Verslas

2019.11.25 21:21

Verslo konfederacijos prezidentas Sutkus: tampame prašytojų valstybe

Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“2019.11.25 21:21

Seimas pirmadienį pradėjo svarstyti biudžeto projektą, kuris po svarstymo grįžta į Vyriausybę. Nors viskas atrodo miglotai ir chaotiškai, finansų ministras įsitikinęs, kad Vyriausybė apsvarstys visus siūlymus ir priims subalansuotą biudžetą. Prezidentas jau perspėjo – nesubalansuoto biudžeto nepasirašys. Šiandien pas prezidentą buvo susirinkę verslo ir darbdavių asociacijų atstovai. „Dienos temoje“ – su žurnaliste Nemira Pumprickaite šio susitikimo dalyviai – Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė ir Verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.

- Ponia D. Matukiene, kaip vertinate šios dienos smulkiojo ir vidutinio verslo sąlygas ir tai, kas jam gresia po Naujųjų įmanomų mokesčių pasikeitimų Seime?

D. Matukienė: Kadangi smulkusis ir vidutinis verslas Lietuvoje, kaip žinome, yra 99,6 proc. verslo. 74 proc. visų surenkamų mokesčių taip pat suneša smulkusis ir vidutinis verslas. Tai tokie pasikeitimai, kurie galbūt yra numatyti ir gal bus įvykdyti Seime, labai didelio džiugesio smulkiam ir vidutiniam verslui neatneša.

- Kokie konkrečiai jums tokie nedžiuginantys pasikeitimai? Ar mokesčiai, ar kokie automobilių, pavyzdžiui, registracijos, ar prekių apyvartos, ar bankų?

D. Matukienė: Nenorėčiau išskirti nė vieno mokesčio. Smulkiajam ir vidutiniam verslui, manau, ir stambiam verslui, svarbiausia tvarumas – kad būtų labai aišku, kada kokius mokesčius reikės mokėti, nes verslas planuoja. Taigi jeigu mes, sakykim, prieš tam tikrą laiką pasirašėm susitarimą su Vyriausybe, kad naujų mokesčių neatsiras per šitą periodą, ir dabar atsiranda nauji mokesčiai, kurių verslas visiškai nelaukia, tai tas tvarumas, aišku, yra pažeistas iš vienos pusės, iš kitos pusės. Tai menkina tiek Seimo, tiek Vyriausybės autoritetą, tų žmonių, kurie uždirba pinigus ir kurie suneša į biudžetą lėšas. Tai toks, sakykim, nepasitikėjimas ar galbūt žodžio nesilaikymas yra labai blogi dalykai.

- Pone V. Sutkau, pagal pernai priimtą mokesčių reformą turėjo įvykti struktūrinės reformos ir mažėti mokesčiai, o turime siūlymus didinti mokesčius. Tai ką apie gresiančias permainas mano Verslo konfederacijos prezidentas ir ar išgyvens verslas?

V. Sutkus: Jeigu galima truputį pajuokauti, matau šmėklą, tą komunizmo šmėklą, kuri vis praskrenda, nuskrenda. Jau matosi, kad ji lyg ir atskrenda atgal pas mus. Vis daugiau pasigirsta balsų apie perdalijimą, vis mažiau kalbama apie tai, kaip uždirbti. Vis daugiau kalbama, kaip padalyti, iš vienų atimti, kitiems duoti, dar kam nors mažai duota, dar kam nors duoti ir taip panašiai, tai štai šios mados apoteozė ir yra biudžeto svarstymas, kai, jeigu neklystu, jau 600 mln. sunešta pageidavimų virš Vyriausybės siūlyto biudžeto, kuris sudarytas laikantis Finansinio tvarumo konstitucinio įstatymo. Gerai, kad dar turime tokį įstatymą, kuris neleidžia be saiko išlaidauti. Kalbama apie naujus mokesčius, bet nekalbame nieko, kaip optimizuoti sąnaudas, nes ekonomiką sudaro ir išlaidos, ir pajamos. Mažinti išlaidas irgi labai svarbu, tačiau to nedaroma. Pavyzdžiui, surenkame 1 mlrd. mažiau pridėtinės vertės mokesčio negu estai. Apie tai, ką daryti, nekalbame. Viešieji pirkimai – 5 mlrd. per metus, Lietuvoje už tokią sumą atliekama viešųjų pirkimų. Klesti netvarka šioje sistemoje. Kai kalbama apie 100 mln., kur prezidentas sako, kad reikia rasti kitiems metams, tai 40 mln. jau galima rasti iš karto. Praėjusią savaitę „Lietuvos geležinkeliai“ paskelbė konkurso nugalėtoją elektrifikavimo konkurse, kuris yra vienas didžiausių pastaruoju metu. Laimėtoja paskelbta įmonė, kurios pasiūlymas yra 40 mln. eurų didesnis negu tos, kuri pralaimėjo. 40 mln. Galima kažką pagalvoti apie tai, ar ne? Kiti dalykai – neoptimizuota, pavyzdžiui, visa infrastruktūra. Kiek mes turime įvairių nenaudojamų pastatų. Tie patys „Lietuvos geležinkeliai“, Lietuvos paštas. Dabar vyksta diskusijos, ką daryti su dviem pašto pastatais Klaipėdoje ir Vilniuje. Juos reikia tiesiog parduoti tiems, kas turi pinigų su visais įsipareigojimais išlaikyti juos kaip paveldo elementą, bet iš to reikia gauti pinigų.


- Kitaip sakant, pone V. Sutkau, norite pasakyti, kad yra daugybė šaltinių, o mes tiesiog norime iš vienų atimti, kitiems atiduoti, užuot bandę tuos šaltinius išnaudoti, ir tokiu būdu pinigų atsiras?

V. Sutkus: Pas mus yra tokia rusiška mada. Buvo toks, jau dabar amžinatilsį, Rusijos ministras pirmininkas V. Černomyrdinas. Jam priklauso visa eilė tokių sparnuotų frazių. Vieną iš jų šiuo atveju tinka pacituoti: „Norėjome, kaip geriau, o išėjo kaip visada.“ Tai tas ir rodo tam tikrą mūsų valdančiųjų sugebėjimą ten, kur reikia intelekto, ten, kur reikia pastangų. Užtat milijardas pajamų nesurinkta, viešieji pirkimai, kaip sakiau, 40 mln. skirtumas, nes konkurse pasirinktas brangesnis siūlymas. Tai reikia dirbti, čia yra nelengva, o pakelti keliais procentais mokesčius labai paprasta. Pakėlei Seime ranką – ir viskas automatiškai.

- Vis tiek apie vieną mokestį noriu jūsų paklausti. Tai – prekybos apyvartos mokestis, liečiantis verslą. Tai tarsi abiem jums galėčiau tą klausimą ir pateikti. Pirmiausia smulkiajam ir vidutiniam verslui tai, aišku, toks politinis mokestis, juo norima tarsi papirkti savo rinkėjus, nes apmokestinami tie, kurių apyvartos per mėnesį – 2 mln. Čia liečia jūsų sektorių. Tai ar galima nupirkti smulkųjį ir vidutinį verslą su šituo mokesčiu?

D. Matukienė: Mokestis labai įdomus, bet ar jis atsiras, ar neatsiras, dar didelis klausimas. Šitoje vietoje pasakyčiau paprastą dalyką: Lietuvoje neturėjo atsirasti tiek didžiųjų prekybos centrų, jie neturėjo atsirasti miestų centruose ir sunaikinti visos Lietuvos smulkųjį ir vidutinį verslą.

- Bet dabar jau jie yra, tai ką manote apie tą mokestį?

D. Matukienė: Dabar, sakyčiau, ko gero mes pritartume šitam mokesčiui.

- Jūs pritartumėte, vadinasi, jus galima šituo mokesčiu nupirkti? O ką jūs manote, pone V. Sutkau, ar iš tiesų daug uždirbantis verslas, tarkim, negalėtų tokiu būdu prisidėti prie valstybės gerovės kūrimo?

V. Sutkus: Turime turėti labai aiškią sistemą, kaip kas turi prisidėti, kokiais dydžiais ir panašiai. Dabar, jau minėjau, ta šmėkla grįžta atgal – komunizmo šmėkla. Tadas Blinda yra lietuvių tautos herojus, kuris atimdavo iš turtingųjų ir atiduodavo skurdesniems, beje, savęs taip pat nepamiršdavo. Tad paklauskime Tado Blindos, kiek reikia atimti iš tų turtingųjų, kad jau būtų teisinga, ir kiek reikia atiduoti skurstantiems, kad ir tie būtų patenkinti? Mes turbūt negalime eiti Tado Blindos keliu. Turime eiti civilizuotu keliu, mes esame Europos Sąjungos nariai. Apyvartos mokesčiai, šiuo atveju tai būtų kaip ir pridėtinės vertės mokesčio analogas, nėra paplitęs ES, yra labai prieštaringas. Čia liečia tiek prekybos mokestį, tiek ir bankų aktyvų mokestį, nes banko aktyvai, tai yra lėšos, kurias turi bankas, paskolos ir panašiai. Vienas dalykas – jis nelabai teisingas ir vargu, ar teisėtas. Kitas dalykas, toks yra noras, kaip ir kolegė sako, per daug čia tų prekybos centrų, ne vietoje pastatyti. Tai dabar paimkime juos ir kaip nors nubauskime. Galbūt jiems skaudės ir tada būsime atsikeršiję ir nuo to turbūt geriau jausimės. Čia labai primityvus mąstymas, nesusijęs su ekonominiu požiūriu į gyvenimą. Yra kitų būdų tą daryti. Bet man labiausia nerimą kelia, kad tampame tokia prašytojų valstybe, einame tuo keliu, kad vis didinsime apmokestinimą, vis daugiau pinigų pasiims valstybė. O mes su jumis stovėsime su ištiesta ranka ir prašysime kokių nors išmokų iš tos pačios valstybės: išmokų už vaikus, už senų tėvų priežiūrą, išmokų, jeigu remontuojame savo namą, išmokų, jeigu mūsų katinas susirgo ir panašiai. Nežinau, galbūt to ir siekiama, kad būtume visi priklausomi kaip piliečiai nuo kažkokios valdžios gerovės, kuri duos dovanų arba ne.

– Ponia D. Matukiene, pokalbis pas prezidentą vyko ne pirmą kartą ir čia prezidentas rodo iniciatyvą su jumis susitikti. Ar dabar ir šitas susitikimas gali būti laikomas tokiu ženklu, kad iš tiesų nėra su kuo kalbėtis apie tuos mokestinius reikalus, nes valdžia tiesiog negalima pasitikėti? Ji čia pasirašo susitarimą, čia pažada 3 m. nekeisti mokesčių ir staiga gaunate visai kitą rezultatą. Ar vienintelė viltis dabar yra prezidentas?

D. Matukienė: Nemanau, kad vienintelė viltis prezidentas. Šiaip mes dedame viltį į susitarimą tarp prezidento, tarp asociacijų, Vyriausybės ir Seimo, jeigu toks susitarimas atsirastų.

- Bet tik dalyvaujant prezidentui?

D. Matukienė: Manau, kad taip. Tada kokia turėtų būti pagrindinė prezidento misija? Ar ne konsoliduoti visą bendruomenę, visą visuomenę ir siekti, kad šioje šalyje būtų gerovės valstybė? Bet jeigu prezidentas iš tikrųjų turėdamas tokias galias, kurias jam Konstitucija suteikia, kartu su organizacijomis, asociacijomis, su visuomene pasiektų, kad būtų labai aiškiai nustatyta, kokia turėtų būti ta mokestinė sistema, kaip ji turėtų veikti, kad prieš priimant bet kurį įstatymą, būtų padaroma galimybių studija, su visomis organizacijomis tariamasi, kokią įtaką tas įstatymas turės trumpuoju, vidutiniu, ilguoju laikotarpiu ir kad tie, kas siūlo šitą įstatymą, jeigu mato, kad, sakykime, po 5 m. tai turės didžiulę neigiamą įtaką - ar bankų įstatymas, ar prekybos centrų apmokestinimo įstatymas, ar individualios veiklos.

- Kitaip sakant, norėtumėte matyti į priekį?

D. Matukienė: Taip, norėtume matyti į priekį. Tada susėdame, susitariame ir tikrai niekas nesakys: šito negalima, šitą įstatymą galima padaryti. Norėtųsi dar vieno dalyko, kad pagaliau būtų pasiekta atsakomybė, ne kažkokia kolektyvinė už kažkokį vieną įstatymą, bet jeigu matoma, kad bus nuostoliai, kad bus didžiulė bėda šitai šaliai, kad ji praras konkurencingumą ar su latviais ir su estais, ar su lenkais, vis tiek tas įstatymas yra priimamas. Tada iš tikrųjų turėtų atsirasti atsakomybė tiems, kurie priėmė. Tada visi pradėtų galvoti.

- Galbūt jūsų žodžiai bus kada nors išgirsti. Nežinau, negaliu pažadėti, kad greitai, galbūt, kada nors.

Dienos tema. Prekybos apyvartos mokesčiui pritarianti Dalia Matukienė: Lietuvoje neturėjo atsirasti tiek didžiųjų prekybos centrų