dalį viso per metus sunaudojamo naftos kiekio, todėl, sako S. Ahonen, bendrovė neturi tikslo konkuruoti, vietos kol kas užtenka visiems.

Palmių aliejų gaudavo bent iš penkių spaudyklų, kurios alyvpalmių vaisius gauna nelegaliai

Vis dėlto būtent dėl savo tokios veiklos, konkrečiau – dėl degaluose naudojamo palmių aliejaus, visai neseniai „Neste“ buvo atsidūrusi tarptautinio skandalo sūkuryje.

Kaip skelbė naujienų portalas „News Now Finland“, „Neste“ palmių aliejų įsigyja spaudyklose, kurios palmių aliejų gamina iš nelegaliai surinktų alyvpalmių vaisių atogrąžų miškuose.

Anot naujienų portalo, bendrovė, veikianti Sumatroje, alyvpalmių vaisius gauna iš nacionalinio parko plantacijų. Šiame parke drambliai ir tigrai dėl tragiškai mažėjančių gyvenamųjų plotų atsidūrė kritinėje situacijoje. Naikinamos ir orangutanų buveinės.

Sumatros bendrovė ne kartą buvo pagauta alyvpalmių vaisius įsigyjanti iš nelegalių šaltinių. Vien per 2011–2017 m. tai nutiko triskart.

Būtent ši bendrovė, nurodo „News Now Finland“, yra viena pagrindinių „Neste“ tiekėjų.

Skaičiuojama, kad net 75 proc. nacionalinio parko Indonezijoje jau yra paaukota nelegalioms plantacijoms, kuriose auginamos alyvpalmės.

Kaip teigia „News Now Finland“, miško kirtimo ir užgrobimo atvejus Indonezijoje tiriančios nevyriausybinių organizacijų koalicijos „Eyes on the Forest“ (EoF) tyrimai rodo, kad kartais nustatyti, ar alyvpalmių vaisiai spaudyklose atsiduria legaliai, itin sudėtinga.

„News Now Finland“ teigimu, „Neste“ atsinaujinančių išteklių platformos komunikacijos vadovė Sari Lehmuskallio paaiškėjus šiai informacijai tvirtino, kad po raporto apie spaudyklas pati bendrovė ėmėsi tirti tiekėjų grandinę. Tai buvo padaryta dar 2018 m. birželį.

„Nustatėme, kad 5 iš 22 spaudyklų, paminėtų raporte, tiekė palmių aliejų „Neste“ ir daugeliui kitų bendrovių“, – nurodė S. Lehmuskallio.

Tikina tiekėjus atidžiai atsirenkantys nuo pat pradžių

Lietuvos žurnalistams pasidomėjus del raportų, susijusių su palmių aliejaus, išgauto netvariu būdu, naudojimo degalų gamybai, „Neste“ atstovai „Neste“ atstovai teigia, kad savo tiekėjus jie nuo pat pradžių atsirinko itin atidžiai ir į kiekvieną iš tiekėjų kreipėsi, norėdami įsitikinti, kad šie nevykdo neteisėtos ar neetiškos veiklos.

„Tiekėjų ieškome jau 13 metų, – sako „Neste“ vyresnysis patarėjas tvarumo klausimais Pekka Tuovinenas. – Anksčiau niekas negalėjo nustatyti, iš kur atkeliauja palmių aliejui gaminti naudojami vaisiai. Mūsų paprasčiausias sprendimas, kai visa tai pradėjome, būtų buvęs importuoti palmių aliejų iš Roterdamo. Tai būtų buvusi įprasta tvarka. Bet to daryti nenorėjome. Vietoje to susisiekėme su palmių aliejaus tiekėjais visame pasaulyje.“

Kaip teigia P. Tuovinenas, į tiekėjus buvo kreiptasi dėl trijų priežasčių: siekiant sužinoti, iš kur paimami alyvpalmių vaisiai, siekiant įsitikinti, kad į palmių aliejų nėra pridedama kitų priemaišų ir kad tiekimas kontroliuojamas skaidriu ir patikimu būdu.

Pirmaisiais metais buvo kreiptasi į kelis šimtus tiekėjų, bet atitinkantys kriterijus atsakė vos du. Ėmus diskutuoti dėl galimybių, paaiškėjo, kad dėl teisinių aplinkybių viena iš įmonių reikalavimų vis dėlto netenkina.

„Žinojome, kad ateityje tai bus svarbu ir mums reikia įsitikinti, kad viską darome pagal vadovėlį, nors vadovėlis tuo metu dar neegzistavo. Taigi pradėjome bendradarbiauti su ta viena bendrove“, – pasakoja P. Tuovinenas.

Sutinka su palmių aliejaus kritika: tai nėra švari industrija

P. Tuovinenas tikina, kad ir gavusi pirmąjį krovinį „Neste“ toliau taikė tą pačią praktiką, bandydama nustatyti „geruosius vyrukus šiame versle, kad nebūtų siejama su kuo nors, kas užsiima miškų naikinimu ar pažeidžia žmogaus teises.“

„Mes sutinkame, kad palmių aliejaus industrija bendrąja prasme nėra švari. Ji nėra švari ta prasme, kad vienintelis klientas, vienintelis šio produkto pirkėjas yra biokuro gamintojai. Visi kiti žaidėjai gali daryti, ką panorėję. Tai yra problema. Yra atvejų, kai miškai naikinami, kai žmonių teisės pažeidžiamos. Tai nėra lengvas verslas, bet mes stengiamės parodyti gerą pavyzdį“, – sako P. Tuovinenas.

Jis atkreipia dėmesį, kad tiek JAV, tiek Europoje taikomi limitai augalinių aliejų naudojimui. Dėl šios priežasties „Neste“ pasirinko bandyti degalus išgauti iš jau panaudotų riebalų ir antrinių produktų.

Pavyzdžiui, degalų gamybai naudojamas ne tik palmių aliejus, bet ir ta palmių aliejaus dalis, kuri lieka po rafinavimo.

„Tai sudėtingiau, nes šias medžiagas prieš tai reikia papildomai apdoroti, bet tai yra būdas, kaip pagaminti degalus, išvengiant problemų, susijusių su palmių aliejumi“, – teigia P. Tuovinenas.

Iš visų „Neste“ perdirbamų medžiagų net 20 proc. sudaro palmių aliejus. Anot P. Tuovineno, bendrovė įsitikinusi, kad parodė pavyzdį, jog ir tokį aliejų galima išgauti tvariais būdais.

„Mes suvokiame riziką, susijusią su palmių aliejaus naudojimu, ir visada esame pasiruošę apie tai diskutuoti“, – tvirtina P. Tuovinenas.

S. Ahonen antrina, kad bendrovė nenori būti siejama su netinkama veikla, kurios atvejų dažnai pasitaiko palmių aliejaus versle. Ji taip pat nurodo, kad, kilus abejonių, ar tiekėjai iš tiesų laikosi iškeltų reikalavimų, pateikiamos papildomos užklausos, o prireikus netgi vykstama į vietą.

Kaina ir klientų lūkesčiai – pagrindinės palmių aliejaus pasirinkimo priežastys

Paklaustas, kodėl renkamasi naudoti tiek daug palmių aliejaus, kai pati bendrovė nurodo galinti degalus pagaminti ir iš kitų aliejų bei medžiagų, P. Tuovinenas paaiškina, kad galutinį sprendimą iš esmės lemia prieinamumas ir kaina.

„Be to, mes privalome atitikti klientų lūkesčius. Yra klientų, kurie nusiteikę įsigyti palmių aliejaus. Turime žaisti pagal vadovėlį, kurį rašo klientai ir įstatymai“, – tikina P. Tuovinenas.

S. Ahonen priduria, kad visų minėtų aliejų išgavimas turi neigiamų pasekmių gamtai, todėl nederėtų manyti, kad vienas ar kitas aliejus jokios žalos nepadarytų.

„Žemė reikalinga bet kokiam augalinės kilmės aliejui. Palmių aliejus tiesiog turi prasčiausią reputaciją. Manau, kad galbūt jis to nusipelnė, bet nėra taip, kad visi kiti variantai būtų įgyvendinami visiškai lengvai“, – teigia S. Ahonen.

P. Tuovineno tvirtinimu, norint išgauti tam tikrą aliejaus kiekį iš alyvpalmių ir iš rapsų, reikėtų gerokai skirtingų žemės plotų. Jis pateikia pavyzdį: „X“ kiekiui palmių aliejaus reikia 1 ha ploto, tam pačiam rapsų aliejaus kiekiui reikėtų 4 ha ploto.

Atkreipus dėmesį, kad iš perdirbtų medžiagų ar aliejų pagaminti degalai ne tik gali daryti žalą gamtai, bet neretai yra ir brangesni, todėl ne tokie patrauklūs pirkėjams, „Neste“ atstovai sutinka – šių degalų kaina iš tiesų yra didesnė, tačiau padėtį galėtų pagerinti valstybės politika – gamtai palankesniems degalams siūloma taikyti lengvatą.

Ateityje degalams žada perdirbti ir plastiką

Paklausti, ar į rinką įvedant vis daugiau degalų, kurie pagaminti iš perdirbtų medžiagų, jų kaina galėtų tapti bent panaši į įprastų degalų, „Neste“ atstovai to komentuoti nesiryžo.

Vis dėlto jie prognozuoja, kad iki 2030 m. visose „Neste“ degalinėse bus galima įsigyti ne tik degalų, kurių dalis pagaminta iš įvairių aliejų ar riebalų, bet ir degalų, kurių dalis pagaminta iš perdirbto plastiko.

Šių degalų kainos atstovai pakomentuoti taip pat negalėjo.

LRT.lt primena, kad visai neseniai bendrovei „Neste Lietuva“ Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba skyrė 8 668 eurus siekiančią baudą už vartotojus galimai klaidinusią reklamą.

Reklama, kurioje buvo nurodyta, kad naudojant „Neste“ degalus išmetama iki 20 proc. mažiau anglies dvideginio dujų, anot Konkurencijos tarybos, klaidino vartotojus, nes jie galėjo pamanyti, kad 20 proc. mažiau anglies dvideginio išmetama, lyginant su kitais mažmeninėje rinkoje parduodamais degalais.

Vis dėlto „Neste“ reklamuojamus degalus lygino ne su savo ar kitų degalinių produkcija, o su mineraliniais degalais, kurių vartotojai įsigyti negalėjo.

2017 metais Konkurencijos taryba buvo pradėjusi kitą tyrimą dėl „Neste“ reklamos, kurioje bendrovė skelbė keičianti degaluose „Futura“ naudotą pirmos kartos biodegalų dalį savo sukurtais antros kartos biodegalais. „Neste Lietuva“ tvirtino, kad šis produktas pagerina dyzeliną. Tačiau tyrimą taryba nutraukė, o teismas vėliau patvirtino, kad tai padaryta teisėtai, skelbė „Verslo žinios“.

Žurnalistų kelionė į Suomiją buvo organizuota ir apmokėta bendrovės lėšomis. Straipsnio turiniui įtakos tai neturi.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt