Priklausomai nuo Seimo priimtų mokestinių sprendimų yra tikimybė, kad infliacija, taigi ir kainos, kitąmet galėtų augti labiau, nei šiuo metu prognozuojama. Taip Seime antradienį teigė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Paklaustas apie tai, kokios įtakos gyventojams gali turėtų vadinamasis bankų mokestis, jis taip pat neatmetė galimybės, kad galiausiai šis mokestis guls ant paskolų gavėjų pečių.
V. Vasiliauskas: būsto paskolos šiuo metu pakilime
Lietuvos bankas kartu su Europos Centriniu Banku (ECB) ir kitais euro zonos šalių centriniais bankais siekia pagrindinio bendrosios pinigų politikos tikslo – palaikyti kainų stabilumą euro zonoje.
Siekiant tai padaryti, vidutiniu laikotarpiu infliacija turėtų būti mažesnė, bet artima 2 proc. dydžiui. Siekdama šio tikslo, ECB pastarąjį pusmetį sustiprino skatinamąjį pinigų politikos pobūdį.
„Euro zonos, kurios dalimi esame, šių metų kainų augimo perspektyva yra maždaug 1 proc. Panaši perspektyva laikysis kitais metais. Iki pagrindinio tikslo pasiekimo, t. y. apie maždaug 2 proc. infliacijos, galvoti nepavyksta“, – teigė V. Vasiliauskas.
Kalbėdamas apie pinigų politikos priemones, V. Vasiliauskas nurodė, kad ECB laiko kuo mažesnes palūkanas, kad būtų taikoma skatinamoji politika.
Šiuo metu prognozuojama, kad artimiausiu metu bendroji infliacija Lietuvoje keisis palyginti nedaug – pernai sudariusi 2,5, šiemet ji turėtų būti lygi 2,3, o kitąmet – 2,2 proc.
Anot V. Vasiliausko, vis dėlto galutinė infliacijos norma priklausys nuo sprendimų mokesčių srityje.
„Kiek tai susiję su BVP arba ekonomikos augimu? Šiuos metus, mes prognozuojame, baigsime su tokiu pat augimu, kaip ir pernai – 3,7 proc. Kitais metais prognozuojame lėtėjimą“, – Lietuvos ekonominę padėtį apibendrino V. Vasiliauskas.
Vertindamas kreditavimo situaciją, Lietuvos banko vadovas nurodė, kad apskritai ekonomikos kreditavimas didėja, tačiau tempas yra sulėtėjęs: „Čia turime dvi skirtingas istorijas: įmonių ir namų ūkio kreditavimą. (...) Namų ūkio paskoloms augimas yra 8–9 proc. Jeigu kalbėtume apie įmonių finansavimą, įmonių finansavimas yra susitraukęs.“
V. Vasiliauskas priduria, kad įmonių įsiskolinimas yra beveik lygus prieškriziniam įsiskolinimui. Jis daro išvadą, kad banko kreditus keičia kitos priemonės.
Riziką kelia Skandinavijos šalių situacija
Kalbėdamas apie sistemines rizikas, V. Vasiliauskas teigė, kad per metus jos reikšmingai nepasikeitė, tačiau didelės įtakos gali turėti ekonominė Skandinavijos padėtis. Būtent šio regiono bankai sudaro didelę dalį Lietuvos bankų sektoriaus.
V. Vasiliauskas atkreipė dėmesį ir į NT rinkos aktyvumą: „Būsto paskolos iš tikrųjų yra šiuo metu pakilime. (...) Kalbant apie būsto kainas, vėlgi augimas yra, bet jis lėtėja. Kalbant apie būsto sandorių skaičių, jis irgi auga. Pabrėšiu, kad jis auga ne tik didžiuosiuose miestuose, bet visoje Lietuvoje.“
Lietuvoje šiuo metu veikia septyni bankai ir dar septyni filialai. Du dukteriniai bankai ir vienas filialas vis dėlto užima didžiausią rinkos dalį.
„Paskolų Lietuvoje šiuo metu išduota daugiau nei 20 mlrd. eurų. Indėlių savo įsipareigojimuose bankai turi daugiau nei 18 mlrd. eurų. Kapitalo, likvidumo rodikliai tikrai yra geri. Kalbant apie finansinį rezultatą, panašu, kad šiemet bankai pasieks tokį patį rezultatą kaip ir pernai“, – nurodė V. Vasiliauskas.
Anot jo, 60 proc. bankų sektoriuje uždirbama iš skolinimo veiklos. Dar 30 proc. uždirbama iš komisinių, t. y. klientams suteikiamų paslaugų apmokestinimo.
Vis dėlto rinkoje smarkiau išsiskirti ima ir kredito unijos. Po 2016 m. įvykdytos kredito unijų reformos V. Vasiliauskas teigė pastebintis, kad reforma iš tiesų pasiteisino ir Lietuvoje matomas stiprėjantis kredito unijų sektorius.
„Turto apimtimis kredito unijos nėra didelis žaidėjas, bet augimo tempas tikrai yra neblogas“, – mini V. Vasiliauskas.
Vis dėlto daugiausia klausimų kelia Seime svarstomi nauji mokesčiai. Liberalas Simonas Gentvilas teiravosi, ar finansų rinkų dalyvių apmokestinimo įstatymo projektas iš tiesų galiausiai gali lemti, kad mokestis, kaip prognozuoja Lietuvos bankų asociacija, guls ant klientų pečių.
Parlamentarams kyla klausimų dėl svarstomų mokesčių
Taip pat S. Gentvilas atkreipė dėmesį, kad parlamentui dėl šio projekto siūloma kreiptis į Europos Centrinį Banką, tačiau Seimas to nepadarė.
Reaguodamas į klausimą, V. Vasiliauskas tvirtino, kad kreiptis į ECB privalu, o jokie draudimai net negalėtų būti pritaikyti: „Mano vertinimu, yra prievolė tai daryti ir nesikreipus bus tiesiog konstatuotas pažeidimas. Tikrai nežinau, kodėl nesikreipiama, nes supraskime – ECB negali uždrausti arba paskatinti įvesti rinkos dalyvių mokesčio.“
V. Vasiliauskas taip pat nurodė, kad Lietuvos banko ir Lietuvos bankų asociacijos skaičiavimai skiriasi, tačiau iš tiesų yra tikimybė, kad vadinamasis bankų mokestis galiausiai padidins paskolų palūkanas: „Kalbant dėl galimo poveikio palūkanoms, mūsų skaičiavimai ir bankų asociacijos skaičiavimai šiek tiek skiriasi. Rizika, kad mokestis būtų perkeliamas palūkanoms – tai taip, mes matome tą riziką. Mūsų skaičiavimais, tai turėtų būti 0,2–0,4 proc.“
Dėl to paties mokesčio klausimą kėlė ir A. Armonaitė. Ji svarstė, kad galiausiai turėtų ne tik kilti palūkanos, bet ir kai kurie bankai svarstytų galimybę iškelti savo centrines būstines į kitas šalis, kas lemtų ir darbo vietų sumažėjimą Lietuvoje.
Reaguodamas į tai, V. Vasiliauskas akcentavo, kad apsisprendimas dėl tokio mokesčio įvedimo – įstatymų vykdomosios ir leidžiamosios valdžios prerogatyva.
„Galime kalbėti apie galimas pasekmes ir rizikas, ir apie patį mokesčio dizainą. Siūlomas dizainas, mūsų vertinimu, kai apmokestinami didžiausi bankų aktyvai, o didžiausi bankų aktyvai yra paskolos, yra netobulas“, – nurodė V. Vasiliauskas.
Parlamentarė Audronė Jankuvienė atkreipė dėmesį, kad Lietuvos banko nurodomi skaičiai gerokai skiriasi nuo tų, kuriuos prognozuoja Lietuvos bankų asociacija: „Bankų asociacija įspėja, kad planuojamas bankų mokestis padidintų būsto palūkanas nuo 2,4 proc. apytikriai iki 3 proc. ar net 4,6 proc. Lietuvos banko skaičiavimai rodo, kad palūkanų norma galėtų išaugti tik 0,2–0,5 proc. T. y. Jūsų prognozuojama viršutinė riba vos sutampa su Bankų asociaicijos prognoze. Kodėl prognozės taip skiriasi?“
V. Vasiliausko aiškinimu, tai priklauso nuo to skaičiavimo metodikos. Lietuvos banko vadovas teigė negalintis komentuoti, kokią metodiką taikė asociacija: „Mūsų skaičiavimais, įvertinus visas aplinkybes ir dedamąsias, mes priėjome prie šių skaičių. Todėl pranešime sakiau, kad vertinimai skiriasi. Sakyčiau, kad svarbiausia būtų kryptis, kuri šiuo atveju sutampa – poveikis galimam palūkanų ūgtelėjimui akivaizdus.“
Konservatorius Mykolas Majauskas teiravosi ir dėl kitų mokestinių pakeitimų: automobilių taršos, nekilnojamojo turto mokesčių, bankų, prekybos centrų ir kitų. M. Majauskas kėlė klausimą, ar, prognozuojant kitų metų infliaciją, į šiuos mokesčius buvo atsižvelgta ir kokios įtakos jie galiausiai galėtų turėti.
V. Vasiliauskas pripažino – poveikis įvertintas tik iš dalies. Priėmus šiuos sprendimus kitų metų infliacija galėtų didėti ir labiau, nei prognozuojama: „Iš dalies poveikis įvertintas, bet atsižvelgta ne į visus pakeitimus. Svarstomas ir prekybos tinklų mokestis, ir kitos mokestinės priemonės. Tai priklausys nuo galutinio sprendimo. Tikimybė, kad infliacija būtų didesnė, nei dabar prognozuojama, yra.“
Lietuvoje didėja grynųjų pinigų skaičius
Pristatyme V. Vasiliauskas nurodė, kad šiuo metu Lietuvoje veikia 9 draudimo įmonės, 11 filialų ir 95 draudimo brokeriai. „Draudimo rinka po truputį auga. Tiesa, augimo tempas dvigubai mažesnis šiemet, nei buvo pernai. Draudimo rinka reaguoja į ekonominį ciklą“, – sakė V. Vasiliauskas.
Daugėja ir elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų. Šiuo metu jų skaičius siekia daugiau kaip 100.
V. Vasiliauskio teigimu, Lietuvoje taip pat toliau didėja grynųjų pinigų kiekis. „Maždaug penktadalis darbo užmokesčio Lietuvoje vis dar išmokama grynaisiais pinigais“, – akcentuoja V. Vasiliauskas.
Nuosekliai banko į rinką išleidžiamų pinigų skaičius spalio mėnesį siekė 4,2 mlrd. eurų. Tačiau tai nėra vieninteliai pinigai apyvartoje. Į ją patenka ir kitų euro zonos šalių centrinių bankų išleidžiami pinigai.
V. Vasiliauskas taip pat akcentavo ir vartojimo ginčų nagrinėjimą, siūlydamas plėsti banko mandatą: „Mes prižiūrime maždaug 479 finansų rinkos dalyvius. Per būtent metus išnagrinėjame 300–400 ginčų. Dabar ginčų institutas veikia tap, kad nagrinėjame ginčus ir vartotojų teises kaip fizinių asmenų. Galbūt pats laikas pagalvoti, galbūt ir juridinių asmenų, kaip vartotojų, teisių ginimas galėtų papildyti mūsų mandatą.“
