Verslas

2019.11.25 13:00

Pirmas mūšis dėl biudžeto Seime: pasigenda pinigų, skirtų mokytojų ir medikų algoms

atnaujinta 15.16

Neeiliniame Seimo posėdyje pirmadienį parlamentarai žėrė kritiką Vyriausybės pateiktam kitų metų valstybės biudžeto projektui. Daugumai parlamentarų užkliuvo tai, kad biudžete nenumatyta pakankamai lėšų, kurios būtų skirtos finansuoti pedagogų, medikų, dėstytojų, socialinių darbuotojų ir kitų specialistų atlyginimų didėjimą.

Biudžeto ir finansų komitetas išskyrė vieną parlamentarų siūlymą

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas, pristatydamas komiteto vertinimą dėl valstybės biudžeto projekto, pirmiausia akcentavo, kad Lietuva jau treji metai iš eilės sulaukia teigiamo Europos Komisijos vertinimo dėl to, kad ateinančių metų šalies biudžetas atitinka fiskalinės drausmės taisykles.

„Iš 19 ES zonos šalių mes esame tarp 9 šalių. Tokių, kaip Vokietija, Airija, Graikija, Kipras, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai ir Austrija“, – teigė V. Ąžuolas.

Anot jo, komitetas siūlo Vyriausybei, teikiant Seimui antrajam svarstymui, teikti pataisytą projektą.

V. Ąžuolo teigimu, buvo sulaukta Seimo narių pasiūlymų už 369 mln. eurų ir komitetų siūlymų už 285 mln. eurų.

„Išskirtinai išsiskyrė vienas Seimo narių pasiūlymas. Tai opozicijos narių Antano Matulo ir Raimundo Martinėlio, kad reikėtų padidinti 1 mlrd. 126 mln. Jeigu nevertintume šio pasiūlymo, situacija su pasiūlymais, kaip ir kiekvienais metais, būtų panaši“, – teigė V. Ąžuolas.

Komitetas Vyriausybei siūlo apsvarstyti Valstybės kontrolės išvadas, Lietuvos banko išvadas ir pasiūlymus.

„Komitetas, įvertinęs kitų komitetų, Seimo narių pasiūlymus, pasiūlė Vyriausybei padidinti asignavimų valdytojams skiriamus asignavimus 59,3 mln. eurų šioms prioritetiškai svarbioms sritims: švietimui – 34,7 mln., kultūrai – 9,2 eurų, ekonomikai – 11,8 mln. eurų ir viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai – 3,6 mln. eurų“, – nurodė V. Ąžuolas.

Jo tvirtinimu, komitetas taip pat atkreipė Vyriausybės dėmesį, kad Vidaus reikalų ministerijai neužtenka lėšų vidaus tarnybos statutų nuostatoms įgyvendinti.

Be to, dėl plečiamų saugomų teritorijų, įvedamų naujų atribojimų nėra numatyta kompensavimo lėšų. Siūloma įvertinti, kiek tokių lėšų reikėtų.

Biudžeto ir finansų komiteto vertinimu, įstatymo projektas taip pat turėtų būti papildytas, kam Vyriausybė gali skolintis valstybės vardu. Čia komitetas siūlo du punktus: Europos Sąjungos teisės aktų numatytoms reikmėms ir taip pat, kad būtų skolinamasi taip, kad NATO būtų skiriama ne mažiau 2,1 proc. nuo BVP.

Komitetas taip pat turėjo pasiūlymų dėl kelių priežiūros plėtros projektų, biudžetinių įstaigų kreditorinių įsipareigojimų.

„Kitų Seimo komitetų, komisijų, narių, savivaldybių asociacijos, kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymus perduoti svarstyti Vyriausybei“, – apibendrino V. Ąžuolas.

Audito komitetas nepritarė

Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas pristatydamas komiteto išvadas teigė, kad kitų metų biudžetui jie pritaria. Už balsavo 6 komiteto nariai, susilaikė – 4.

Tačiau Seimo audito komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė pristatydama išvadas teigė, kad kitų metų biudžetui komitetas nepritars.

„Yra didelė rizika, kad 2020 metų pajamų balansas bus didesnis už tai, kas bus faktiškai surinka. Yra rizika, kad nebus laikomasi perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės. Nėra užtikrintas tinkamas fiskalinės erdvės sunkmečiui kūrimas, o formuojama erdvė nepakankama ir nesubalansuota. Taip pat į rezultatus orientuotas valstybės biudžeto formavimas vykdomas formaliai“, – sako I. Šimonytė.

Komitete už tokią išvadą balsavo 3 nariai, prieš – 1, susilaikė – 1.

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius taip pat siūlo pritarti 2020 metų biudžeto projektui. Komitete už balsavo 6, prieš – 5, susilaikė 1.

Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas sako, kad reikia atsižvelgti į Užsienio reikalų ministerijos bei dar kitų institucijų išvadas. Tačiau komitetas bendrai pritaria kitų metų biudžetui.

Švietimo ir mokslo komitetui biudžetas neįtiko

Švietimo ir mokslo komitetas, anot parlamentaro Eugenijaus Jovaišos, po svarstymo priėmė sprendimą nepritarti šiam biudžeto projekto variantui.

„Argumentai Lietuvai ir Seimui puikiai žinomi. Jie tokie, kad visiškai neužtenka lėšų, skirtų mokytojų atlyginimams pakelti, dėstytojų atlyginimams pakelti. Deja, šiame variante nėra net neformalaus krepšelio. Nėra ir 101,3 mln., kurie buvo numatyti pagalbos mokiniui specialisto apmokėjimui“, – nurodė E. Jovaiša.

Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė teigė, kad komitetas projektui pritarė. Už pasisakė 7, susilaikė 3 komiteto nariai.

Užsienio reikalų komiteto išvadą pristatęs Juozas Bernatonis nurodė, kad komitetas bendru sutarimu pritarė pateiktam biudžeto projektui su sąlyga, kad bus užtikrintas bent minimalus užsienio politikos finansavimas. Anot J. Bernatonio, tam papildomai reikėtų 3,41 mln. eurų.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvada, pasak Guodos Burokienės, yra iš esmės pritarti pasiūlytam projektui.

Žmogaus teisių komiteto išvadą pristatęs Gediminas Vasiliauskas teigė, kad komiteto išvada priešinga – nepritarti. Tai lėmė sistemingai neskiriamas pakankamas finansavimas žmogaus teises ginančioms institucijoms, paaiškino G. Vasiliauskas.

Jaunimo ir sporto reikalų komisijos išvada, Kęstučio Smirnovo teigimu – pritarti, tačiau siūloma dokumentą tobulinti, atsižvelgiant į pasiūlymus.

G. Skaistė: tai – melagių biudžetas

Opozicijos atstovė Gintarė Skaistė, vertindama biudžeto projektą, akcentavo, kad pirmiausia į akis krenta savigyra. „Mano nuomone, žmonės nepatenkinti biudžetu, nes ne todėl ir ne tam jus rinko į Seimą. (...) Valstybės pirminė pareiga kokybiškai organizuoti viešąsias paslaugas“, – akcentavo G. Skaistė.

Anot jos, nepakankamos lėšos skiriamos švietimui, sveikatos priežiūrai ir gynybai.

„Atrodo, kad jūsų vienintelis prioritetas – dalintis pinigus. Užsižaidę Kalėdų senelio vaidmeniu, kai vienintelis originalus sprendimas, kas daugiau pasiūlys vaiko pinigų, pamirštate pagrindinį savo uždavinį – kokybiškai organizuoti viešąsias paslaugas ir mokėti padorų uždarbį tiems, kas dirba valstybei“, – teigė G. Skaistė.

G. Skaistės vertinimu, valdantieji išdalino daugybę pažadų, tačiau galiausiai tam biudžeto nebuvo rasta 212 mln. eurų. Čia parlamentarė išskyrė ir socialinių darbuotojų, pedagogų, dėstytojų, mokytojų algas bei kitas sritis.

„Šis biudžetas – ne kas kita, kaip labiausiai nuviliantis dokumentas, kiek esate turėję. Pasakyčiau, kad jis ne tik nuvilia, bet tai yra melagių biudžetas“, – savo pasisakymą apibendrino G. Skaistė.

Reikia kelti atlyginimus

Seimo narys Julius Sabatauskas sako, kad niekas nežino, kaip kitais metais gyvensime, kaip gyvens viešasis sektorius. Jis pažymi, kad Prezidento iniciatyvos keliauja į šiukšlių dėžę, o dalis Vyriausybės pasiūlymų taip pat Seimui netinka.

„Atrodė kad blogiau negu pernai jau negali būti. Pamenate, gruodį Gedimino prospektą užpildė mokytojai, kurie reiškė nepasitenkinimą. Kalbu apie masinę protesto akciją „Paskutinį skambutį“. Visgi 6 tūkst. žmonių dalyvavo. Įtampa visuomenėj auga ir taip kasmet. Tai nėra pateisinama ir tai yra sunkiai atitaisoma. Ji tvyro todėl, kad atjautos žmonėms valdantieji nedemonstruoja. O gal ir nemoka to daryti“, – pažymi J. Sabatauskas.

Jis teigia, kad sutartys turi būti vykdomos, tačiau valdantieji to nedaro. Tai kuria ydingą situaciją ir kelia visuomenės susipriešinimą. Vienintelė išeitis – laikytis duoto žodžio ir kelti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus.

„Išeitis labai paprasta. Valdantieji turi vykdyti bent tai, ką patys įsipareigojo. Susitarimą su mokytojais, dėstytojais, medikais. Tai turi būti uždengta realiomis pajamomis. Tam tereikia tik 80 mln. Raginu laikytis duoto žodžio ir laikytis pasižadėjimo. Dar yra laiko“, – ragina J. Sabatauskas bei pažymi, kad tokiam biudžetui pritarti negalima.

Biudžetas – kaip bakalauro darbas

Konservatorius Mykolas Majauskas sako, kad valstybės biudžeto priėmimas Seime vyksta taip, kaip rašomas bakalauro darbas – paskutinę naktį. Liko tik mėnesis iki biudžeto priėmimo, tačiau dar nežinoma, kokie mokesčiai bus taikomi.

„Visame šitame chaose turim 100–150 mln. skylę biudžete. Finansų ministras turės ištraukti kiškį iš kepurės ir užlopyti šią skylę. Ir būtų gerai, jei ne gynybos finansavimo sąskaita“, – įspėja M. Majauskas.

Jis taip pat kritikuoja, kad valdantieji labai daug kalba apie perskirstymą, tačiau nekalba, kad reikia į biudžetą surinkti daugiau pinigų.

„Suprantame poreikį mažinti socialinę atskirtį ir skirti daugiau pinigų tiems, kurie gyvena skurde. Tačiau negalime gyventi vien tik perskirstymo darbotvarke. Bandome ne iškepti didesnį pyragą, bet sukramtytą pyragą dar kartą suvalgyti“, – teigia M. Majauskas.

Tačiau drauge jis ragina atsiimti mokestinius siūlymus ir nebegąsdinti visuomenės bei sugrįžti prie idėjų, kurios skatintų kurti darbo vietas, mokėti mokesčius ir rūpintis vienas kitu.

I. Šimonytė: viena Venesuela pasaulyje jau yra

„Biudžetas ir vėl socialiai orientuotas, rekordinis ir dar šį kartą nuostabiai subalansuotas vyrams ir moterims. Apie tai, kaip ir kieno sąskaita subalansuotas biudžetas, dar pakalbėsiu, o kiti du epitetai yra tik nuvalkiotos klišės“, – apie biudžetą kalbėjo konservatorių partijos narė I. Šimonytė.

Jos vertinimu, vis dėlto šiemet, sprendžiant dėl valstybės biudžeto, nuobodu nėra, bet nėra ir linksma.

Parlamentarės nuomone, per pastarąjį pusmetį nuvalkiotas gerovės valstybės siekinys: „Gerovė – gerai, valstybė – gerai, gerovės valstybė – gerai kvadratu. Kas gali būti prieš? Bėda tik, kad gerovės valstybė nėra tik keli ar keliasdešimt eurų biudžetinės algos ar valdiškos pensijos. Gerovės valstybė yra netgi daugiau nei mūsų galimybės užtikrinti vienodas sąlygas visiems per viešąsias paslaugas.“

Anot I. Šimonytės, gerovės valstybė visų pirma reiškia pasitikėjimą ir įsitikinimą, kad „praeivis gatvėje yra toks pats sąžiningas žmogus kaip tu“.

I. Šimonytė, kaip ir G. Skaistė, kritikavo, kad biudžeto neatsirado daugiau kaip 200 mln. eurų, kurie įvairioms reikmėms buvo pažadėti anksčiau.

„Gal pasikeitė prioritetai? (...) Dabar vyksta diskusijos, kas ką galėjo pasirašyti, kas turėjo kokią teisę. (...) Sveikatos ministras apskritai ruošiasi pasaulinei krizei, kai neliks akmens ant akmens – tik sveikatos apsaugos sistema, jau šių metų pabaigoje sukaupsianti 400 mln., t. y. penktadalį viso biudžeto, dydžio rezervą“, – komentavo I. Šimonytė.

Ji kritikuoja ir didžiavimąsi didėjančiomis pensijomis. Kaip teigia I. Šimonytė, augant vidutiniam darbo užmokesčiui, didinti pensijas galėtų ir dirbtinis intelektas. Anot parlamentarės, daug įdomiau būtų, jei pensijos būtų didinamos tada, kai ekonomika smunka. Ji svarsto, kad tuomet būtų, ko pasimokyti.

„Kartais pagalvoju, kad gal linkėčiau tokios patirties, bet po to pagalvoju, kad ne, negalėčiau – Lietuvos gaila, viena Venesuela pasaulyje jau yra. Akivaizdu, kad geriausiai sekasi daryti tai, kam nereikia didelio galvojimo“, – teigė I. Šimonytė.

Sukritikavo naujai įvedamus mokesčius: tai – mokesčiai be galvos

Laisvės partijai vadovaujanti Aušrinė Armonaitė tvirtino nepalaikysianti biudžeto: „Paskui šitą biudžetą iš esmės klajoja investicijas vejantys mokesčiai, biudžete toliau tarpsta neliečiamieji, juos ministrų postuose pakeičia Narkevičiai. Šiame biudžete nėra vertinamas didžiausias valstybės turtas – intelektas ir protas.“

Ji kritikavo siūlomus naujai įvedamus mokesčius ir vadino juos „mokesčiais be galvos“.

„Mokesčiai be galvos, nes niekas neprisiima atsakomybės, Seime kaip per sviestą eina mokesčiai bankams, prekybininkams, o Vyriausybė vis skėsčioja rankomis ir sako, kad reikia diskutuoti. Bet būtent finansų ministras, būtent premjeras yra už tai atsakingi.

NT mokestis sukėlė sumaištį, pasipiktinimą, chaosą, mes šiandien nežinome, kaip jis atrodys, o efektas bus keli milijonai eurų. Sakyčiau, bereikalinga kova. Neliečiamieji šiame biudžete – ir toliau neliečiamieji lieka stambūs ūkininkai ir žemvaldžiai, 20 lengvatų jų naudai šiame biudžete, panašu, kad jie ir toliau pilsis pigų dyzeliną ne tik į savo techniką, bet ir į šeimų automobilius, ir mes visi už tai mokėsime.

Taigi sumaištis ir perkamos simpatijos išmokomis, tačiau jokių naujų galimybių, jokių ambicijų ir net neieškoma jėgų augimui. Todėl aš neketinu palaikyti biudžeto“, – reziumavo sakė Aušrinė Armonaitė.

A. Sysas negailėjo kritikos: pažymį jums parašys rinkėjai

Kritikos negailėjo ir Algirdas Sysas: „Atmosfera, retorika kaista, jau turbūt susidaro eilės, kada kokia grupė protestuos Vilniaus gatvėmis. Jau girdėjau, dviejų sričių specialistai ruošiasi. Žiūrint į tuos įstatymus, kurie pateikti kartu su biudžetu, man kyla klausimas, ar tikrai nuo priimtų sprendimų sumažės atskirtis, nes būtent jai buvo skirta be galo daug kalbų, ir ką gi mes matome, kad tie sprendimai, kurie ad hoc priimami posėdžių salėje, jie atskirtį didina, o ne mažina.

Norėčiau priminti sparnuotą frazę, kad mes nesielgsime kai senieji, bet elgsimės aiškiau, skaidriau ir geriau. Tai, gerbiamieji, pažymį jums parašys rinkėjai“, – sakė A. Sysas.

D. Kreivys atkreipė dėmesį, kad, nepaisant to, jog biudžetas fiskalinę drausmę atitinka, „trys svarbiausios finansinę drausmę vertinančios institucijos – Lietuvos bankas, Valstybės kontrolė, TVF“ – jam turi rimtų pastabų dėl nepamatuotų lūkesčių ir pajamų.

Taip pat jis itin kritikavo bankų mokestį: „Tokių mokesčių padarinius pajus kiekviena šeima, pilietis, turintis paskolas.“

Socialdemokratų frakcija: tai – neištesėtų pažadų biudžetas

Rasa Budbergytė socialdemokratų frakcijos vardu teigė, kad pajamos ir išlaidos „sudarytos su fantazija, nes būsimos pajamos suplanuotas per daug optimistiškai“, kadangi mokestiniai pakeitimai, kurie turėtų generuoti pajamas, baigia ištirpti Seimo salėje arba komitetų posėdžiuose.

„Valdančiųjų raginimas naudoti efektyviau lėšas yra politinio trumparegiškumo pavyzdys, nes su šiuo biudžetu Lietuvos žmones, kurie metų metus sunkiai dirbdami, sąžiningai mokėdami mokesčius nuo savo nedidelių ar labai mažų pajamų verčiami toliau gyventi nemažėjančiomis pajamų galimybėmis, socialinės atskirties, nevienodų galimybių mokytis, gydytis sąlygomis.

Valdantieji iš esmės neteikia mokestinių siūlymų didinti pajamų iš kapitalo, todėl biudžete nematau tvarių šaltinių, iš kurių būtų galima padidinti ne tik bazinę pensiją, bet ir suteikti galimybę jauniems žmonėms išlįsti iš socialinės atskirties spąstų. Valdantieji neturi šaltinio išpildyti savo pasižadėjimus viešojo sektoriaus darbuotojams. Todėl socialdemokratai vadina biudžetą išpūstu, nerealistišku, tai yra neištesėtų pažadų biudžetas, ir jei Vyriausybė neras šaltinių įsipareigojimams didinti, tokio popierinio biudžeto nepalaikysime.“

A. Butkevičius nerimavo dėl to, kokie yra biudžete suplanuoti rezervai, pasak jo, kol kas jų nematyti, o pajamos renkamos ne tokiais būdais, kokiais būtų tikslingiausia.

„Dažnai girdime, kad ekonomika lėtėja, tai koks siunčiamas signalas, – klausė jis. – Noriu pasakyti, kad, esant ekonominiam sunkumui, reikia vykdyti anticiklinę fiskalinę politiką, reiškia, reikia kuo mažiau liesti mokesčius arba išvengti mokesčių reformos, nes kiekvienas priimtas mokesčių įstatymas pasunkina ekonominę situaciją mūsų šalyje“, – sakė A. Butkevičius.

R. Žemaitaitis laidoja koalicinę sutartį

Remigijus Žemaitaitis sako, kad kaip buvęs koalicijos partneris jis prisimena pasirašytą sutartį ir bando rasti bent vieną punktą, dėl kurio buvo susitarta. „Deja, tenka nuliūsti, nes ten beveik nieko nebeliko. Aš taip suprantu, kad po šios dienos ir gruodžio 10 dienos ta koalicinė sutartis, kuri buvo pasirašyta liepos mėnesį, ji neteks galios “, – pažymi R. Žemaitaitis.

Jis sako, kad praėjusį ketvirtadienį buvo tarsi buldozeriu pervažiuota per koalicinę sutartį. „Prisimenu, kad sėdėjome pas Saulių Skvernelį kabinete (...) Kalbėjome apie naujų mokesčių neįvedimą. Netgi apie teorinę galimybę nekalbėjome, tačiau dabar turime jau 4 naujus mokesčius.

Turime pasiūlyti ne kaip didinti išlaidas biudžete, o kaip didinti pajamas. Kaip padaryti mokesčių perskirstymą ir administravimą teisingesnį“, – siūlo R. Žemaitaitis.

Pavyzdžiui, per viešuosius pirkimus kasmet prarandama po 1 mlrd. eurų, todėl būtų galima papildomai pinigų surinkti labiau kontroliuojant šią sritį.

R. Žemaitaitis kritikuoja ir prekybos tinklų mokestį: „Atrodo visiškai nereikšmingas dalykas. Sutinku, kad šitas mokestis galėtų būti, tačiau klausimas, kas jį administruos ir surinks“, – retoriškai klausia R. Žemaitaitis bei pažymi, kad mokestis užguls ant ūkininkų pečių.

Prakalbo apie biudžeto siunčiamą žinutę: „Mes geriau žinome, kaip jūsų pinigus panaudoti“

Liberalas Simonas Gentvilas kritikuodamas biudžeto projektą atkreipė dėmesį, kad kiekvienas biudžetas brėžia tam tikra kryptį. Anksčiau buvo planuojama milijardą padalinti milijonui, tačiau šįkart, teigia S. Gentvilas, pasirenkama priešinga kryptis.

„Vos per 10 mėnesių Vyriausybės, valdančiosios daugumos kryptis pasikeitė kardinaliai“, – daro išvadą.

S. Gentvilo vertinimu, šis biudžetas visuomenei siunčia neigiamą žinutę.

„Mes geriau žinome, kaip jūsų pinigus panaudoti“, – tokia žinutė skleidžiama 2020-aisiais. Tai yra mokesčių didinimo biudžetas, kur atsisakoma mokestinių lengvatų, kurios buvo pažadėtos vidurinei klasei“, – teigė S. Gentvilas.

Anot jo, vidurinė klasė kaip tik bus dar labiau apmokestinta nei anksčiau. Be to, pridūrė S. Gentvilas, šiuo biudžetu bandoma imituoti ir gerovės valstybės įgyvendinimą.

„20 eurų vaiko pinigų yra kaip gera narkozė prieš mokesčių didinimą tiems patiems gyventojams, kurie tuos 20 eurų sumokės, nes jiems NPD nebus padidintas taip, kaip žadėta“, – tvirtino S. Gentvilas.

A. Mazuronis: ministre, kodėl nemylite jaunų šeimų?

Seimo narys Andrius Mazuronis posėdžio metu teigia, kad jam kyla klausimas, ką labiausiai palies nauji mokesčiai. Anot jo, tai bus vidutines pajamas gaunantys asmenys. Jaunus žmones, kurie augina vaikus, bando išmokėti kreditus ir kabintis į gyvenimą.

„Kyla klausimas, einant per visus mokesčius. Automobilių registracijos mokestis, ką jis palies? Vidutines pajamas gaunančius asmenis. NT mokestis – jis palies Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje gyvenančius jaunus žmones, auginančius vaikus ir bandančius visomis išgalėmis kabintis į gyvenimą. NPD, ką labiausiai palies? Tuos, kas daug dirba ir bando kabintis į gyvenimą. Prekybos tinklų mokestis taip pat labiausiai palies daug asmenų turinčias šeimas.

Bankų mokestis – gal ir teisinga mintis, tačiau tokia struktūra, kokia yra dabar pateikta, tai apmokestinsime ne bankus, o bankų kreditorių turėtojus. Jaunas šeimas, kurios augina vaikus, bando kabintis į darbą ir bando turėti didesnes pajamas. Bando sėkmingiau integruotis į tą gyvenimą valstybėje, kuri jų labai nemyli“, – sako A. Mazuronis.

Seime jis taip pat kreipėsi į finansų ministrą V. Šapoką.

„Kodėl, ministre, kodėl jūs ir jūsų Vyriausybė taip nemyli vidurinės klasės? Tos silpnos ir besiformuojančios vidurinės klasės Lietuvoje. Kodėl nemylite jaunų žmonių, kurie augina vaikus, sunkiai dirba kiekvieną dieną ir ne po vieną ir ne po du darbus“, – į finansų ministrą V. Šapoką kreipėsi A. Mazuronis.

V. Ąžuolas kritikuojančiuosius paragino atsisukti į save

Jo teigimu, biudžetu bandoma parodyti, kad gerovės valstybė bus sukurta, bandant parodyti, kad valstybė gyventojais pasirūpins.

„Šiandien nėra padaryti pirmieji namų darbai, todėl liberalai nepritars šiam biudžetui arba susilaikys arba ieškosime kompromisų“, – apibendrino S. Gentvilas.

Frakcijos vardu kalbėjęs V. Ąžuolas pasisakė dėl išgirstos kritikos.

„Teko išgirsti labai daug priekaištų, blogų dalykų. Viskas Lietuvoje šiuo metu vyksta ne taip. (...) Bet reikėtų atsisukti atgal“, – ragino V. Ąžuolas.

Jis vardijo, kad prieš dešimtmetį Lietuva neatsakingai pasiskolino 200 mln. eurų, todėl, pabrėžė V. Ąžuolas, vis dar grąžinamos didelės palūkanos.

Jis sukritikavo iki šiol galiojusią tvarką įvairiose srityse. Pavyzdžiui, ilgą laiką taikytą mokinio krepšelį, dėl kurio, sumažėjus vaikų skaičiui, mažėjo ir finansavimas mokyklai.

„Švietimui lėšos kiekvienais metais didinamos. Sakyti, kad nėra didinama, būtų netikslu ir neteisinga. Suprantame, kad yra grupių, kurioms reiktų didesnio didėjimo, bet tam taip pat ieškoma lėšų. Prieš sakydami, kad dabar kažkas blogai, iš pradžių pateikite pavyzdžius, kaip jūs visa tai darėte ir kaip buvo puiku“, – komentavo V. Ąžuolas.

Jis pridūrė: „Labai išmanu ir protinga paimti vieną sritį, pasakyti, kad mes ja labai rūpinamės, ir pasakyti, kad neva valdantieji nenori ja rūpintis, nežiūrint į kitas sritis. Bet reikia visada atsiminti, kad valstybėje yra ne viena sritis. Jų yra daugiau.“

V. Ąžuolo vertinimu, kai kuriems parlamentarams svarbiau užpildyti viešąją erdvę, o ne atkreipti dėmesį, kaip skirtingoms sritims finansavimas didėja.

T. Tomilinas: šis biudžetas yra tikrosios gerovės valstybės pradžia

„Valstietis“ T. Tomilinas tvirtino, kad būtent šis biudžetas yra gerovės valstybės biudžetas.

„Pasiūlysiu nukratyti makaronus nuo ausų ir pažiūrėti realybei į akis. Nėra jokio konflikto su prezidentu, mūsų biudžetas augina pensijas 30 eurų, prezidentas dar siūlo 3 eurais paspartinti augimą, ir mes tam pritarsime.

Nėra jokio konflikto su profesinėmis sąjungomis, nes mes vykdome nacionalinę sutartį, kuria atlyginimai didėjo visiems biudžetininkams. Jums vaidenasi streikai, bet, aš tikiuosi, jų nebus, nes sprendimai jau rasti, pavyzdžiui, kalbant apie švietimą. Minimali alga didės iki neregėtų aukštumų, tai nerealus pasiekimas, mes laikomės įsipareigojimų, darome socialiai teisingus sprendimas, nėra jokio konflikto su Valstybės kontrole.

Vadinčiau tai tikrosios gerovės valstybės pradžia, nes niekas neatsimena tokių laikų, kada tiek mokestinių šaltinių būtų siūloma konkrečiai Seime, taip pat prezidentūros. Mes pagaliau turime rimtą diskusiją apie tai, kaip finansuosime ir kaip didinsime mūsų BVP. Šiandien yra galimybė 100 mln. eurų padidinti mūsų pajamas iš esmės progresinių bankų ir prekybos centrų mokesčių pagrindu“, – teigė T. Tomilinas.

D. Šakalienė: smurtas prieš moteris kainuoja 600 mln. eurų

Seimo narė Dovilė Šakalienė pažymi, kad dėl smurto prieš moteris Lietuva per metus patiria 600 mln. eurų nuostolį.

„Kaip tik kalbėjome, kad šitos sumos trūksta, kad galėtume sutvarkyti viešąjį sektorių, kad turėtume padorius atlyginimus viešojo sektoriaus darbuotojams. (...) Sukame galvas, iš kur juos gauti. Tai va, prašau, aš jums siūlau“, – sako D. Šakalienė.

Ji sako, kad reikia didinti prevenciją siekiant apsaugoti moteris nuo smurto. O tai taip pat padėtų į biudžetą surinkti 600 mln. eurų.

„Eilutės biudžete smurto prieš moteris prevencijai nėra. Tai tuomet aš galiu pareziumuoti, kad šiai valdančiajai koalicijai yra normalu, kad ir kitais metais patirsime 600 mln. eurų nuostolį vien todėl, kad nesugebėjome investuoti į smurto prieš moteris prevenciją“, – teigia D. Šakalienė.

Z. Jedinskis kritikavo valdančiąją daugumą – užkliuvo gynybos biudžetas

LLRA-KŠS frakcijos narys Zbignevas Jedinskis, kuris yra vienas iš bankų mokesčio kūrėjų, negailėjo kritikos opozicijai.

„Šiandien, svarstant biudžetą, aš kritikuosiu valdančiąją koaliciją dėl to, kad prarijo opozicijos pasiūlytą masalą ir augina šventąją karvę, kuri suvalgys didžiausią dalį mūsų biudžeto. Aš turiu omenyje būtent gynybos biudžetą – 2 proc. nuo BVP, o nuo biudžeto tai yra 10 proc.

Konservatoriai puikiai sugalvojo taktiką, iš vienos pusės ragina didinti biudžetą gynybai, iš kitos pusės priešinasi [kitkam]: bankų apmokestinimui – ne, prekybos – ne, kitiems mokesčiams – ne. Puiku, gudri taktika – išprovokuoti žmonių nepasitenkinimą ir pašalinti iš politinės arenos valdančiąją koaliciją“, – sakė jis ir prašė parlamentarų atkreipti į tai dėmesį.

Jis taip pat teigė, kad daugiau skirti lėšų gynybai nėra tikslinga ir teigė, kad būtent tai yra „šventa karvė“: „Noriu priminti praeitos kadencijos auksinių šakučių skandalą, bokserių pirkimą, kuriuos kritikuoja ne vienas aukšto ringo karininkas. Kam to reikia? Ruošiamės karui? Noriu pacituoti protingų žmonių pasisakymą. Vienas iš jų – mano labai gerbiamas Rolandas Paulauskas: „Ruoštis karui su Rusija – tas pats, kas šaukšteliu bandyti išsemti Baltijos jūrą.“

Kaip didžiausią biudžeto trūkumą išskiria finansavimą švietimui

Konservatorius Edmundas Pupinis didelį dėmesį savo pasisakyme, kaip ir prieš tai kalbėję Seimo nariai, skyrė švietimui.

Jis svarstė, kad ir Vyriausybė matė tas pačias problemas, tačiau apgailestavo, kad 2017 m. pasirašyta sutartis dėl švietimo nėra vykdoma.

„Geriau turbūt, kad ji būtų pasirašyta švelnesnė, negu kad turėtume ją padėti į stalčių“, – teigė E. Pupinis.

Jis primena, kad sutartis numatė, jog pedagogo profesija iki 2025 m. turėtų tapti prestižine. Ir tai, anot E. Pupinio, buvo įvardyta skaičiais: „Mokytojo atlyginimas turėtų būti 30 proc. didesnis už vidutinį mėnesinį darbo užmokestį Lietuvoje. (...) Turbūt tie lūkesčiai nieko naujo nepasako ir juos gerai prisimena tiek švietimo darbuotojai, tiek žmonės, dirbantys aukštajame moksle.“

Biudžetą turėjo svarstyti praeitą savaitę

Biudžeto svarstymas buvo planuojamas dar praėjusią savaitę, tačiau dėl procedūrų Seimas biudžeto projekto imtis negalėjo, nes Biudžeto ir finansų komitetas laiku nespėjo registruoti išvados dėl projekto. Remiantis statutu, registracija turi būti atlikta likus ne mažiau kaip 72 valandoms iki posėdžio.

Komitetas kitų metų pajamų ir išlaidų planą apsvarstė tik praėjusį trečiadienį.

Paprastai per pirmą biudžeto svarstymą savo pozicijas išsako frakcijų ir komitetų atstovai, parlamentarai. Informuojama, kiek ir kam lėšų siūloma Vyriausybei rasti papildomai.

Po pirmojo svarstymo dėl biudžeto projekto nebalsuojama. Pagal įprastą procedūrą, projektas grąžinamas Vyriausybei tobulinti.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto duomenimis, Seimo komitetai papildomai kitų metų biudžete rasti prašė 284,6 mln. eurų, atskiri parlamentarai – dar 368,7 mln. eurų. Vyriausybei siūloma įvertinti visus pasiūlymus, o komitetas siūlo papildomai įvairioms reikmėms numatyti beveik 60 mln. eurų.

Galutinai biudžetas turėtų būti priimtas gruodžio 10 d.

Vaiko pinigai turėtų didėti dar labiau

2020 m. valstybės biudžeto projektą Vyriausybė Seimui spalį pristatė kaip realistinį, subalansuotą, skatinantį lėšas naudoti efektyviau ir mažinantį skurdą. Tačiau jis parlamentarams tokio įspūdžio tada nepaliko.

Pagal biudžeto projektą, labiausiai – net 761 mln. eurų – auga išlaidos socialinei apsaugai. Dėl to turėtų didėti pensijos, vaiko pinigai, taip pat išlaidos socialinės globos ir kitose srityse.

Atsižvelgus į prezidento pasiūlymus, planuojama, kad bazinė pensija didės sparčiau, nei augs vidutinis darbo užmokestis. Papildomų lėšų ketinama skirti socialinės paramos išmokų baziniams dydžiams indeksuoti, šalpos ir mažoms pensijoms papildomai didinti, socialinės globos paslaugoms teikti asmenims, turintiems sunkią negalią.

Buvo planuojama, kad, lyginant su šiais metais, „vaiko pinigai“ padidės 10 eurų – nuo 50 iki 60 eurų, o „vaiko pinigai“ neįgaliesiems, gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms – 30 eurų, t. y. nuo 70 iki 100 eurų.

Tačiau parlamentarai vėliau pritarė „socialdarbiečių“ iniciatyvai vaiko pinigus padidinti iki 70 eurų.

Už „socialdarbiečių“ siūlymą balsavo 89 Seimo nariai, 4 nepritarė iniciatyvai, 8 susilaikė.

Seimas po svarstymo Išmokų vaikams įstatymo projektui pritarė: už pataisas balsavo 92 parlamentarai, 3 nepritarė, 6 susilaikė.

Pagal valdančiųjų planus, daugiavaikėms, skurdžiau gyvenančioms šeimoms išmoka vaikui kiltų iki 100 eurų.

Pasak „valstiečių“ vadovo Ramūno Karbauskio, su Vyriausybe tariamasi, nuo kurios datos būtų galima kelti išmokas už vaiką iki 70 eurų visiems ir 100 eurų daugiavaikėms, skurdžiau gyvenančioms šeimoms. Jis teigė, kad tai gali būti padaryta ir metų viduryje.

Didės ir MMA, ir pensijos

Vyriausybės projekte taip pat buvo numatyta, kad NPD neįgaliesiems padidės 292 eurais – nuo 308 iki 600 eurų, turintiems vidutinį ar lengvą neįgalumą, o nuo 353 iki 645 eurų – turintiems sunkų neįgalumą.

Minimali mėnesinė alga (MMA) popieriuje turėtų didėti 52 eurais – nuo 555 iki 607 eurų, o į rankas – 41 euru.

Senjorų vidutinė senatvės pensija turėtų didėti 29 eurais – nuo 345 iki 374 eurų, o vidutinė pensija su būtinuoju stažu – 30,7 eurais – nuo 364,5 iki 395,2 eurų.

Kartu siūloma keisti Vyriausybės nutarimą „Dėl komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo“ – padidinti koeficientą, taikomą apskaičiuojant komandiruočių kompensacijas (neapmokestinamus dienpinigius).

Numatyta, kad šioms ir kitoms reikmėms didžioji dalis pajamų bus surinka iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir akcizo mokesčio.

Akcizų tarifus siūloma padidinti etilo alkoholiui, benzinui, gazoliams, žemės ūkio veikloje naudojamiems gazoliams ir kaitinamojo tabako produktams, atsisakyti šildymui skirtiems gazoliams taikomos akcizų lengvatos.

Parengtas nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projektas, kuriuo siūloma plėsti fizinių asmenų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto apmokestinimo bazę, buvo grąžintas tobulinti. Siūloma nuo 220 tūkst. iki 150 tūkst. eurų sumažinti ribą, nuo kurios būtų mokamas nekilnojamojo turto mokestis. Tačiau bus balsuojama ir dėl mažesnės – 100 tūkst. eurų ribos.

Be to, valdantieji siūlo įvesti ir prekybos apyvartos, automobilių taršos ir bankų turto mokesčius.

Nauji mokesčiai pasitikti kritiškai

Siūlytas finansų rinkos dalyvių mokestis, paprasčiau vadinamas bankų mokesčiu, pristatant projektą Seime iš darbotvarkės buvo išbrauktas dar prieš diskusiją dėl galimo neatitikimo Konstitucijai.

Šis mokestis turėjo surinkti daugiau nei 52 mln. eurų pajamų, todėl jei jo neliks, biudžete atsiras skylė, kurią reikės užlopyti.

Neigiamai sutiktam automobilių taršos mokesčiui buvo pasiūlyta alternatyva – mokėti reikėtų tik už pirmą kartą šalyje įregistruojamus automobilius.

Sukritikuotas buvo ir vadinamasis prekybos centrų mokestis, kuriuo siekiama apmokestinti stambius prekybos centrus.

Vyriausybė prognozuoja, kad kitų metų ekonomikos augimas sulėtės iki 2,4 proc. Šiemet bendrasis vidaus produktas turėtų augti 3,7 proc.