Verslas

2019.11.20 05:30

Investuotojus įaudrinęs sprendimas iškėlė klausimą: ar valstybinių įmonių akcijomis neturėtų būti prekiaujama

Jonas Deveikis, LRT.lt2019.11.20 05:30

ESO ir „Ignitis gamybos“ akcijų išėmimas iš prekybos papiktino investuotojus, suabejojusius dėl finansinės grąžos. Tačiau šis atvejis kartu iškėlė ir klausimą, ar reikia biržoje prekiauti valstybinių įmonių akcijomis. Investuotojai tvirtina – tai saugi alternatyva, pavyzdžiui, pensijų fondams, o valstybinei įmonei suteikia veiklos skaidrumo ir efektyvumo.

Praėjusią savaitę „Ignitis grupė“ (buvusi „Lietuvos energija“) pranešė apie bendrovės dukterinių įmonių akcijų delistingavimą akcijų rinkoje.

Daugelis gyventojų į šią žinią sureagavo kaip į lenkišką instrukciją ant kiniško žaislo, kurį įsigijo iš vietinio turgelio prekybininko šalies regione, – niekaip. Tačiau kaip kiniški žaislai, kurie nuolat atsiduria pavojingų prekių sąrašuose, kelia grėsmę žmogaus sveikatai, taip ir akcijų delistingavimas ar jų nelistingavimas gali turėti neigiamų pasekmių valstybinių įmonių veiklos skaidrumui ir efektyvumui.

ESO ir „Ignitis gamyba“

Valstybinių įmonių akcijų listingavimas – galimybė rinkoje už tam tikrą sumą įsigyti įmonės dalį. Pirkdami akcijas investuotojai tikisi, kad įmonė dirbs pelningai, o jie gaus pelno dalį – dividendus. Papildomos naudos siekiama ir laukiant akcijų pabrangimo, kad jas būtų galima parduoti už didesnę sumą.

Įmonės, parduodamos savo akcijas, stengiasi pritraukti papildomą kapitalą. Tačiau valstybinėse įmonėse akcininkai atlieka ir kitą labai svarbų vaidmenį – netiesiogiai prižiūri įmonės veiklą. Investuotojai skaito finansines ataskaitas, stebi įmonės veiklą bei netiesiogiai prisideda prie įmonės kontrolės.

Būtent šio elemento teoriškai neteks „Ignitis grupės“ dukterinės įmonės ESO ir „Ignitis gamyba“ (buvusi „Lietuvos energijos gamyba“). Praėjusią savaitę pirmadienį buvo pranešta apie tai, kad visuotiniame akcininkų susirinkime gruodžio 4 dieną bus sprendžiama, ar išbraukti bendrovių akcijas iš vertybinių popierių biržos. Tačiau „bus sprendžiama“ reiškia, kad akcijos jau visai greitai bus išimtos iš prekybos, kadangi „Ignitis grupė“ valdo 96,82 proc. įmonės „Ignitis gamyba“ ir 94,98 proc. ESO akcijų.

Anot įmonės „Ignitis grupė“ vadovo Dariaus Maikštėno, įmonė svarstys dukterinių bendrovių pasitraukimą dėl šių priežasčių: dėl nelikvidžių bendrovių akcijų paketų, kurie yra vos 5 proc. dydžio ir mažesni; siekiant keisti „Ignitis grupės“ įvaizdį, pereinant iš tradicinės į atsinaujinančios energetikos bendrovę; taip pat dėl to, kad toks veiksmas yra būtinas siekiant tolimesnių ilgalaikio finansavimo alternatyvų įvertinimui.

Finansų ministras Vilius Šapoka, vertindamas galimybę delistinguoti akcijas, teigė, kad tokio svarbaus žingsnio priežastys ir argumentai atrodo svarūs bei prasmingi, siekiant ilgalaikių tikslų ir pokyčių – bendrovės įmonių perorientavimo ir virsmo iš tradicinės į atsinaujinančios energetikos bendroves.

„Tai padidintų grupės vertę, užtikrintų tvarią finansinę grąžą valstybei bei padidintų šalies energetinę nepriklausomybę. Bendrovės dukterinių įmonių mažumos akcijų paketų išpirkimą matome kaip būtiną sprendimą tolimesnių visos įmonių grupės ilgalaikio finansavimo alternatyvų paieškai“, – teigė finansų ministras V. Šapoka.

Tačiau šie argumentai neįtikino smulkiųjų akcininkų.

Akcininkai jautėsi apgauti

Vos paskelbus tokią žinią, Investuotojų asociacija suskubo išreikšti savo poziciją, teigdama, kad tai „smūgis Lietuvos kapitalo rinkai“.

Visų pirma, buvo teigiama, kad akcininkai jaučiasi apgauti. Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis asociacijos išplatintame pranešime teigė, kad „Ignitis grupė“ siekia pasipelnyti smulkiųjų akcininkų sąskaita: už ESO akcijas ketinama siūlyti 10 proc. mažiau, nei jos kainavo 2016 metais, kai ESO akcijomis pradėta prekiauti po „Lesto“ ir „Lietuvos dujų“ susijungimo.

Mažumos akcininkų turimų akcijų išpirkimą planuojama įvykdyti pasinaudojant laikinu akcijų kainos nuosmukiu biržoje, nesudarant mažumos akcininkams galimybės gauti dividendų iš šiemet reikšmingai išaugusio ir kitais metais, tikėtina, dar padidėsiančio bendrovės pelno.

Anot V. Plunksnio, akcijas ketinama supirkti tada, kada jos yra bene žemiausiame taške. Tačiau jis prognozuoja, kad jau kitais metais ESO pelnas turėtų pastebimai išaugti, kadangi kitąmet didės skirstymo tarifai. Tačiau didėjančios įmonės pajamos akcininkų kišenių jau nebepasieks.

Tokį sprendimą kritikuoja ir įmonės „Invalda INVL“ investicijų valdytojas Arvydas Jacikevičius. Jis pažymi, kad taip užkertamas kelias investuotojams gauti dividendų. „Mūsų nuomone, paskelbta preliminari ESO kaina nėra teisinga, kaip tai numato Lietuvos įstatymai, reguliuojantys kapitalo rinką. Mažumos akcininkų turimų akcijų išpirkimą planuojama įvykdyti pasinaudojant laikinu akcijų kainos nuosmukiu biržoje, nesudarant mažumos akcininkams galimybės gauti dividendų iš šiemet reikšmingai išaugusio ir kitais metais, tikėtina, dar padidėsiančio bendrovės pelno. Mažumos akcininkai taip pat būtų atkirsti nuo „Ignitis grupės“ plėtros potencialo ateityje“, – sprendimą delistinguoti ESO akcijas kritikuoja investuotojas.

Tokį sprendimą kritikavo ir buvęs „Lietuvos energijos“ vadovas bei ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektoriaus Dalius Misiūnas, teigdamas, kad įmonės akcijų listingavimas užtikrina skaidrumą ir suteikia veiklos efektyvumą, kurios kartais trūksta valstybinėms įmonėms.

„Kontekstui – listingavimą biržoje visada mačiau kaip skaidrumo užtikrinimą ir efektyvumo katalizatorių. Smulkiųjų akcininkų turėjimas leidžia sumažinti tokių „nuotykių“, kuriuos matome Lietuvos pašte, tikimybę. Mano nuomone, visos Valstybės valdomos įmonės turėtų būti listinguotos, o valstybės dalis jose turėtų būti proporcinga jų strateginei reikšmei“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė D. Misiūnas.

Listinguojama – labiau stebima

ESO ir „Ignitis gamybos“ atvejai iškėlė klausimą, kuris Lietuvoje yra aptariamas retai: ar reikia stambių valstybinių įmonių akcijas listinguoti biržoje ir kokią tai naudą atneša valstybei ir šalies gyventojams.

Jei pažvelgtume į „Nasdaq OMX Vilniaus“ vertybinių popierių biržą, joje išvystume 5 valstybines įmones. Tai ESO ir „Ignitis gamyba“, elektros perdavimo sistemos operatorius LITGRID (97,51 proc. priklauso Energetikos ministerijai), Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ (96,6 proc. akcijų priklauso Energetikos ministerijai) bei „Klaipėdos nafta“ (72,32 proc. priklauso Energetikos ministerijai).

Anot ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektoriaus D. Misiūno, visos Lietuvos valstybinės įmonės turėtų būti listinguojamos akcijų biržoje, o tai padėtų užtikrinti įmonių veiklos skaidrumą ir efektyvumą.

„Žinoma, prieš tai dar reikia apsispręsti, kuriose įmonėse valstybė vis dar turi išlikti akcininke. Nebūtinai visos įmonės, kurias valdo valstybė, turi likti valstybinės. Tačiau toms, kurios yra, listingavimas būtų naudingas. Visų pirma tai suteiktų skaidrumą ir efektyvumą. Turėti mažuosius akcininkus – reiškia turėti dar vieną budrią akį, kuri stebi. Tokiu atveju didysis akcininkas ar valstybė jaučia atsakomybę prieš mažuosius“, – tikina D. Misiūnas.

Jis išskiria tai, kad jeigu įmonė ir listinguojama akcijų biržoje, ji turi pateikti daug daugiau informacijos viešai. Mažieji akcininkai yra suinteresuoti investicijos grąža, todėl jie skaito tas ataskaitas ir į jas reaguoja.

D. Misiūnas aiškina, kad įmonės efektyvumas ir finansiniai rezultatai gerėja todėl, jog vadovas nori, kad valdomos įmonės vertė akcijų rinkoje nekristų.

„Vadovas bus suinteresuotas, kad akcijų kaina nekristų ir neprarastų vertės“, – įsitikinęs D. Misiūnas.

Baiminamasi dėl nacionalinio saugumo

Vienas iš argumentų, kodėl valstybinių įmonių akcijos neturėtų būti listinguojamos akcijų biržoje, – bandymas apsisaugoti nuo Lietuvai nedraugiškų šalių bandymo įsigyti šaliai strategiškai svarbių įmonių akcijų.

Tačiau D. Misiūnas įsitikinęs – ši problema yra išsprendžiama rinkai pasiūlant tik tam tikrą akcijų dalį. Kuo įmonė yra svarbesnė, tuo platinamas akcijų kiekis turi būti mažesnis.

Pavyzdžiui, D. Misiūnas teigia, kad yra trys valdymo lygiai. Pirmasis – absoliučios daugumos, kada balso teisę akcininkų susirinkime turi tas, kas valdo 75 proc. akcijų. Tokiu atveju nuo 0 iki 25 proc. akcijų listingavimas nekeičia valstybės teisių.

„Antrasis laiptelis – iki 50 proc. Jeigu turi 50 proc. plius vieną akciją, vis tiek esi kontroliuojantis akcininkas. Trečiasis laiptelis – didysis akcininkas. Toks akcininkas turi kokius 20–30 proc., o kiti akcininkai turi mažiau už tave. Tokiu atveju didysis akcininkas turi labai daug teisių. Tik kitiems susivienijus, būtų galima priimti kitokį sprendimą“, – vardija D. Misiūnas.

Jis įsitikinęs, kad apie trečiąjį laiptelį kalbėti neverta, o valstybines akcijas reikėtų listinguoti į biržą paleidžiant tik iki 25 proc. akcijų.

Mačiulis: listingavimas užkerta kelią politikų užgaidoms

Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pritaria D. Misiūno minčiai, kad valstybinių įmonių listingavimas akcijų biržoje disciplinuoja ir priverčia pasitempti įmonių valdybas, vadovus. Taip pat, anot jo, tokiu būdu užkertamas kelias vieno politiko užgaida daryti svarbius procesus valstybinėse įmonėse.

Pasak N. Mačiulio, valstybinių įmonių tikslas – efektyviai ir skaidriai įdarbinti turimą turtą, kuris siekia net 10 mlrd. eurų. Tačiau efektyviai įdarbinti turtą nebūtinai reiškia veikti pelningai.

„Yra įmonių, tokių, kaip Registrų centras, kurių veikla nėra siekti pelno. Tačiau tai nereiškia, kad gautas pajamas galima išleisti, kam nori, pirkti paslaugas ir prekes, kurių nereikia gyventojams ir valstybei“, – pastebi N. Mačiulis.

Jis taip pat įsitikinęs, kad valstybinių įmonių akcijos turėtų naudos ne tik valstybei, bet ir gyventojams, kurie, tikėtina, noriai pirktų akcijas. Tą rodo ir mūsų kaimynų pavyzdys.

„Šiais metais Talino uostas padarė pirminį akcijų siūlymą. Į tas akcijas investavo net 14 tūkst. smulkiųjų investuotojų – estų. Akivaizdu, kad gyventojams nulinių palūkanų aplinkoje trūksta būdų investuoti.

Tokios stabiliai veikiančios valstybinės įmonės, kada dividendų grąža siekia 3–4 proc., yra labai patrauklios. Smulkūs investuotojai dabar didelę dalį savo santaupų nukreipia į užsienio rinkas, tačiau – ką rodo ir kitų šalių patirtis – gyventojai yra linkę investuoti į tas įmones, kurios yra arčiau jų, kada jie gali jų veiklą stebėti žiniasklaidoje“, – įsitikinęs N. Mačiulis.

Investuotojams – saugi investicija

Nors D. Misiūnas įsitikinęs – valstybinės įmonės privalo būti akcijų rinkoje, investuotojai į tokias investicijas žiūri atsargiai.

Kaip teigia įmonės „Invalda INVL“ investicijų valdytojas A. Jacikevičius, investuotojai bendroves, kuriose valstybė valdo didžiąją dalį akcijų, vertina analogiškais principais kaip ir visas kitas bendroves, o didžiausias tokių bendrovių privalumas – stabiliai mokami dividendai.

„Prieš keletą metų biržoje kotiruojamos valstybės valdomos bendrovės įsidiegė geros valdysenos praktikos standartus ir pasitvirtino dividendų politikas. Galima teigti, kad bendrovių stabiliai mokami dividendai yra vienas didžiausių investicinio patrauklumo faktorių“, – sako A. Jacikevičius.

Tačiau jis taip pat pažymi, kad valstybės valdomų bendrovių verslas dėl savo specifikos yra monopolinis, reguliuojamas, jo grąža yra mažai svyruojanti ir gana paprastai prognozuojama. Tai šių bendrovių akcijas padaro „gynybines“, t. y. tokias, į kurias investuotojai linkę investuoti neramiais laikais.

Todėl A. Jacikevičius įsitikinęs – valstybinės įmonės galėtų tapti saugia priemone investuoti, pavyzdžiui, šalies gyventojų, dalyvaujančių antrojoje pensijų kaupimo pakopoje, pinigus.

Po nakties – diena

Pabaigai – po nakties ateina diena. Savotiška nusivylusių ir piktų investuotojų aušra tapo praėjusį trečiadienį „Ignitis grupės“ ir Finansų ministerijos pateiktas pranešimas, kad Finansų ministerija svarstys galimybę prekiauti „Ignitis grupės“ akcijomis biržoje.

Jei sprendimas listinguoti akcijas vertybinių popierių biržoje būtų teigiamas, tai galėtų tapti didžiausiu Baltijos šalių istorijoje pirminiu viešu siūlymu.

Investicinio fondo valdytojas A. Jacikevičius pažymi, kad toks sprendimas būtų labai patrauklus investuotojams, tačiau D. Misiūnas įsitikinęs, kad tokiam planui nebus lemta gyvuoti, o ši žinia – „Ignitis grupės“ reakcija į kilusį pasipiktinimą, o ne planuota pozicija. „Tai yra daugiau užmestas brezentas ant ugnies, kad toliau nekiltų gaisras. Mano nuomone, tai nėra realu“, – įsitikinęs D. Misiūnas.

Jis pažymi, kad jeigu norima listinguoti „Ignitis grupės“ akcijas, tai reikėjo pradėti daryti kartu su dukterinių įmonių delistingavimu. Abejonių dėl tokio užmojo kelia ir artėjantys Seimo rinkimai, kurie neleis politikams priimti tokio atsakingo sprendimo.

Tačiau „Ignitis grupės“ ryšių su visuomene vadovas Artūras Ketlerius pažymi, kad tai nėra tiesa: planų apie darbo grupės, kuri analizuotų IPO galimybę, sudarymą buvo dar prieš paskelbiant apie ketinimus delistinguoti ESO ir „Ignitis gamybą“. Tai buvo nurodyta ir lapkričio 11 d. esminiame pranešime per „Nasdaq“ vertybinių popierių biržą.

A. Ketlerius taip pat skuba raminti akcininkus, kad jiems bus išmokėtos premijos už akcijų supirkimą.

„Siekiame, kad akcijų kaina būtų sąžininga, todėl siūlome kainą vertinti ne pagal įstatymo numatomą šešių mėnesių rinkos kainos svertinį vidurkį, o pagal 24 mėnesių laikotarpį, kuris įtraukia istorinius akcijų kainos svyravimus ir išlygina vienkartinių veiksnių poveikį įmonių veiklos rezultatams bei akcijų rinkos kainai. Kitaip tariant, prie įstatymu numatytos išpirkimo kainos papildomai siūlome smulkiesiems akcininkams sumokėti premiją. Tačiau tai tik preliminarus siūlymas, kurį dar turės įvertinti Lietuvos bankas“, – tikina A. Ketlerius.

„Ignitis grupė“ vadovas D. Maikštėnas antradienį spaudos konferencijoje taip pat pažymėjo, kad akcininkai ne tik, kad nenukentės dėl akcijų supirkimo, bet dar ir papildomai uždirbis nuo 5 iki 20 proc.