Verslas

2019.11.27 22:22

Su kailinių žvėrelių augintojais besigrumiantys aktyvistai vėl paviešino įrodymų

Žygintas Abromaitis, Jūratė Anilionytė, Kristina Jackūnaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.11.27 22:22

Penkis mėnesius vykdę slaptą tyrimą, su kailinių žvėrelių augintojais besigrumiantys aktyvistai vėl paviešino įrodymų – kai kurie verslininkai gyvūnus augina pažeisdami įstatymus. Maisto ir veterinarijos tarnyba užfiksavo pažeidimus. Esą per pastaruosius metus sugriežtino kontrolę, bet pažeidimų aptinka. 

Žvėrelių augintojų asociacija aiškina, kad nuo gruodžio reikalavimai augintojams sugriežtės, tačiau aktyvistai sako – tai pačių verslininkų bandymai taisyti įvaizdį.

Gintaro Muraškos ūkyje auginama beveik 8 tūkstančiai veislinių audinių. Verslininkui talkina aplinkiniai gyventojai, o audinių kailiai parduodami aukcionuose. Nuo gruodžio pardavinėti kailius aukcionuose bus galima tik gavus specialų sertifikatą. Jį išduoda danų ekspertai įvertinę sąlygas fermose. Sertifikatą G. Muraška jau turi.

„Labiausiai kreipiame dėmesį, kad būtų geri pašarai, subalansuoti pašarai. Narvai būtų švarūs, prižiūrėti, kad visą laiką būtų šiaudų padėta. Kad guoliai būtų. Aplamai, kad būtų tvarka“, – sako G. Muraška.

Žvėrelių augintojų asociacijos vadovas sako, kontrolė griežta, o norą gauti sertifikatą reiškia kone visi verslininkai.

„Kiekvienas ūkis, kad gauti pirmą kartą sertifikatą, turėjo būti patikrintas 3 kartus metų bėgyje. Įvairiais periodais: jauniklių atjunkimo, prieš poravimąsi, kailių sezoną. Galų gale gauna skaitinį įvertinimą ir arba gauna sertifikatą, arba ne“, – aiškina Česlovas Tallat–Kelpša, Žvėrelių augintojų asociacijos vadovas.

Prieš kiek daugiau nei metus priešais Seimą vyko protestas. Susirinkusieji siekė atkreipti parlamentarų dėmesį dėl kailių fermose fiksuojamų pažeidimų.

Trečiadienį protestą iniciavusi „Tuščių narvų“ vadovė sako, kad metams prabėgus situacija nepasikeitė. Parlamentarų įregistruotas įstatymų projektas tebeguli ant rudens sesijos stalo. O gruodį įsigaliosianti nauja tvarka – pačių žvėrelių augintojų iniciatyva.

„Kai jie ieškojo darbuotojo Lietuvoje, kuris galėtų dirbti su šia programa, tai pagrindinis dalykas, kurio jiems reikėjo, tai buvo geri komunikacijos įgūdžiai. Ne kažkoks supratimas apie gyvūnų gerovę, ne veterinarinis išsilavinimas, o komunikacijos įgūdžiai. Fermos gali gauti sertifikatus net neatitikdamos Lietuvos kai kurių įstatymų“, – teigia Gabrielė Vaitkevičiūtė, „Tuščių narvų“ vadovė.

Penkis mėnesius „Tušti narvai“ vykdė slaptą tyrimą. Filmuotoje medžiagoje matomi pažeidimai dėl laikymo sąlygų – per maži narvai, sužaloti gyvūnai. Maisto ir veterinarijos tarnyba tikina, pažeidimų iš tiesų aptiko.

„Yra, tarkime, pritaikytos baudos siekiančios kelis šimtus eurų, yra ir įspėjimų pareikšta, bet yra ir nurodymas sunaikinti gyvūnus, kadangi net neturėjo vienas ūkio subjektas tinkamų laikymo sąlygų“, – pasakoja Maisto ir veterinarijos tarnybos specialistas Giedrius Blekaitis.

Tarnyba kontrolę sugriežtino ir dabar tikrina fermas dukart per metus. Žemės ūkio ministras sako, kad Vyriausybėje žvėrelių fermų klausimas – nesvarstytas.

Lietuvoje kailinius gyvūnus fermose augina 185 ūkiai.

Plačiau žiūrėkite reportaže nuo 31.45 min.:

Panorama. Tiek protestų vienu metu šalyje dar nebuvo: „ačių“ valdžiai sako ir ūkininkai, ir akademikai, ir vežėjai
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt