Verslas

2019.11.22 22:07

„Juodą dieną“ ūkininkams padėtų Žemės ūkio rizikos fondas, bet įstatymas stringa Seime

Salomėja Pranaitienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.11.22 22:07

Pasak žemdirbių, savanoriški ūkininkų tarpusavio pagalbos arba Žemės ūkio rizikos valdymo fondai būtų reikalingi, iš jų būtų kompensuojami dėl gamtos stichijų ar dėl kritusių kainų rinkose patirti nuostoliai. Steigti tokius fondus numatyta Vyriausybės programoje, tačiau pateiktos įstatymo pataisos, kurios tam atvertų kelią, stringa Seime.

Nedideliame ekologiško pieno ūkyje Kupiškio rajone dėl sausros šią vasarą gerokai sumažėjo primilžiai, nepavyko paruošti pašarų, kiek reikėtų, netekta nemažai pajamų. Ūkininkė sako, kad netekčių būta ir prieš kelerius metus, kai pieno kainos buvo nučiuožusios labai žemai. Esą, kai taip striuka, galėtų paremti ūkininkų savitarpio pagalbos fondas.

„Būtų labi gerai tokia pagalba ūkininkui, nes gamta dažnai pridaro nuostolių. Juk ji jokių įstatymų nesilaiko“, – teigia Kupiškio rajono ūkininkė Stasė Sungailienė.

Kaip ir dar 60 kitų ekologiško pieno gamintojų, ši ūkininkė – kooperatyvo narė. Pasak vadovo, savanoriškas fondas galėtų būti steigiamas pagal pieno, grūdų sektorius. Vyriausybės pateiktame įstatymo projekte numatoma, kad įmokos fonde būtų kaupiamos, jei nebūtų patirta žalos, kitaip nei draudimo atveju, įnašai persikeltų į kitus metus. Siūloma, kad fondą galėtų administruoti asociacija arba kooperatyvas.

„Rizikos valdymo fondai yra reikalingi pajamų palaikymui ir, jei sugebėtume sukurti tokį fondą, kuris iš tiesų veiktų, tai tikrai žemdirbiai prisidėtų savo lėšomis. Šiandien reikia priimti įstatymą, kad fondus kurti galima, paramą teikti fondams galima“, – teigia grūdų augintojų asociacijos direktorius Ignas Jankauskas.

Pagal Vyriausybės pateiktą projektą iš žemės ūkio fondų būtų galima kompensuoti nuostolius, patirtus dėl gamtos stichijų ar gerokai nukritus produkcijos supirkimo kainoms, kai netenkama daugiau nei 30 procentų pajamų. Tokiam fondui steigti iki 70 procentų lėšų būtų galima skirti iš Kaimo plėtros programos, likusią dalį savanoriškai turėtų įnešti patys žemdirbiai. Tačiau įstatymo pataisos, kurios tam atvertų kelią, stringa Seime.

„Pagrindinės pastabos: koks tai galėtų būti juridinis fondo statusas, ar tai galėtų būti bet koks juridinis asmuo, ar tai tam tikras ribojimas. Pasikartosiu, mes siūlome, kad tai galėtų būti asociacija arba kooperatinė bendrovė, kurių forma labiausiai leidžia žemdirbiams dalyvauti valdyme. Toliau buvo diskusijos, ar tai fondas, ar tik sąskaita“, – pasakoja Žemės ūkio strateginių pokyčių grupės vadovė Virginija Žostautienė.

„Reikia jį grąžinti iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į tas pastabas, kurios buvo pateiktos Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir tai, ką išsakė patys žemdirbiai“, – tvirtina Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas.

Pataisų projektą grąžinus iniciatoriams tobulinti, įstatymo priėmimas nusitęs. Europos Sąjungoje kol kas panašūs žemės ūkio rizikos fondai veikia Italijoje, Ispanijoje, tokius steigia Vengrija.

Plačiau žiūrėkite reportaže nuo 16.14 min.:

Panorama. Užtarnauta pabaiga: šiandien Rasų kapinėse atgulė 1863-1864-ųjų sukilimo vadai ir dalyviai