Verslas

2019.11.21 10:24

„Sodra“ apskaičiavo: algoms toliau solidžiai augant, kas trečio dirbančiojo pajamos siekia 1277 eurus ir daugiau

atnaujinta 11.08
Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2019.11.21 10:24

Gyventojų draudžiamosios pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, ir toliau tolygiai auga, tačiau dideli skirtumai matyti tarp skirtingų regionų, rodo „Sodros“ trečiojo ketvirčio darbo pajamų apžvalga. Ekspertai atkreipia dėmesį ir į įdomią tendenciją – pusė Lietuvos dirbančiųjų dirba 6 iš 60 Lietuvos savivaldybių.

Vidutinės gyventojų darbo pajamos per metus padidėjo 9,5 proc. ir trečiąjį ketvirtį siekė 1 277 eurus popieriuje. Tokias ar didesnes pajamas gauna net kas trečias dirbantysis, tačiau, vertinant skirtingus regionus, aiškėja, kad pajamų dydis augo nevienodai. Tai rodo „Sodros“ trečiojo šių metų ketvirčio darbo pajamų apžvalga.

Gyventojų pajamos trečiąjį šių metų ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, įvertinus darbo užmokesčio indeksavimą, padidėjo 111 eurų neatskaičius mokesčių arba beveik dešimtadaliu.

„Šiandien stebime darbo pajamų augimą, kuris visus ketvirčius išlieka labai panašus. (...) Jeigu skaičiuotume dirbančiojo pajamas į rankas, tai galėtume sakyti, kad jos vidutiniška padidėjo 15 proc. arba 104 eurais“, – tvirtina „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.

Jos tvirtinimu, taip pat pastebima tendencija, kad sparčiai mažėja dalis dirbančiųjų, kurie gauna mažiausias pajamas.

„Gera žinia yra ta, kad daugėja uždirbančių žmonių dalis, kurie uždirba didesnę nei minimalią mėnesinę algą (MMA), tačiau matome, kad vis dėlto didžioji Lietuvos dirbančiųjų dalis gauna pajamas, kurios yra mažesnės už vidutinį šalies užmokestį“, – sako ji.

Tarp gaunančių didžiausias pajamas didelių pokyčių „Sodra“ nepastebi. Kaip ir anksčiau, 8 proc. dirbančiųjų gauna pajamas, kurios sudaro daugiau kaip du vidutinius šalies darbo užmokesčius, kas šiuo metu sudaro apie 2 500 eurų.

„Analizuojant vidutines darbo pajamas ir jų pokyčius, turime vis dažniau kalbėti apie tai, kad labai priklauso, kokios dirbančiųjų yra pajamos, būtent nuo regiono, kur žmonės dirba ir gyvena. Jei analizuotume visus dirbančiuosius ir jų pasiskirstymą pagal savivaldybes, tai matome, kad pusė Lietuvos dirbančiųjų dirba 6 iš 60 Lietuvos savivaldybių“, – komentuoja K. Zitikytė.

Iš 60 šalies savivaldybių pusė visų Lietuvos dirbančiųjų yra šešiose savivaldybėse: Vilniaus mieste ir rajone, Kauno mieste ir rajone, Klaipėdos mieste bei Šiaulių mieste.

Anot „Sodros“ ekspertų, būtent pajamų augimas čia labiausiai lemia šalies darbo užmokesčio tendencijas.

Be to, didžiųjų savivaldybių lyderiais trečiąjį metų ketvirtį, vertinant pajamų augimą, tapo ne sostinė, o Kauno miestas ir rajonas, kur vidutinės darbo pajamos augo 10 proc. Tuo pat metu Vilniuje ir jo rajone augimas siekė 9 proc., Šiauliuose – 8 proc., o Klaipėdoje – 7 proc.

Vertinant ne tik didžiąsias savivaldybes, rekordininke tapo Širvintų rajono savivaldybė, kur pajamos augo 17 proc. Lėčiausiai – 7 proc. – pajamos augo ne tik Klaipėdos mieste, bet ir Panevėžio miesto, Radviliškio, Pasvalio rajonų savivaldybėse.

Pagal pajamų dydį, pirmosios vietos ir toliau neapleidžia sostinė. Čia vidutinės pajamos siekia 1 490 eurų, kai, palyginti, Kauno mieste ir rajone maždaug 1 250 eurų, Klaipėdoje – 1 180 eurų, o Šiauliuose – 1 000 eurų.

Dar didesni pajamų skirtumai tarp sostinės ir periferinių regionų. Šalčininkų, Skuodo, Vilkaviškio, Kelmės, Pagėgių, Kalvarijos savivaldybėse vidutinės darbo pajamos svyruoja apie 900 eurų ir yra kone 40 proc. mažesnės nei Vilniuje.

Kas penktas darbuotojas vyresnis kaip 55 metų amžiaus

„Sodra“ taip pat įvertino ir darbo rinkos situacija, kur, kaip rodo trečiojo ketvirčio duomenys, sparčiai daugėja vyresnių nei 55 metų darbuotojų dalis. Kaip rodo „Sodros“ duomenys, kas penktas darbuotojas Lietuvoje yra vyresnis nei 55 metų.

„Sodros“ trečiojo šių metų ketvirčio darbo pajamų apžvalga atskleidė, jog 55–64 metų darbuotojų darbo pajamų augimo tempas siekė 9 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai ir beveik atitiko vidutinį pajamų augimą šalyje.

Nepaisant to, jų vidutinės draudžiamosios pajamos išlieka mažesnės. Jos siekia 1 144 eurus ir yra apie 10 proc. mažesnės nei minėtas šalies vidurkis.

Be to, šios amžiaus grupės darbuotojų pajamos gerokai atsilieka nuo jaunesnių – 35–44 metų amžiaus darbuotojų. Pastarieji popieriuje vidutiniškai uždirba 1482 eurus.

Būtent šios grupės darbuotojai tai pat yra ir aktyviausi darbo rinkos dalyviai. „Tarp jų dirba apie 70 proc. žmonių ir šie žmonės uždirba didžiausias pajamas, kurios siekia beveik 1 500 eurų. Galime sakyti, kad ši grupė karjeroje pasiekia aukštumas ir gali tikėtis didesnio darbo užmokesčio“, – komentuoja K. Zitikytė.

Jos teigimu, vertinant vyresnius žmones, dalis žmonių jau yra išėję į senatvės pensijas, dalis – gauna socialinio draudimo pensiją ir tuo pat metu dirba.

„16 tūkst. žmonių dirba ir gauna senatvės pensiją. Dar 24 tūkst. dirba ir gauna netekto darbingumo pensiją. Analizuojant šiuos žmonės, matome, kad yra dar viena reikšminga grupė, t. y. apie 13 proc. vyresnio amžiaus žmonių gauna netekto darbingumo pensiją. Tai apie 54 tūkst. žmonių“, – atkreipia dėmesį K. Zitikytė.

Turėti vyresnį kolegą labiau tikėtina viešajame sektoriuje

Mažesnes grupes tai pat sudaro tie, kurie gauna nedarbo išmoką, vykdo savarankišką veiklą arba gauna išankstinę senatvės pensiją.

„11 proc. būtų žmonės, kurie nei dirba, nei gauna išmokas iš socialinio draudimo sistemos. Tai gali būti ilgalaikiai bedarbiai, kitokių pašalpų gavėjai“, – sako K. Zitikytė.

Tų vyresnių žmonių, kurie vis dėlto dirba, apibendrina K. Zitikytė, dalis sparčiai augo – anksčiau sudarė 16 proc., dabar – apie 23 proc. Ekspertės vertinimu, tai susiję su demografinės priežastimis.

Pagal darbo rinką, draugiškesnis vyresnio amžiaus darbuotojams yra biudžetinis sektorius. Ten apie 40 proc. dirbančiųjų yra vyresni kaip 55 metų. Nebiudžetiniame sektoriuje jie sudaro tik ketvirtadalį visų darbuotojų.

Vertinant pagal atliekamą darbą, didesnė dalis 55 metų ir vyresnio amžiaus darbuotojų vis dėlto daugiau galima rasti tarp nekvalifikuotų darbuotojų, pavyzdžiui, namų tvarkytojų, valytojų, autobusų vairuotojų. Mažiausią dalį vyresni darbuotojai sudaro IT sektoriuje. Čia vyresnieji sudaro mažiau nei 5 proc. dirbančiųjų.

„Jeigu išskirtume vadovus, matytume, kad kas ketvirtas vadovas yra vyresnis nei 55 metų. (...) Didesnė tikimybė, kad jums vadovaus vyresnio amžiaus žmogus, jeigu dirbate sveikatingumo, švietimo srityse, su teisės aktų leidėjais ar seniūnais“, – vardija K. Zitikytė.

Mažesnė tikimybė, kad vyresnis žmogus bus vadovu, jeigu dirbate reklamos, viešųjų ryšių, informacinių technologijų, finansinių ir draudimo paslaugų srityse.

K. Zitikytės teigimu, tai rodo, kad vyresniųjų dalis yra didesnė tose srityse, kur labiau vertinama patirtis, viešajame sektoriuje. Tačiau vyresnių darbuotojų mažiau matyti naujesnėse srityse.

„Tai siunčia rimtą signalą, kad vyresnio amžiaus darbuotojams sunkiau prisitaikyti paklausesnėse profesijose“, – daro išvadą.

Nedarbo išmokas dažniau gauna jaunesni

Analizuojant nedarbo išmokų gavėjus, didžiąją jų dalį sudaro žmonės, kuriems 25–30 metų. Vyresni potencialūs darbuotojai sudaro apie 30 proc. gaunančių nedarbo išmokas, tačiau jiems darbo tenka ieškoti ilgiau.

Vienas iš tai lemiančių veiksnių – sveikata.

„Čia išskyrėme dvi amžiaus grupes. Jeigu esate 25–54 metų amžiaus, tai tikėtina tokia vidutinė ligos trukmė būna apie 11 darbo dienų. Turime vyresniųjų grupę, tai jie serga kone perpus ilgiau. Skiriasi ne tik trukmė, bet ir ligos, kuriomis sergama. Jaunesni žmonės daugiau serga sezoninėmis ligomis“, – komentuoja K. Zitikytė.

Susidūrus su rimtesnės sveikatos problemomis, vyresniems darbuotojams dažniau gali būti nustatomas tam tikras netekto darbingumo lygis. Tokiu atveju žmonės gauna netekto darbingumo pensijas.

„Tačiau stebime ir teigiamų tendencijų, susijusių su šiais žmonėmis. Nagrinėdami ilgesnį laikotarpį, matome, kad tarp šių žmonių didėja ir aktyvumas darbo rinkoje. (...) Žinoma, turime atsižvelgti į tai, kad tai labai priklauso nuo to, kiek to darbingumo žmonės yra netekę“, – sako K. Zitikytė.

Vidutinės netekto darbingumo pensijų gavėjų pajamos siekia apie 829 eurus, rodo „Sodros“ duomenys. Lyginant su šalies vidurkiu, tai – apie 35 proc. mažiau.

Tačiau, atkreipia dėmesį K. Zitikytė, kad į rankas žmonės gauna didesnes pajamas, nes jiems taikomas didesnis neapmokestinamas pajamų dydis. Be to, prisideda ir netekto darbingumo pensija, kuri šiuo metu siekia apie 230 eurų.

„Ji jau padeda šiems žmonės gauti pajams į rankas, kurios labai artimos šalies vidurkiui“, – sako K. Zikitytė.

Ji apibendrina, kad demografiniai iššūkiai darbo rinkoje didėja, tačiau prie jų prisitaikyti teks tiek darbdaviams, tiek darbuotojams. Kaip sako K. Zitikytė, apie dvi investicijas ateičiai – į sveikatą ir kvalifikaciją – jau dabar turėtų susimąstyti ir jaunesni darbuotojai.