Atlyginimai Lietuvą padaliję į dvi dalis – Vilnius ir likusi Lietuva., tačiau po truputį ryškėja skirtumai ir tarp šalies regionų.
Darbo rinkos specialistų teigimu, nieko keisto, kad sostinėje žmonės uždirba daugiausia, tačiau dideli skirtumai ir tarp regionų.
Be to, „Sodros“ statistika rodo, kad privatus verslas labiau vertina jaunus žmones, vyresni darbuotojai, kurių Lietuvoje - apie pusė milijono - mieliau priimami tik į biudžetines įstaigas. Vyresniems ir atlyginimai mokami mažesni.
„Sodros“ duomenimis, Panevėžys - viena savivaldybių, kur gyventojų pajamos auga lėčiau nei šalies vidurkis. O ir augo šiemet praktiškai vien dėl didintos minimalios mėnesio algos.
„Po Naujų metų aš išvažiuosiu į užsienį, man tiek bėdų“, – kalba vietinis panevėžietis.
„Na atlyginimai juodai maži. Ką ten už 400 dirbti?“, – teigia kitas.
Panevėžio darbdavių teigimu, algos mieste kilo vidutiniškai apie 7 proc., o tai nėra mažai.
„Aišku, nereikia lygintis su Vilniumi, su Kaunu, kur IT įmonių yra pakankamai daug ir ten pridėtinė vertė yra kur kas didesnė ir atlyginimai yra ženkliai didesni“, – teigia Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas.
Algos Lietuvą, anot „Sodros“ duomenų, aiškiai padalijusios į dvi dalis - yra Vilnius su beveik 1500 eurų popieriuje ir visa kita Lietuva: su 300-500 šimtais eurų kuklesnėmis algomis likę didmiesčiai bei dar mažesniu atlygiu miesteliai ir kaimai. Į rankas gyventojų pajamos Lietuvoje nuo vidurvasario iki dabar vidutiniškai ūgtelėjo 15 proc. iki 811 eurų.
„Didžioji dalis Lietuvos dirbančiųjų uždirba pajamas, kurios yra mažesnės už vidutinį darbo užmokestį. Tačiau, matome, kad vis mažesnė dalis tas pačias mažiausias pajamas, kurios nesiekia minimalaus užmokesčio. Tokių žmonių turim šiandien apie 9 proc. dirbančiųjų, kas yra 100 tūkst. žmonų“, – sako „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.
Kas penktas darbuotojas Lietuvoje vyresnis nei 55-erių. Nors patirtis, atrodo, turėtų būti pliusas, jų algos - ketvirtadaliu mažesnės nei jaunuolių.
Specialistų teigimu, Lietuvoje laikoma, kad vyresni žmonės sunkiau adaptuojasi prie pokyčių, lėčiau įvaldo technologijas, o būtent jų gausūs sektoriai moka solidžiausias algas.
„Darbo pokalbyje ta tema nejauki ir labai dažnai kandidatai ten visaip bando pasakyti, o tai priklauso, kiek dirbsiu, kokios tos atsakomybės ir panašiai. Ir tikrai tas matosi, kad yra kuklu. Ypač vyresniems žmonėms“, – sako „PeopleLink“ vadovaujanti partnerė Jurgita Lemešiūtė.
Vis dėlto nuolankumo dėl atlyginimų Lietuvoje mažėja, žmonės drįsta ginčytis. Pernai teismai išnagrinėjo beveik 800 bylų dėl darbo santykių, beveik pusė jų buvo dėl atlygio.
„Daugiausia bylų dėl darbo užmokesčio. Tai sakau, čia turbūt vienas tų pagrindinių, aišku, ten už viršvalandžius neatsiskaitė galbūt tinkamai. Galbūt už atostoginius. Galbūt, sakykim, kažkokio tai darbo apskritai nefiksavo kaip darbo. Priedai, premijos irgi labai aktuali“, – teigia „iLaw“ advokatas, partneris Mantas Mikalopas.
„Sodros“ teigimu, dar metai kiti ir vyresni nei 50-čiai dominuos darbo rinkoje. O tai esą žinia ir patiems darbuotojams saugoti sveikatą, investuoti į mokymąsi, ir darbdaviams, kad adaptuotų darbo vietas. Kol kas vyresnius žmonės esą mieliau priima tik biudžetinės įstaigos.
