Verslas

2019.11.24 21:40

Tolstančios bankų paslaugos – galvos skausmas ir Seimui, ir regionams

Irma Janauskaitė, Rūta Lankininkaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.11.24 21:40

Pusė milijono gyventojų Lietuvoje nesinaudoja internetine bankininkyste. Toks Bankų asociacijos pateiktas skaičius, anot Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovo, rodo, kad bankų skyrių uždarymo problema Lietuvoje gilesnė nei galima buvo manyti. Seime diskutuota, ką daryti, kad žmonės regionuose neliktų be kasdienių finansinių paslaugų, o smulkusis verslas – be kreditavimo.

Gudeliai, Marijampolės rajone, yra vienas iš tų kaimų, kur piniginių reikalų lengvai nesusitvarkysi. Banko skyriaus čia nėra, bankomato irgi.

„Apsiperkant gerai, kurie sugeba kortele atsiskaityti. O kurie nesugeba, grynais paprasčiau yra. Taip, grynųjų reikia važiuoti į Marijampolę. Bent bankomatas būtų arba terminalas, kaip čia anksčiau buvo“, – pasakoja kaimo gyventojas Stanislovas Latoža.

Igliauka – kaimas kitas, bet problemos – tos pačios.

„Į Marijampolę važiuojam, kad bankomate nusiimti (grynųjų – LRT.lt). (...) Žmonėms yra trūkumas, reikia užsisakinėti iš anksto, jeigu nori nusiimti pinigų kiek nors“, – sako Igliaukos gyventoja Vitalija Ramanauskienė.

Vietų, kur su bankininku galima pasikalbėti akis į akį, Lietuvoje kasmet mažėja. Per 4-erius metus uždaryta pusė veikusių bankų skyrių. Bankų teigimu, tuštėjant Lietuvai, išlaikyti skyrius neapsimoka. Bet tai – esą galvos skausmas regionams.

Valdančiųjų atstovas praėjusią savaitę puolė gaivinti valstybinio banko idėją, jos nepeikia ir prezidentas. Banku esą galėtų virsti Lietuvos paštas. Bet paštas mieliau siūlosi tapti tarpininku tarp komercinių bankų ir gyventojų.

„Mes galime identifikuoti asmenį, galime banko, kredito unijos vardu suteikti bet kokias paslaugas, kurias po to apdoros finansinės institucijos, turinčios reikiamas sistemas, reikiamas kompetencijas“, – sako Norbertas Žioba, Lietuvos pašto Rinkodaros ir pardavimų departamento direktorius.

Pašto skyrių Lietuvoje – triskart daugiau nei bankų turimų. Bet Igliaukos gyventojų tai neguodžia.

„Spinter tyrimų“ apklausa rodo, kad penktadalis gyventojų – „už“ valstybinio banko su plačiu tinklu įkūrimą. Lietuvos banko vadovo skaičiavimu, konkuruoti su komerciniais galinčio valstybinio banko įsteigimas nuo nulio atsieitų apie milijardą eurų. Veikiančio banko pirkimas – apie 200 mln. Biudžeto ir finansų komiteto vadovas svarsto, galbūt tada verta lengvinti paslaugų gavimą iš kredito unijų.

„Gyventojai yra pripratę paslaugas gauti gyvai. Ypatingai senyvo amžiaus. Taip pat, be abejo, besitraukianti rinka arba besitraukiantys, tolstantys bankai, na, jie duoda didžiulį tikrai smūgį tiek ir smulkiam, ir vidutiniam verslui“, – teigia Švenčionių rajono meras Rimantas Klipčius.

Čia pagelbėti siūlosi kita valstybės įmonė. „Mes savo misiją matom ne fizinių taškų plėtime ar turėjime. Mes galėtume sukaupti daugiau pinigų, sukurti daugiau finansinių instrumentų, pavyzdžiui, – daugiau paskolų lengvatinių. Plėtoti, pavyzdžiui, alternatyvių skolų rinką, tai yra ne bankinių paskolų rinką“, – siūlo Kęstutis Motiejūnas, „INVEGOS“ vadovas.

Valdančiųjų atstovo teigimu, siūlymai, kuo pakeisti uždarytus bankų skyrius, išgirsti ir dabar bus galvojama, ką toliau daryti. Bankų asociacijos vadovas sako, būtina šviesti žmones, raginti keisti įpročius, nes, patinka tai ar ne, skaitmenizacija tęsis.

Plačiau žiūrėkite reportaže nuo 01.06 min.:

Panorama. Bankų skyrių uždarymas – tinkamai neįvertintas: bene penktadalis gyventojų nesinaudoja internetine bankininkyste
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt