Verslas

2019.11.26 10:51

Nausėdos siūlymas didinti pensijas dar apie 3,5 euro tenkina ne visus Seimo narius

atnaujinta 11.05

Parlamentarai vieningai sutinka, kad pensininkų skurdas šalyje išlieka didelis, tačiau nuomonės dėl prezidento siūlymo kitus dvejus metus keisti pensijų indeksavimą, kuris leistų sparčiau didinti pensijas, išsiskyrė.

Dauguma pasisakiusių parlamentarų teigė idėją didinti pensijas iš esmės palaikantys, tačiau jiems klausimų kilo dėl to, iš kur bus paimtos didinimui reikalingos lėšos ir kiek naudos atneš didėjimui, kuris vienam pensininkui turėtų siekti apie 3,5 euro.

Komitetų pozicijos skirtingos

Socialinių reikalų komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė nurodė, kad komitetas prezidento siūlymą palaikė. Komiteto nariai už tai pasisakė vieningai.

Anot Biudžeto ir finansų komiteto išvadą pristačiusio Juozo Varžgalio, pasiūlymą siūloma tobulinti.

„Biudžeto ir finansų komitetas pasiūlė pagrindiniam Socialinių reikalų komitetui grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti“, – nurodė J. Varžgalys.

Parlamentaras Antanas Vinkus, pasisakydamas dėl prezidento siūlymo, atkreipė dėmesį, kad tokia iniciatyva labai sveikintina.

„Lietuvos gyventojų socialinė padėtis pagal amžiaus grupes, pati kalba apie tai, kad lopyti biudžeto spragų neturėtume skurdžiausiai gyvenančių žmonių sąskaita“, – sakė jis.

LRT.lt primena, kad senatvės pensijos kitąmet turėtų augti sparčiau nei darbo užmokestis: planuojama, kad vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą padidės 30 eurų nuo 365 iki 395 eurų, o vidutinė senatvės pensija paaugs 29 eurais – nuo 345 iki 374 eurų. Prezidento siūlymas leistų pensijas kitąmet padidinti dar apie apie 3,5 euro.

G. Skaistė: tai būtų pirmas ir labai geras žingsnis

Konservatorė Gintarė Skaistė: „Esame pirmi Europoje pagal tai, kaip auga pensininkų skurdo lygis. Nuo 2015 m. pensininkų skurdo lygis išaugo 14,1 proc.“, – atkreipė dėmesį G. Skaistė.

Ji pateikė palyginimą – Europos Sąjungos vidurkis siekia 14,9 proc. Anot jos, skirtumus galima įžvelgti ir vertinant tai, kokią dalį ankstesnio darbo užmokesčio sudaro gaunama pensija.

„Kai vieniems gyvenimas gerėja labai sparčiai, kitiems jis stagnuoja arba ritasi žemyn. (...) Reikia pastebėti, kad 2014 m. vidutinė pakeitimo norma buvo 45 proc., o 2018 m. – 40 proc.“, – nurodė G. Skaistė.

ES vidurkis siekia 61 proc.

„Tai būtų pirmas ir labai geras žingsnis į tą pusę, kad pensininkų gyvenimas keistųsi į gerąją pusę ir visiems gyventi būtų geriau – ne tik vaikams, bet ir senjorams“, – apibendrino G. Skaistė.

T. Tomilinas: santykinio skurdo rodikliai gerėja

Jos partijos kolega Mykolas Majauskas vis dėlto laikėsi kitos pozicijos: „Siūlymas yra didinti pensijas 3 eurais. Tai labai gerai, svarbu, bet taip pat turime būti nuoširdūs, sąžiningi ir pasakyti, kad iš esmės tai problemos nesprendžia. Čia gal apginsiu valdančiąją daugumą. (...) Valdančioji dauguma, įgyvendindama prieš tai buvusios Vyriausybės formulę, remdamasi augančia ekonomika, didina pensijas.“

M. Majauskas sutinka, kad pensininkų skurdas siekia nematytą lygį ir atkreipia dėmesį, kad pensijų finansavimui Lietuva skiria bene perpus mažesnę dalį nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) nei kitos Europos šalys.

„3 eurai yra gerai, bet 3 eurai iš esmės problemos neišspręs“, – savo pasisakymą baigė M. Majauskas.

„Valstietis“ Tomas Tomilinas taip pat akcentavo, kad kitais metais pensija ir be prezidento siūlymo turėtų didėti apie 30 eurų. Anot jo, net 13 mln. eurų bus skirta mažų pensijų didinimui ir dar 6 mln. eurų – šalpos pensijų didinimui.

„Pirmadienį minėjau, kad esame pirmi Europoje pagal vaikų santykinio skurdo mažėjimą. (...) Tačiau tas pats Eurostatas vertina ir bendrą santykinio skurdo mažėjimą. (...) Visada buvome atsilikėliai skurdo rodiklių prasme, bet šiandien pagal tendencijas esame tarp pirmūnų“, – teigė T. Tomilinas.

Ir buvusi dauguma, ir ši dauguma deda didžiules pastangas, kad rodikliai gerėtų, pridūrė parlamentaras. Jo vertinimu, vis dėlto per didelis dėmesys skiriamas ūkininkams.

Ragina dėmesį atkreipti ne tik į bazinės pensijos didinimą

Algirdas Sysas, reaguodamas į T. Tomilino pasisakymą, tvirtino neabejojantis, kad pensijos kyla daugiausiai, tačiau pridūrė – tai tėra formulės klausimas ir visų Lietuvos dirbančiųjų pasiekimas.

„Man, kaip seneliui, visada svarbu, kad anūkams sektųsi geriau. Kai svarstome pensijas ir pradedame priminti, kad pagal vaikų skurdo išbridimo lygį mes pirmaujame visame pasaulyje, tai skamba gerai, bet gal ne nuo to reikia pradėti“, – teigė A. Sysas.

Jis minėjo prezidento pasiūlyme matantis ir gerąsias, ir blogąsias puses. Parlamentaras atkreipė dėmesį, kad šis pasiūlymas visų pirma indeksuotų pensijas, bet tuomet, pridūrė A. Sysas, kyla klausimas, ar nederėtų turėtų pensijų rezervo.

A. Sysas priminė, kad yra pasitaikę atvejų, kai pensijos vėlavo net po kelis mėnesius.

Jo vertinimu, blogoji pasiūlymo pusė yra ir ta, kad tai – politinė invazija į formulę. „Tas kišimasis ne visada būna pats teisingiausias. Todėl buvo rastas sprendimas ir padaryta ta formulė, kad prieš kiekvienus rinkimus pensininkai nebūtų lošimo korta“, – sakė A. Sysas.

Jis siūlė diskutuoti ne tik apie bazinės pensijų dalies, bet ir apie individualiosios dalies didinimą.

Akcentuoja – tai ne tik padidinimas 3 eurais, bet ir pensijų nenuvertėjimo garantas

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys Rimantas Jonas Dagys atkreipė dėmesį, kad, nors pensijos ir didės vos 3 eurais, tai yra ne tik šios sumos klausimas.

„Privalome šį pasiūlymą priimti. (...) Buvo pasirodžiusi skeptiška nuomonė, kad tai – tik 3 eurai. Mes kažką pakoreguojame ir pensininkai nieko nelauks. Mes koreguojame koeficientą. Koeficientas yra skirtas tam, kad ateityje pensijos pakeitimo norma, lyginant su vidutine alga, nemažėtų“, – pabrėžė R. J. Dagys.

Jo tvirtinimu, iki šiol visos Vyriausybės šio klausimo nesprendė. Parlamentaras akcentavo – pakeitimas užtikrintų, kad pensijos nenuvertės ir tai yra pagrindinis pakeitimo tikslas.

Liberalas Kęstutis Glaveckas, pasisakydamas po diskusijos, atkreipė dėmesį, kad įstatymai, kurie leistų gauti pajamų, kurios būtų panaudotos pensijų didinimui, praktiškai yra pakibę ore.

„Šis prezidento siūlymas labai garbingas ir labai geras, bet dabartiniu metu pridėti 10 centų per dieną yra labai mažai. Manau, kad reikėtų galvoti, kaip koreguoti visą sistemą.“

Po svarstymo už patobulintą variantą pasisakė 97 Seimo nariai, balsavusių prieš nebuvo, susilaikė du parlamentarai.

Pensijų didinimui lėšas siūlo gauti iš GPM ir akcizo pokyčių

Prezidentas Gitanas Nausėda Seimui pateikė trijų įstatymų pataisas, leisiančias sparčiau didinti pensijas ir taip sumažinti skurstančių senyvo amžiaus žmonių skaičių. Kartu numatyti ir tam būtini valstybės biudžeto šaltiniai.

Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisos lemtų, kad 2020 ir 2021 m. pensijų augimas būtų penktadaliu spartesnis, nei buvo numatyta iki šiol. Be to, tai viršytų vidutinio darbo užmokesčio augimo tempą.

Anot prezidentūros, tai leistų sumažinti atsiradusią atskirtį tarp pensijų ir vidutinio darbo užmokesčio augimo ir tokiu būdu būtų sumažintas pensininkų skurdo lygis, kuris šiuo metu siekia 41,7 proc.

Kad būtų paspartintas pensijų didinimas, G. Nausėda lėšų siūlė gauti didinant su nedarbo pajamomis susijusius gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus ir mažinti akcizų lengvatą žemės ūkio veikloje naudojamam dyzelinui.

Seimui siūlyta prie standartinio 20 proc. GPM tarifo priartinti tarifus, taikomus gyventojo pajamoms iš kapitalo prieaugio ir dividendų, taip pat aukštoms pajamoms iš individualios veiklos. Pastariesiems šiuo metu taikomas 15 proc. mokestinis tarifas.

Prezidento siūlymu, smulkųjį ir vidutinį verslą vystantiems gyventojams individualios veiklos pajamų iki 35 tūkst. eurų per metus apmokestinimas nebūtų keičiamas.

Akcizo įstatymo pakeitimu siūloma 20 proc. sumažinti akcizo lengvatą žemės ūkio veikloje naudojamiems gazoliams. Reikšmingą lengvatą akcizui siūloma išsaugoti atsižvelgiant į specifiškumą ir riziką žemės ūkyje bei įvertinant šio sektoriaus istorinę svarbą Lietuvos vystymuisi, taip pat įvertinus faktą, kad lengvatos egzistuoja ir kitose Europos Sąjungos šalyse.

Prezidentūros teigimu, šie mokestiniai pasiūlymai buvo parengti įvertinus Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, Europos Sąjungos šalių atitinkamų mokesčių tarifų ir mokestinių pajamų vidurkius, taip pat Lietuvos bei užsienio ekspertų tyrimus viešųjų finansų srityje.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis nurodė, kad dėl įstatymuose įtvirtinto indeksavimo vidutinė senatvės pensija kitąmet turėtų augti 8,11 proc., iki 374 eurų, o vidutinė pensija su būtinuoju stažu pasiektų 395 eurus.