Verslas

2019.11.20 14:01

Vasiliauskas: jeigu Lietuva turi pakankamai finansų valstybinio komercinio banko steigimui, nėra jokių problemų

Malvina Baužytė, ELTA 2019.11.20 14:01

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas ir Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Mantas Zalatorius mano, kad valstybinio komercinio banko steigimas yra daug lėšų reikalaujantis dalykas.

„Kalbant apie valstybinį komercinį banką, yra keli keliai. Jeigu norima galvoti apie jį – steigimas nuo nulio. (...) Jeigu neklystu, vieno iš didžiųjų bankų kapitalas šiai dienai yra turbūt 900 mln. eurų. Jeigu nori konkuruoti su tokiu banginiu, mes čia kalbame apie normalią konkurenciją, tai apie tokias sumas ir turime kalbėti. Variantas būtų nusipirkti kokį mažesnį banką, kalbėkime apie dalinai lietuvišką, dalinai ne lietuvišką banką. (...) Kalba eitų apie 200 (mln. eurų. – ELTA). Jeigu yra tokių finansų, jokių problemų“, – susitikime su socialdemokratais sakė V. Vasiliauskas.

M. Zalatoriaus teigimu, LBA nėra prieš valstybinį komercinį banką, tačiau atkreipė dėmesį, kad tai yra finansiškai brangus dalykas.

„Asmeniškai, kaip Lietuvos bankų asociacijos prezidentas, aš pats būčiau susidomėjęs, kad Lietuvoje būtų kuo daugiau bankų. Dėl labai paprastos priežasties – tuo daugiau narių. Mes visą laiką pasisakėme už kuo didesnę konkurenciją. (...) Įsteigti arba užauginti banką yra brangus užsiėmimas ir, jeigu mes esame šitai kelionei pasiruošę, Lietuvos bankų asociacija tikrai nėra prieš“, – tikino jis.

Anot V. Vasiliausko, kalbant apie bankų skyrių mažėjimą regionuose, jau yra bandoma spręsti šią problemą.

„Negalime dėti lygybės ženklo tarp miesto ir kaimo, tai yra faktas. Internetinis raštingumas skiriasi, tai yra faktas, naudojimas grynųjų mieste ir kaime skiriasi, tai vėlgi, ar galime priversti banką laikyti skyrių rajone? Turbūt ne. Galima susitarimus daryti, memorandumus, įsipareigojimus, tai yra įmanoma. (...) Kokie būdai galimi, kad bankomatų tinklas galėtų būti optimalesnis? Vėlgi, neturėti atskirų bankomatų tinklų kiekvienam bankui, turėti bendrą. Vėlgi memorandumo dalykas. (...) Negalima sakyti, kad tų žingsnių nebuvo, bet reikia suprasti, kad gyvenimas vystosi kartais greičiau nei priimami sprendimai“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

M. Zalatoriaus manymu, pati visuomenė turi prisidėti sprendžiant atskirtį tarp miestų ir regionų. Visgi, pasak jo, būtina paneigti mitą, kad Lietuvoje yra sumažėjusi prieiga prie grynųjų pinigų.

„Pirmas dalykas, mes visi turime prisidėti, kad skaitmeninė atskirtis (tarp miestų ir regionų – ELTA) vis mažėtų ir mažėtų, tai visos visuomenės reikalas. Bankuose yra labai diskutuojamos mobilios komandos. (...) Bet skirtingi rinkos dalyviai turi skirtingas strategijas. (...) Lietuvoje geriausiais laikais buvo 1600 vietų, kur buvo galima atsiimti grynus pinigus. Šiandien Lietuvoje virš 4 tūkst., vietų, kur galima pasiimti grynus pinigus. (...) Į kai kuriuos net įnešti grynus pinigus. Mitas yra tai, kad Lietuvoje prieiga prie grynųjų pinigų yra sumažėjusi“, – teigė LBA prezidentas.

Kaip ELTA jau rašė, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) atliko 2008-2009 metų ekonominės krizės priežasčių tyrimą.

Krizės tyrėjai siūlo atlikti galimybių studiją dėl komerciniais pagrindais veikiančio valstybinio banko, kuris būtų orientuotas į bazinių finansinių paslaugų paketą, gyventojų, verslo, valdžios sektoriaus kreditavimo ir kitų finansinių paslaugų suteikimą.

Prezidentas Gitanas Nausėda interviu portalui DELFI teigė, kad dabartinėje konkurencinėje aplinkoje mokesčius bankai galėtų mėginti perkelti į palūkanas, todėl vertėtų galvoti apie valstybinio komercinio banko steigimą.