Verslas

2019.12.08 11:01

Nors jau privaloma algas skelbti darbo skelbimuose, lietuviams kalbėti apie tai vis dar didelis tabu

Irma Janauskaitė, LRT RADIJO laida „Aukso amžius“, LRT.lt2019.12.08 11:01

Atlyginimas Lietuvoje – vis dar konfidenciali informacija, nors profsąjungos tikina, kad tai visai be reikalo. „Apie uždarbį Lietuvoje kalbama tiek, kiek XIX amžiaus pabaigoje žmonės kalbėjo apie seksą“, – LRT RADIJUI sako darbuotojų paieškos ir atrankos konsultavimo agentūros „People Link“ vadovė Jurgita Lemešiūtė.

Sunkios „aukso vidurio“ paieškos

Organizacinės psichologijos magistro laipsnį turinti J. Lemešiūtė konstatuoja, kad nepaisant to, jog viešai skelbimuose jau privalu skelbti atlyginimų sumas, apie juos kalbėti lietuviams vis dar didelis iššūkis. „Per darbo pokalbius tiek kandidatas nepatogiai jaučiasi, klausdamas apie atlygį, tiek ir darbdavys jaučiasi nepatogiai – klausimas apie atlyginimą paliekamas pokalbio pabaigoje“, – įsisenėjusį barjerą laisvai kalbėti uždarbio klausimais įvardija daugiau nei 7 metų patirtį personalo atrankos bei tikslinės paieškos srityje Lietuvoje ir užsienyje turinti moteris.

Pasak jos, galima palyginti Lietuvą su Jungtine Karalyste, kur atlyginimai skelbimuose skelbiami jau daugybę metų. „Ten darbo pokalbis būtent ir prasideda nuo atlyginimo. Ir tai nėra laikoma nemandagu ar įžūlu“, – sako J. Lemešiūtė.

Darbuotojų paieškos kompanijos vadovė sako, kad lietuviams koją kiša kuklumas ir baimė dėl būsimojo atlyginimo dydžio. „Mes turim tą darbą mylėti, turim džiaugtis, kad jį gavom, o kalbėti, kiek tu man už tai mokėsi, atrodo, lyg ir nemandagu, – apie susiformavusius stereotipus kalba pašnekovė. – Kandidatas, paklaustas, kokio uždarbio norėtų, bijo pasakyti per daug, nes galvoja, kad to darbo gali nebegauti, tačiau ir bijo pasakyti per mažai, nes tokiu būdu gresia save nuvertinti“.

Kūrybą laidoja noras išgyventi

Profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė sako, kad vidutinis dirbantysis Lietuvoje galvą suka ne kaip kūrybiškiau atlikti darbą ir konkuruoti darbo rinkoje, o kaip išgyventi iš gaunamo nedidelio atlyginimo. „Kai uždirbi pakankamai, pradedi galvoti apie karjeros galimybes. Tačiau „Sodra“ trišalėje taryboje buvo pristačiusi statistiką, kurioje net 50 proc. dirbančiųjų Lietuvoje, kas yra apie vieną milijoną 300 tūkst., vidutiniškai „į rankas“ gauna vos 600 eurų, – statistikos skaičiais dalinasi K. Krupavičienė. – Kai tu gauni tuos pinigus, tai apie ką ten dar gali galvoti? Žmogus nebeturi galimybių būti kūrybišku, jis tiesiog turi galvoti kaip išgyventi, kaip susimokėti už paslaugas“.

Nepaisant gaunamo skurdaus atlyginimo, darbuotojui, pasak profesinės sąjungos pirmininkės, labai svarbu geri santykiai bei gera darbo aplinka. „Net jei ir gauni didelį atlyginimą, bet dirbi tokioje aplinkoje, kur esi nuolat terorizuojamas ar vyksta priekabiavimai, tai pinigai neatneša to džiaugsmo. O taip pat ir darbo sąlygos. Jeigu jos kenksmingos ir reikia dirbti su dujokauke, tai tie pinigai nelabai lengvai ateina“, – iššūkius darbiniuose santykiuose ir darbo sąlygose įvardija K. Krupavičienė.

Advokatų profesinės bendrijos „iLaw“ advokatas Mantas Mikalopas sako, kad teismuose dominuoja bylos ne dėl atleidimo iš darbo, o būtent dėl atlyginimų. „Daugiausiai problemų kyla dėl įvairių premijų išmokėjimo. Nėra aiškios tvarkos, kaip tos premijos turi būti mokamos, – sako advokatas. – Jei darbuotojas premijas gaudavo pusmetį, o paskui jau nebe, tai jam susidaro įspūdis, kad jis ir toliau privalo jas gauti. Tuomet reikia žiūrėti, kokia yra tos premijos paskirtis. Jei tai yra nuo rodiklių, kuriuos jis padaro, tuomet premiją toks darbuotojas tikrai turi gauti. Tačiau būna toks atvejis, kad darbdavys, nepriklausomai nuo rodiklių, tiesiog skatina darbuotoją, kad šis ir ateityje geriau dirbtų“.

Daugiau darbo, mažiau pirkinių

Lietuvos banko skaičiavimu, 2013-2018 metais vidutinis darbo užmokestis į rankas Lietuvoje išaugo beveik 44 proc. Tačiau statistikos tarnyba „Eurostat“ skelbia, kad lietuvių pasitenkinimas gyvenimo kokybe per tuos penkerius metus smuko labiausiai iš visų Europos Sąjungos šalių. K. Krupavičienė sako, kad įvedus eurą, lietuvių perkamoji galia ženkliai krito.

„Visą šitą mes juk matome, kiek kas kainavo litais, ir kiek kainuoja dabar eurais. Kainos išsilygino, tačiau turime didelę atlyginimų nelygybę. Vis dar liko dalis darbuotojų, gaunančių labai mažus atlyginimus. Yra ir ta dalis darbuotojų, gaunančių labai didelius atlyginimus. Kuomet sudedam, matom, kad Lietuvos atlyginimų vidurkis atrodo neblogai“, – pastebi profesinės sąjungos pirmininkė.

Pasak jos, dar viena priežastis, kuri lėmė pasitenkinimo gyvenimo kokybe smukimą yra ta, kad lietuviai labai daug dirba viršvalandžių. „Turime tai įvertinti, kad už aštuonias darbo valandas mes uždirbame nedaug, kadangi daugybė darbuotojų dirba 12-ka valandų. Tas jau tapo norma, – konstatuoja K. Krupavičienė. – Perkamoji galia krito, o dirbti, kad galėtum išgyventi, tenka daugiau valandų. Dėl to darbuotojai ir yra nepatenkinti“.

Kas penktas darbuotojas Lietuvoje yra vyresnis nei 55-rių. Nors patirtis, atrodo, turėtų būti pliusas, jų algos yra ketvirtadaliu mažesnės nei jaunuolių. Gajus stereotipas, kad vyresni žmonės sunkiau adaptuojasi prie pokyčių bei lėčiau įvaldo technologijas. „Sodros“ teigimu, dar metai kiti, ir vyresni nei 50-mečiai dominuos darbo rinkoje, o tai žinia ir patiems darbuotojams saugoti sveikatą, investuoti į mokymąsi, o darbdaviams – adaptuoti darbo vietas. Kol kas vyresnius žmones mieliau priima tik biudžetinės įstaigos.

Išsamiau – laidos „Aukso amžius“ įraše

Parengė Vismantas Žuklevičius


Aukso amžius. Atlyginimų tabu: kada ir kiek reikia apie atlyginimą kalbėti viešai?