Verslas

2019.11.19 09:46

Lietuvos bankas: būsto palūkanos per keletą metų padidėjo pusantro karto

teigia, kad būtina imtis priemonių
Jonas Deveikis, LRT.lt 2019.11.19 09:46

Lietuvos bankas pastebi, kad nuo 2015 metų būsto paskolų palūkanos padidėjo pusantro karto ir yra pastebimai didesnės nei euro zonos vidurkis. Lietuvoje jos taip pat augo sparčiausiai iš visų euro zonos šalių, todėl būtina imtis priemonių šalyje mažinant būsto paskolų palūkanas. 

Antradienį Lietuvos banko surengtoje spaudos konferencijoje buvo pristatytos banko iniciatyvos ir idėjos diskusijai su rinkos dalyviais, vartotojais ir suinteresuotomis šalimis, kaip didinti konkurencingumą būsto paskolų rinkoje.

Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius pažymi, kad pastaraisiais metais, jungiantis didesniems bankams ir iš rinkos traukiantis kai kuriems būsto kreditų davėjams, didžiųjų rinkos dalyvių skaičius sumažėjo, o koncentracija išaugo. Sumažėjus konkurencijai, būsto paskolų palūkanų normos, 2015 metais buvusios tarp mažiausių euro zonoje, per ketverius metus padidėjo beveik pusantro karto ir šiuo metu yra gerokai didesnės už vyraujančias euro zonoje (Lietuvoje – 2,3 proc., euro zonoje – 1,8 proc.).

„Bankų koncentracija padidėjo, įvyko keli sujungimai ir perskirstymai. Pastebime, kad būsto rinkoje yra du akivaizdūs lyderiai ir jų rinkos dalis tik didėja. Kiti bankai tiesiog nepajėgia konkuruoti su tais rinkos lyderiais. Ta padidėjusi koncentracija pasijuto per palūkanų normas. Jos yra didesnės nei euro zonos šalyse“, – sako T. Garbaravičius.

Jis taip pat pažymi, kad būsto palūkanų padidėjimas per pastaruosius ketverius metus buvo didžiausias visoje euro zonoje, todėl reikia imtis tam tikrų priemonių.

„Kai kurie rinkos dalyviai turi galią ir naudojasi ta situacija, kada yra didelė paklausa būsto rinkoje. (...) Niekas Lietuvoje nepasikeitė, o būsto paskolų palūkanos didėjo. (...) Iš 5 rinkos dalyvių liko 3. Tame trečiame dar vyksta vidaus procesai. Realiai yra tik du rinkos dalyviai“, – pastebi Lietuvos banko ekonomistas.

Įvertinęs būsto paskolų rinkos raidos tendencijas, Lietuvos bankas inicijuoja viešą konsultaciją su vartotojais, rinkos dalyviais bei kitomis suinteresuotomis šalimis ir teikia preliminarius siūlymus bei idėjas, kurių įgyvendinimas galėtų prisidėti prie konkurencijos būsto paskolų rinkoje didinimo. Viešai diskusijai teikiami aštuoni preliminarūs sugrupuoti pasiūlymai.

Siūlo sprendimus

Atsižvelgdamas į situaciją, Lietuvos bankas siūlo sprendimus, kaip sumažinti būsto paskolų palūkanas.

Visų pirma pažymima, kad naujų skolintojų pritraukimas galėtų pakeisti situaciją. Kai kuriose Vakarų Europos šalyse (pavyzdžiui, Belgijoje, Islandijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje) didieji instituciniai investuotojai – draudimo įmonės ar pensijų fondai – gali teikti būsto paskolas tiesiogiai, per tarpininkus arba įsigydami su būsto paskolomis susijusius vertybinius popierius ir taip padidinti būsto paskolų pasiūlą bei pasirinkimą vartotojams.

T. Garbaravičius pažymi, kad Lietuvoje šiuo metu draudimo įmonės, pensijų ir investiciniai fondai negali tiesiogiai teikti būsto paskolų. Tačiau galima siekti, kad tai būtų įmanoma.

Pažymima, kad būsto paskolų rinka ypatinga tuo, kad, norint teikti būsto paskolas, reikia ilgalaikių šaltinių. Tačiau tai yra ir reikšmingas trūkumas konkurencijai padidinti.

„Tų rinkos didelių dalyvių, kurie turi ilgalaikius šaltinius, nėra daug. Pavyzdžiui, kad ir nauji rinkos dalyviai – tarpusavio skolinimosi platformos. Jų dalyviai nelinkę skolinti ilgam. Tokios platformos sudarytų reikšmingą konkurenciją, todėl pirmiausia reiktų užsitikrinti ilgalaikius išteklius“, – pažymi T. Garbaravičius.

Tačiau ilgesniam laikui galėtų skolinti pensijų ir draudimo fondai.

„Paprastai pensijų fondai investuoja netiesiogiai įsigydami būsto obligacijas. Mūsų akys krypsta į draudimo bendroves ir pensijų fondus. Nereikia žiūrėti į užsienio rinkas, nes žaidėjų mes turime Lietuvoje. Yra dvi institucinių investuotojų dalys, kurios turi tokius išteklius. Galbūt jos susidomėtų būsto kreditų teikimu.

Tačiau dabar situacija tokia, kad nei pensijų fondai, nei draudimo įmonės ar investiciniai fondai negali teikti būsto paskolų. Todėl, įvertinus ES reglamentavimą, reikėtų įstatymo pakeitimų, kad tai galėtų įvykti“, – pastebi T. Garbaravičius.

Anot jo, pritraukti naujus užsienio žaidėjus į Lietuvos rinką būtų sudėtinga, todėl reikia suteikti sąlygas Lietuvoje esantiems rinkos dalyviams skolinti.

Skolintis užsienyje

Antras pasiūlymas – geriausios būsto paskolos pasiūlymo paieškos palengvinimas ir skaitmenizavimas. Šios krypties pasiūlymai ir idėjos labiausiai susiję su siekiu informaciją apie produktus bei jų teikėjus padaryti kuo labiau prieinamą, lengviau palyginamą, o geriausios būsto paskolos pasiūlymo paiešką – kaip įmanoma paprastesnę.

Pavyzdžiui, visų būsto paskolų davėjų įkainiai ir palūkanų normos galėtų būti skelbiamos bendroje platformoje. Tai padidintų rinkos skaidrumą ir padėtų vartotojams lengviau palyginti siūlomas būsto paskolų teikimo sąlygas. Galima alternatyva – labiau populiarinti kredito tarpininkų veiklą, būsto paskolų pasiūlymų paieškos internetinių platformų kūrimą, kad vartotojai galėtų paprasčiau gauti ir išsirinkti labiausiai jų poreikius atitinkančius kreditavimo pasiūlymus iš daugelio kredito davėjų.

Trečias siūlymas – prisikviesti užsienio kredito teikėjus, kad jie „skolintų per sieną“.

„Tačiau tą padaryti sunku, nes yra daug vartotojų apsaugos reikalavimų. Žmonės yra linkę eiti pas vietinius skolintojus, nes nori informacijos vietine kalba. (...) Yra ir teisinių niuansų. Kiekviena rinka turi savo specifiką. Skolinti kitoje rinkoje, nors tai ir leidžia ES teisė, yra sudėtinga. Tačiau Lietuva yra maža ir lanksti šalis, todėl būtų galima tą pabandyti padaryti“, – svarsto T. Garbaravičius.

Jis pažymi, kad galima būtų sukurti specialias informacines sistemas, kurios padėtų žmonėms gauti paskolas užsienio bankuose.

Asmens finansinis pasas

T. Garbaravičius pastebi, kad šiuo metu Lietuvoje veikia tik vienas kredito brokeris, o šios veiklos išpopuliarinimas galėtų padėti lengviau gauti paskolas.

„Kredito brokeriai dirba, tačiau tai nėra labai populiari paslauga. Ji yra patogi paslauga, nes veikia vieno langelio principu. Tiesiog nuneši vieną paraišką ir tau surenkami visi pasiūlymai“, – sako T. Garbaravičius.

Tačiau ši paslauga Lietuvoje nėra populiari. Verčiau žmonės patys eina į skirtingus bankus ir derasi dėl palūkanų. Tačiau kredito brokeriai tai galėtų padaryti geriau, todėl reikia domėtis, kodėl jie nėra populiarūs mūsų šalyje.

Taip pat, siekiant mažinti būsto paskolų kainą, būtų galima nustatyti minimalias standartizuotas skolinimosi sąlygas.

„Paskola, kurią vadintume sertifikuota, žinome, kad vartotojui ten yra minimalus sąlygų rinkinys, kuris apsaugo jo interesus ir kartu tai būtų suderinta su kreditoriumi. Toks būtų balansas, draugiškas vartotojui“, – sako T. Garbaravičius.

Kaip vieną iš siūlymų Lietuvos banko ekonomistas pateikia ir galimybę sukurti asmens finansinį pasą. Jame būtų talpinama visa informacija apie klientą: jo finansiniai duomenys, nuotolinis tapatybės nustatymas, kredito istorija, reitingas ir kita svarbi informacija.

Šis pasas leistų paprasčiau pasiimti paskolą, įsitikinęs T. Garbaravičius.

Paskutinis Lietuvos banko siūlymas – paprastesnis ir aktyvesnis būsto paskolos refinansavimas.

Lietuvoje, priešingai nei Švedijoje ir kitose Skandinavijos valstybėse, būsto paskolos refinansuojamos retai, nors refinansuojant paskolą su kredito davėjais būtų galima susitarti dėl geresnių paskolos sąlygų, palūkanų normų ir taip sutaupyti. Pavyzdžiui, būsto refinansavimu užsiimantys kredito davėjai – Švedijos būsto paskolų rinkoje veikiantys FinTech startuoliai – mažesnes palūkanas nei tradiciniai bankai gali pasiūlyti dėl orientacijos į patikimesnius skolininkus ir mažesnių veiklos sąnaudų dėl efektyvesnių ir skaitmenizuotų veiklos procesų.

T. Garbaravičius pažymi, kad iki sausio mėnesio galo vyks vieša diskusija, kurį būdą taikyti Lietuvai, siekiant sumažinti būsto paskolų palūkanas.