Verslas

2019.11.19 10:03

Gyvename vis geriau, tačiau ne visi tai jaučia – pesimizmas ypač atsiskleidžia vertinant algas ir kainas

atnaujinta 10.55
Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2019.11.19 10:03

Per pastarąjį dešimtmetį gyventojų, priskiriančių save vidutiniam ir aukštesniam socialiniam sluoksniui padaugėjo 12 proc., atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa.

Kaip nurodo bankas, apklausos rezultatai taip pat atskleidė, kad sparčiai traukėsi gyventojų, priskiriančių save gyvenančiųjų skurdžiai, grupei – per 10 metų šis skaičius sumažėjo daugiau nei dvigubai ir siekia 6 proc.

„Kai atliekame savo tyrimus, atliekamais arba laisvais pinigais, skirtais nebūtinoms reikmėms, laikome tuos, kurie lieka padengus būtinąsias reikmes. Žmonės sako, kad turi daugiau atliekamų pinigų ir tiki, kad šių pinigų kiekis jų piniginėse dar didės. Tačiau yra ir kita dalis visuomenės“, – atkreipia dėmesį „Swdbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Anot jos, būtent antroji dalis pagerėjimo vis dėlto nejaučia. Tokias „dvi Lietuvas“, kaip nurodo J. Cvilikienė, dažnai atskleidžia skirtingi tyrimai.

Vis dėlto lyginamuoju laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2019 m. padidėjo gyventojų išlaidos gyvenimo malonumams: laisvalaikio pramogoms, drabužiams, hobiams, saldumynams, aksesuarams ir net gurmaniškiems skanėstams.

Mažiau nei prieš dešimtmetį gyventojai nurodo išleidžiantys tik rūkalams – išlaidos jiems sumažėjo 6 proc. Banko analitikų vertinimu, tai rodo ir gyventojų posūkį link sveikesnio gyvenimo būdo.

Pasak „Swedbank“ asmeninių finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės, tyrimas atskleidžia paradoksą, kad nors gyventojai nurodo gyvenantys geriau ir galintys daugiau lėšų skirti malonumams, tuo pat metu šiek tiek didesnė jų dalis yra įsitikinusi, kad šiandien sau gali įpirkti mažiau.

Kainų kilimą gyventojai pervertino daugiau kaip 7 kartus

J. Cvilikienės pastebėjimu, pesimizmą gyventojai demonstruoja ir vertindami tai, kiek per pastaruosius 10 metų augo jų pajamos, lyginant su prekių ir paslaugų kainomis.

„Nors žmonės sako, kad laisvų pinigų turi vis daugiau, atostogauti užsienyje gali vis dažniau, įpirkti, net 39 proc., sako, kad gali vis mažiu. (...) Esame girdėję sakant, kad „kas buvo litais, dabar yra eurais“ arba „prie lito buvo geriau“. Nors indikacijos gana aiškios, nuomonė ir nuotaika yra tokia, kad galiu sau leisti nusipirkti mažiau nei 2009 m.“, – komentuoja J. Cvilikienė.

Gyventojų vertinimu, jų asmeninės pajamos augo 67 proc., o prekių ir paslaugų kainos – 151 proc.

Statistikos departamento duomenys vis dėlto rodo, kad gyventojai dėl savo pajamų augimo yra gana teisūs – atlyginimai per 10 metų augo 77 proc., pensijos – 60 proc., sudarydamos beveik 69 proc. augimo vidurkį.

Tačiau, kaip rodo „Swedbank“ skaičiavimai, kainų augimo įvertinimas nuo realybės skiriasi daugiau kaip 7 kartus – infliacija per dešimtmetį demonstravo apie 20 proc. siekusį augimą.

Tyrimo duomenimis, 37 proc. gyventojų yra įsitikinę, kad šiandien finansus tvarkyti yra lengviau nei prieš 10 metų. Tokią nuomonę dažniau įvardija aukščiausio ir vidurinio išsilavinimo bei didžiausių pajamų atstovai.

„Vienas iš paskutinių atradimų mūsų tyrime buvo, kad moterys technologiniais sprendimais džiaugiasi labiau nei vyrai. (...) Turbūt taip yra dėl to, kad moterys dažniausiai tvarko šeimos finansinius reikalus, yra už juos atsakingus. Galbūt ši tendencija keisis ir po 10 metų turėsime kitus rezultatus“, – svarsto J. Cvilikienė.

Ekonomikos rodikliai puikūs: kone visus būtų galima įvardyti kaip „rekordinius“

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis taip pat teigia, kad didžioji dalis šio dešimtmečio Lietuvai buvo išskirtinis.

„Kone kiekvienoje pristatymo skaidrėje galėjau rašyti „rekordinis“, – juokiasi N. Mačiulis. – Rekordinis užimtumas, rekordinis moterų dalyvavimas darbo rinkoje, rekordinis užimtumas tarp vyresnio amžiaus gyentojų, progresas, artėjimas link Europos Sąjungos vidurkio.“

Prie vidurkio per pastarąjį dešimtmetį Lietuva priartėjo per 20 procentinių punktų. Šios priartėjimas, N. Mačiulio, rekordinis ta prasme, kad jokia kita ES valstybė tiek daug nepriartėjo.

Rekordinis buvo ir eksporto prekių ir paslaugų bendroji dalis BVP. Pralenkėme Estiją ir, matuojant šiuo rodikliu, esame viena atviriausių pasaulio ekonomikų.

„Tuo pačiu metu matėme gana įspūdingą Lietuvos ekonomikos transformaciją. Sparčiusiai augo aukštos pridėtinės vertės prekių eksportas. Per dešimtmetį jis padidėjo bene dvigubai. Žemesnės pridėtinės vertės, ten, kur sunku konkuruoti žemesniais atlyginimais, augo lėčiau“, – sako N. Mačiulis.

Ekonomisto teigimu, dar didesnis progresas stebimas paslaugų eksporto srityje.

Ekonomistas atkreipia dėmesį, kad per pastarąjį dešimtmetį nebuvo stebima didelių ekonomikos perkaitimo ženklų.

„Nė vienas rodiklis nesignalizuoja apie perkaistančią ekonomiką. Pavyzdžiui, mūsų skaičiuojamas būsto įperkamumo indeksas yra rekordinės aukštumose beveik visuose Lietuvos miestuose. Tai reiškia, kad įpirkti būstą niekada nebuvo taip lengva“, – tvirtina N. Mačiulis.

Jo teigimu, namų ūkiui reikia mažiau nei 30 proc. pajamų, kad įsigytų vidutinį būstą.

Be to, stebimas ir tolygus idėlių augimas tiek vertinant gyventojų, tiek įmonių indėlius. Per dešimtmetį gyventojų indėliai išaugo dvigubai.

Taip pat augo ir atlyginimų dalis BVP. Tai, N. Mačiulio vertinimu, dar vienas Lietuvos dešimtmečio rekordas.

N. Mačiulio teigimu, viena iš maloniausių tendencijų – darbo jėgos aktyvumo lygis. Darbo jėgos aktyvumo lygis – tai gyventojai, kurie dirba arba ieško darbo. Šis rodiklis augo gana sparčiai, nurodo ekonomistas.

Jo teigimu, prieš dešimtmetį šis rodiklis buvo prastesnis: dalis dirbo šešėlyje, dalis pasitenkino socialinėmis išmokomis.

Be to, 10 procentinių punktų padidėjo ir gyventojų užimtumo lygis.

Vienu iš iššūkių išlieka visuomenės senėjimas

Anot N. Mačiulis, aktyvesni tapo ir jauni bei pensinio amžiaus žmonės. 1 iš 10 pensinio amžiaus sulaukusių žmonių nepasitraukia iš darbo rinkos. Jaunimas paprastai nebelaukia 25 metų, kad įsitrauktų į darbo rinką.

„Stebime ir mažiau džiuginančią tendenciją – senėjanti visuomenė. (...) Tai turi ilgalaikių pasekmių“, – atkreipia dėmesį N. Mačiulis.

Jo teigimu, tokia visuomenės struktūra sukuria labai daug iššūkių, nes socialinio draudimo įmokas mokančių gyventojų bus vis mažiau.

„Išeičių yra daug, (...) bet viena išeitis, į kurią turės atsisukti politikai, tai mokėti pensiją ne iš „Sodros“, ne iš socialinio draudimo išmokų, o iš valstybės biudžeto, naudojant kitus mokesčius“, – tvirtina N. Mačiulis.

Ekonomisto pastebėjimu, Lietuva pasikeitė ne tik vertinant gyventojų amžių, bet ir tautybes – stebimas didesnis užsieniečių atvykimas į šalį. „Manau, kad ši tendencija tęsis ir ateinantį dešimtmetį. Užsieniečių bus vis daugiau“, – sako N. Mačiulis, pridurdamas, kad galiausiai stebima teigiama migracijos tendencija – į šalį atvyksta daugiau gyventojų, nei išvyksta.

Kalbėdamas apie prekių ir paslaugų kainas, N. Mačiulis taip pat teigia, kad vidutiniškai prekių ir paslaugų kainos pakilo 20 proc. per pastarąjį dešimtmetį.

„Niekas turbūt netiki tokia statistika Lietuvoje. (...) Gyventojai labai gerai pastebi, kad kai kurios paslaugos pabrango dvigubai ar trigubai“, – teigia N. Mačiulis, sutikdamas, kad kai kurių maisto prekių kainos auga net daugiau nei 40 proc., tačiau atkreipia dėmesį, kad kai kurios paslaugos ir prekės ir atpigo arba jų kainos liko nepakitusios.

„Dažniausiai ignoruojame tai, kas atpigo. Ignoruojama, kad komunalinės paslaugos yra pigesnės, kad komunikacinės paslaugos atpigo ketvirtadaliu,. Yra prekių, kurios beveik nebrango. Pavyzdžiui, drabužių ir avalynės kaina per dešimtmetį visiškai nepasikeitė – pokytis tėra 1 proc.“, – teigia N. Mačiulis.

Jis apibendrina – su statistika galima diskutuoti ar ginčytis, bet nereikėtų to daryti.

Vertindamas skurdo lygio tendencijas, N. Mačiulis tvirtina, kad santykinis skurdo lygis ne visada yra pats geriausias rodiklis.

„Santykis skurdas parodo pajamų nelygybę – kokia šalis gyventojų negauna 60 proc. nacionalinio pajamų vidurkio. Šis rodiklis egzistuoja ir pačiose prabangiausiose valstybėse. Šveicarijoje irgi yra, pagal šį rodiklį, 16 proc. skurstančių. Monake irgi žmonės skursta. Pavyzdžiui, tarkime, kad Monake vidutinė jachta yra 50 metrų ilgio, tai tie, kurie 30 metrų ar trumpesnę jachtą, jie yra santykiniame skurde. Taip būtų remiantis apibrėžimu“, – sako N. Mačiulis.

Ekonomisto teigimu, geriau situaciją atspinti materialinio nepritekliaus ir skurdo rodiklis. Šis rodiklis vertina, ar žmogus turi pinigų visoms būtiniausioms reikmėms. Dabar, vertinant pagal šį rodiklį, tokių gyventojų yra apie 11 proc.

„Erdvės tolesniam mažėjimui yra. ES vidurkis – apie 7 proc.“, – sako N. Mačiulis

Ekspertė: asmeninių finansų žinių neužtenka, norint pasiekti gerų rezultatų

Finansinio raštingumo ir elgsenos tyrėjos bei dėstytojos iš Estijos Leonore Riitsalu pastebėjimu, finansinis raštingumas dažnai nelemia galutinių veiksmų – net turėdamas puikias asmeninių finansų tvarkymo žinias žmogus gali jomis visiškai nesivadovauti.

„Žinome, kaip elgtis, bet ne visada taip elgiamės. Žinome, kad vairuojant nereikėtų naudotis mobiliuoju telefonu, bet vis tiek tai darome. Žinome, kaip sudaryti planus, bet vis tiek ne visada jų laikomės“, – sako L. Riitsalu.

L. Riitsalu teigimu, bene dažniausiai į sudėtingą padėtį save įstumia būtent vidutines pajamas gaunantys asmenys, kurie, nesusimąstydami apie savo pajamas, išleidžia daugiau, nei uždirba.

Remiantis OECD duomenimis, beveik 70 proc. Lietuvos gyventojų, gaunančių vidutines pajamas, patenka į šią grupę.

L. Riitsalu taip pat priduria, kad neretai gyvenimo kokybės vertinimas skirias ne dėl gaunamų pajamų, bet dėl nelygybės. Kitaip tariant, jeigu žmogus uždirba mažai, bet taip panašiai gyvena visi, jis savo padėtį vertina geriau.

Jeigu žmogus pastebi, kad jo kaimynas vis dėlto uždirba gerokai daugiau, jis jaučiasi gyvenantis prasčiau, esantis prastesnėje finansinėje situacijoje.

L. Riitsalu daro išvadą – asmeninių finansų išmanymo neužtenka, nes svarbu suvokti ir žmonių elgesio ypatumus.

Norint iš tiesų pasiekti gerų rezultatų reikia nusistatyti pamatuojamą tikslą, jam pasiryžti, jausti artimųjų arba visuomenės normų spaudimą laikytis tikslo ir įsivaizduoti save ateityje, kurią norima pasiekti.