Verslas

2019.11.23 10:58

Vairuotojų profsąjungos pirmininkė teigia, kad vežėjai nebando darbuotojams gerinti sąlygų

Malvina Baužytė, ELTA 2019.11.23 10:58

Lietuvos vairuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Jovita Jančauskienė sako, kad Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ elgesys rodo, kad darbdaviai tiesiog nori užsidirbti darbuotojų sąskaita, negerinant jiems socialinių garantijų. Tuo tarpu „Luminor“ vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, papildomos mokestinės naštos uždėjimas gali paskatinti kai kurių transporto įmonių pasitraukimą į kitas rinkas.

„Mes tikrai nenustebome dėl jų organizuojamų protesto akcijų, nes griebiamasi paskutinio šiaudo. Jie į socialinį dialogą nesileidžia, nebando darbuotojams gerinti sąlygų. (...) Šiuo atveju skeptiškai vertiname („Linavos“ elgesį. – ELTA), manome, kad visi darbuotojai turi turėti orias darbo sąlygas, ir nereikia sakyti, kad transporto sektoriuje jie uždirba daugiau nei mokytojai, gydytojai ar kiti su išsilavinimu žmonės. Dienpinigiai tai nėra darbo užmokestis“, – sakė J. Jančauskienė.

Visgi, pasak Lietuvos vairuotojų profesinės sąjungos pirmininkės, vežėjų garsiai išsakomi teiginiai, kad dalis įmonių perkels savo veiklą į užsienio valstybes, yra tik gąsdinimai.

„Galimai, manyčiau, kad tai yra gąsdinimo siekis valstybei, visiems. Mes matėme „Linavos“ pateiktą studiją, kad darbo netektų apie 35 tūkst. darbuotojų, kas tikrai nerealu. (...) Kaip pavyzdys, viešojoje erdvėje „Girteka“ šiemet išsiplatino praeitų metų ataskaitą apie savo pajamas. Jeigu grynojo pelno 67 proc., tai apie kokį išsikėlimą šnekam? Tai tikrai galima įvardinti kaip „gyvulių ūkį“, gyvenantį su savo nustatytomis taisyklėmis. Ir darbuotojų sąskaita didinamas pelnas“, – sakė J. Jančauskienė.

Lietuvos vairuotojų profesinės sąjungos pirmininkės teigimu, darbuotojų, dirbančių krovininiame transporto sektoriuje, socialinės garantijos yra labai menkos.

„Darbuotojų, dirbančių krovininiame transporto sektoriuje, socialinės garantijos yra ypatingai menkos, nes darbo užmokestis yra reguliuojamas nutarimais. (...) Kur jie jaučiasi nesaugūs? Regis, šiuo metu jų pajamos uždirbamos pakankamai neblogos, siūlomi darbo užmokesčiai nuo 1,5 tūkst. eurų ir daugiau. Bet tai susidaro su dienpinigiais, nuo kurių nesiskaičiuoja nei ligos pašalpos, nei pensijai nesikaupia. Galų gale ateis laikas, kai visi jie turės eiti į pensiją ir valstybė turės kitą problemą – turėsime didelį skaičių žmonių, kurie nesugebės pragyventi.

Kita problema – jiems nėra apmokamos atostogos. Transporto sektoriuje tai yra beveik kaip prievartinis dalykas, kad jie po kadencijų išeina neapmokamų atostogų. Per tą laiką nemokami mokesčiai valstybei, nesikaupia jokios socialinės garantijos. Tai vienintelis sektorius, kuris taip gyvena“, – teigė ji.

Pasak J. Jančauskienės, Lietuvos vairuotojų profesinė sąjunga taip pat norėtų, kad būtų sureguliuotas dienpinigių klausimas.

„Taip pat norėtume, kad nutarimu būtų sureguliuotas dienpinigių galimas piktnaudžiavimas. Šiuo metu nutarimas leidžia dienpinigius mažinti iki 50 proc. Norėtume, kad jis nebūtų leidžiamas.(...) Bet kol nebus valstybės normalaus reguliavimo, tol tokia situacija nepasikeis“, – Eltai sakė Lietuvos vairuotojų profesinės sąjungos pirmininkė.

Ekonomisto Ž. Maurico teigimu, kelių transporto vaidmuo Lietuvos ekonomai yra labai didelis, tad, anot jo, staigūs judesiai gali turėti neigiamą poveikį ir paveikti transporto įmonių konkurencingumą.

„Transporto verslas yra pakankamai specifinis, nes didžioji dalis darbuotojų yra iš trečiųjų šalių ir Lietuva konkuruoja. Šiame versle dominuoja įmonės iš Centrinės, Rytų Europos. Tai Lietuva aktyviai konkuruoja su Lenkijos vežėjais, Rumunijos, su Latvija, Slovakija, kažkiek Vengrija, Bulgarija nauja valstybė. Dauguma tų valstybių taiko palankią apmokestinimo tvarką. Dėl to mano vertinimas būtų, kad labai staigūs judesiai gali turėti neigiamą poveikį. Mobilumo paketas kabo virš galvos, jei jis bus priimtas, tai dar labiau pablogins konkurencinį pranašumą“, – teigė Ž. Mauricas.

Pasak jo, tiek Mobilumo paketas, tiek papildomos mokestinės naštos uždėjimas gali paskatinti kai kurių transporto įmonių pasitraukimą į kitas rinkas.

„Tai čia visgi Lietuvai reiktų apsispręsti – ar mes norime toliau likti viena iš lyderių krovininio kelių transporto srityje, ar mums tas sektorius nėra prioritetinis ir galime tada pagrįsti tą kėlimą. (...) Transporto rinka yra labai konkurencinga ir rizikinga, tai papildomos mokestinės naštos uždėjimas ant įmonių gali lemti, kad dalis jų (transporto įmonių. – ELTA) tikrai pasitrauks“, – Eltai sakė jis.

ELTA primena, kad Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ atstovai trečiadienį susitiko su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu, kuriam įteikė deklaraciją, pasirašytą 279 šalyje veikiančių logistikos įmonių vadovų.

Kaip skelbiama pranešime, deklaracijoje rašoma, kad Vyriausybės nutarimas, numatantis nuo 1,3 iki 1,65 didinti koeficientą, taikomą apskaičiuojant minimalų darbo užmokesčio dydį, buvo priimtas skubos tvarka, remiantis neįvardytais motyvais.

Siekdami išnaudoti visas konstruktyvaus dialogo galimybes su valstybės institucijomis, „Linavos“ vežėjai atšaukė lapkričio 20 d. planuotą protesto akciją prie Seimo rūmų.

Vežėjai buvo gavę Vilniaus savivaldybės leidimus rengti protesto akcijas lapkričio 20 d. ir lapkričio 27 d. Atšaukę lapkričio 20 d. įspėjamąją akciją vežėjai pasilieka galimybę savo poziciją išreikšti numatytos lapkričio 27 d. protesto akcijos metu.