Verslas

2019.11.19 14:16

Tadas Povilauskas. Kauniečiai jau optimistiškesni dėl būsto kainų negu vilniečiai

Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas2019.11.19 14:16

SEB banko užsakymu trečio ketvirčio pabaigoje atlikta gyventojų apklausa dėl būsto kainų lūkesčių atskleidė, kad žmonių nuomonė regionuose keičiasi skirtingai. Apklausti Vilniaus ir Klaipėdos apskričių gyventojai buvo atsargesni ir mažiau jų teigė, kad gyvenamasis būstas brangs. Tačiau Kauno regione optimizmas dėl būsto brangimo toliau tęsiasi.

Faktiniai nekilnojamojo turto rinkos duomenys nerodo, kad būsto rinkoje pirkėjai būtų mažiau aktyvūs ar kainos augtų lėčiau. Todėl kuklesni gyventojų lūkesčiai dėl kainų pokyčių veikiausiai labiau susiję su nemažėjančiais perspėjimais apie laukiamą ekonomikos augimo sulėtėjimą kitąmet. Atsargesni lūkesčiai dėl ateities yra sveikintinas dalykas šiuo metu, nes tai prilaiko gyvenamojo būsto rinką nuo burbulo formavimosi.

Apklausa atskleidė, kad 53 proc. apklaustų gyventojų Lietuvoje prognozuoja, jog būsto kaina per ateinančius vienus metus padidės, 13 proc. mano, kad būstas pigs, 25 proc. nesitiki pokyčių, o likę 9 proc. šiuo klausimu neturi nuomonės. Skirtumas tarp prognozuojančių, kad būstas brangs ir pigs, buvo 40 proc., arba 8 proc. punktais mažesnis negu prieš metus. Toks skirtumo sumažėjimas yra statistiškai svarbus ir rodo, kad, nors gyvenamojo būsto rinkos rezultatai šiemet puikūs, gyventojai Lietuvoje tapo atsargesni.

Vilniuje daugiau negu pusė apklaustų gyventojų – 55 proc. – tikėjosi, kad būstas sostinėje toliau brangs. Tačiau per metus tokių gyventojų dalis sumažėjo 11 proc. punktų. Be to, kad būstas pigs, dalis išaugo nuo 10 iki 14 procentų. Tokie pokyčiai per metus sostinėje nėra maži, kad į juos galėtume nekreipti dėmesio. Dar labiau per metus pasikeitė Klaipėdos regiono gyventojų nuomonė. Rugsėjį tik 38 proc. gyventojų, arba 15 proc. mažiau negu prieš metus, ten prognozavo, kad būstas brangs. Kauno regiono gyventojų optimizmas dėl būsto kainų dar padidėjo. Rugsėjį 59 proc. apklaustųjų teigė, kad būsto kainos toliau augs (palyginti su 53 proc. prieš metus), ir tik 10 proc. tikėjosi kainų korekcijos (prieš metus 15 proc.).

Tokio apklaustų gyventojų Kaune ir Klaipėdoje lūkesčių dėl kainų pokyčių skirtumų priežastys nėra visiškai aiškios. Vidutinė būsto kaina Kaune šiemet auga truputį sparčiau negu Klaipėdoje, bet skirtumas nėra didelis. Be to, sandorių skaičius Klaipėdoje per devynis mėnesius ūgtelėjo dar sparčiau negu Kaune. Tikėtina, kad Kauno regiono gyventojai tiesiog optimistiškiau vertina šalies ir regiono perspektyvą negu Klaipėdos apskrities gyventojai.

Įdomu tai, kad Latvijoje būsto brangimo per vienus metus tikisi 51 proc. apklaustų gyventojų, o smukimo – 11 procentų. Akivaizdu, kad gyventojų lūkesčiai mūsų kaimyninėje šalyje yra beveik tokie pat kaip ir lietuvių nuotaikos. Apskritai visoje Europos Sąjungoje būsto kainos šiais metais tebeauga, tačiau truputį lėčiau negu praėjusiais metais.

Sparčiau, negu tikėta, auganti ekonomika kaitina gyvenamojo būsto rinką

Šiemet gyvenamojo būsto rinkos sandorių skaičius ir kainų pokyčiai viršijo lūkesčius. Nekilnojamojo turto rinka klesti, tačiau būtų neatsakinga teigti, kad pokyčiai joje yra nelogiški. Registrų centro duomenimis, per devynis šių metų mėnesius gyventojai būstui įsigyti išleido 13 proc. daugiau pinigų negu prieš metus, arba truputį daugiau, negu augo atlygis darbuotojams šalyje. Būsto paskolų portfelis bankuose trečio ketvirčio pabaigoje buvo 8,7 proc. didesnis negu prieš metus. Panašiai paskolų portfelis didėja jau keletą ketvirčių. Panašu, kad bankai stengiasi išlaikyti balansą tarp gyventojų pajamų ir paskolų portfelio augimo tempų. Vidutinė kintamųjų būsto paskolų kintama palūkanų norma rugsėjį buvo 2,3 procento – 0,06 proc. punkto didesnė negu prieš metus.

Kodėl gyvenamojo būsto rinka nelėtina apsukų? Visų pirma, Lietuvos ekonomika šiemet auga gerokai sparčiau, negi tikėjomės, o gyventojų finansinė padėtis tebestiprėja. „Sodros“ duomenimis, vidutinis darbo užmokestis ir trečią ketvirtį augo panašiai kaip ir antrą ketvirtį.

Be to, Užimtumo tarnybos duomenimis, registruotų bedarbių skaičius trečią ketvirtį taip pat tebuvo mažesnis negu prieš metus. Apskritai sparčiau negu naujos statybos brangstantys senos statybos būstai aiškiai rodo didėjantį gyventojų norą ir galimybes mokėti daugiau keičiant ar įsigyjant būstą sostinėje (reiktų atsižvelgti ir į tai, kad parduotų ir rezervuotų naujos statybos butų sandoriai muša rekordus). Nepamirškime ir to, kad į nekilnojamojo turto rinką tebeplaukia ir didesnes santaupas sukaupusių gyventojų pinigai. Tai, kad nuomos kaina eina koja kojon ar net kartais lenkia būsto kainų augimo tempą, rodo, kad būsto paklausa tebėra labai didelė, o ją dar skatina ir augantis gyventojų skaičius didžiuosiuose miestuose.

Nors kitąmet ir planuojame lėtesnį Lietuvos ekonomikos (2,4 proc. BVP) ir vidutinio darbo užmokesčio augimą (6,5 proc.), didelės neigiamos įtakos tai gyvenamojo būsto rinkai neturės. Pirminėje rinkoje sostinėje naujų butų paklausa kitąmet veikiausiai nebeaugs, bet kalbėti apie kainų korekcijas 2020 metais, ko gero, dar per anksti. Beje, gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių ketvirtą ketvirtį gali būti dar prastesni ne tik dėl išliekančių lėtesnio ekonomikos augimo prognozių, bet ir dėl vėl padažnėjusių kalbų sumažinti nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto neapmokestinamąją vertę.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą rugsėjo pabaigoje SEB banko užsakymu atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“. Iš viso buvo apklausta 1026 15–74 metų gyventojų 118-oje šalies vietovių.

Šis komentaras yra asmeninė autoriaus nuomonė.