Verslas

2019.11.19 16:04

Sureagavo į LRT tyrimą: žmonės nežino Norvegijos standartų, todėl ne visada pasipriešina

Živilė Kropaitė, LRT RADIJO laida „Lietuvos diena“, LRT.lt2019.11.19 16:04

Su viena stambiausių Lietuvos transporto bendrovių „Vlantana“ siejama įmonė Norvegijoje dėl įtarimų dokumentų klastojimu ir darbuotojų išnaudojimu sulaukė Norvegijos institucijų dėmesio. „Vis dažniau kreipiamasi į darbo inspekciją arba advokatus, kur gaunama pagalba“, – sako Norvegijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Lina Baltrukonienė.

LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, bendrovė jau išmokėjo dviem vairuotojams kompensaciją už klastotas darbo valandas, tačiau neteisėta įmonės veikla galėjo paveikti šimtus vairuotojų.

Vairuotojų patirtį patvirtina ir Norvegijos darbo inspekcija, kartu su kitomis institucijomis įmonėje atlikusi kratas. Inspekcija nustatė, kad „Vlantana Norge“ ne tik pažeidė įstatymus, bet ir slėpė daugumos vairuotojų išdirbtas tikrąsias valandas.

Norvegų žurnalo „NLF“ redaktorius Stainas Stiolenas sako, kad tyrimų ėmėsi ir teisėsauga: „Visi šie įrodymai atskleidžia nusikaltimus prieš darbo jėgą. Šis organizuotas nusikalstamumas turėjo įtakos Norvegijos transporto paslaugų kainoms.“

Su „Vlantana“ Norvegijoje sutartis jau nutraukė du didžiausi jos klientai. Kol kas laukiama kitų institucijų tyrimų išvadų.

„Vlantana“ generalinis direktorius Tomas Stonys sako, kad įmonė pažeidimus šalina.

„Norvegijos inspekcija atliko tyrimą, pateikė vietas, kuriose neteisingai vykdomas apskaitymas. Skyrė laiko susitvarkyti ir pateikti tvarkingus dokumentus, įrodančius, kad veikiame pagal Norvegijos įstatymus. [...]

„Vlantana“, kaip atskira įmonė ir nesusijusi su „Vlantana Norge“, yra tikrinama tiek vidinių auditorių, tiek išorinių tikrintojų. Jokių neatitikimų nebuvo nustatyta. Vienintelis neatitikimas yra tas, kurį šiuo metu šaliname ir nemažą dalį esame pašalinę“, – tikina T. Stonys.

Įmonės generalinis direktorius sutinka, kad esama situacija kenkia Lietuvos įvaizdžiui, tačiau, kaip bebūtų, į viską žvelgia kaip į aštrią konkurencinę kovą.

„Vienintelė Norvegijos spauda, kuri labai agresyviai viską pateikia, yra susijusi su mažąja vežėjų asociacija. Visi kiti tiesiog pateikia informaciją ir viskas tuo pasibaigia“, – sako T. Stonys.

Asociacija „Linava“, atstovaujanti Lietuvos vežėjų bendrovėms, sako, kad asociacija visada ragina visus vežėjus laikytis teisės aktų, dirbti skaidriai ir atsakingai.

Anot L. Baltrukonienės, apie šį įvykį rašoma specializuotuose portaluose, tačiau didžioji žiniasklaida taip stipriai nesureagavo.

Pašnekovė nemano, kad viena istorija gali pakoreguoti visą Lietuvos verslininkų įvaizdį Norvegijoje.

„Tai tėra viena lietuviška įmonė – daugelis jų sėkmingos. Ši įmonė turėjo bėdų, tačiau, kaip suprantu, jas tvarko. Nesiečiau to su visa Lietuva, nes yra gana daug norvegiškų įmonių, kurios neatitinka reikalavimų, daro pažeidimus ir nesiskaito su darbuotojais.

[...] Jie kartais pasinaudoja tuo, kad žmonės nežino įstatymų, savo teisių ir pasiduoda tokioms sąlygoms“, – teigia L. Baltrukonienė.

Pasak pašnekovės, žmonės, kuriuos išnaudoja darbe, į bendruomenę kreipiasi retokai – dažniau prašoma specializuotų profesionalų pagalbos.

„Jie supranta, kad bendruomenė neturi resursų efektyviai pagalbai, bet vis dažniau kreipiamasi į darbo inspekciją arba advokatus, kur gaunama pagalba“, – kalba bendruomenės pirmininkė.

Kaip teigia pašnekovė, žmonės nežino, kokie yra Norvegijos standartai, todėl ne visada sugeba pasipriešinti.

„Jie ne visada supranta, kad tokiu būdu išeinama už normos ribų“, – priduria L. Baltrukonienė.