Praėjus mėnesiui po padangų gaisro Alytuje, Seime imta aiškintis, kiek iš viso padangų patenka į Lietuvą, kiek jų perdirbama, kuo jos virsta. Verslo atstovų teigimu, gerą dešimtmetį perdirbti padangų neapsimoka, o tokiomis laikomos ir tos, kurios susmulkintos tiesiog sandėliuojamos.
Aplinkos ministras pripažįsta, kad tai spraga ir žada ją taisyti. Bet verslininkai sako, kad neatšaukus kitų, dar tik įsigaliosiančių, reikalavimų, Lietuvoje užprogramuota padangų tvarkymo krizė kitąmet, o pačios padangos brangs.
Nemaža dalis padangų keliauja į Lenkiją
Karštis „Akmenės cemento“ krosnyje – apie tūkstantį 200 laipsnių. Naudotų padangų kasmet čia sudeginama 5-6 tūkst. tonų. Gamyklos vadovų teigimu, priimamos vien surinktos iš Lietuvos, visada stabilus kiekis.
„Mūsų pirmasis ir pagrindinis uždavinys yra cemento gamyba. Padangom mes keičiam iškastinį kurą į akmens anglį. Ir mum reikalingas sistemingas ir nuolatinis tiekimas, kad ne tik tai tokiais srautais rudenį–pavasarį. Bet ištisus metus“, – sako „Akmenės cemento“ pardavimų direktorius Richardas Sudaris.
Bet Akmenėje sudega, palyginti, nedidelė dalis padangų. Daug daugiau jų išvežama deginti į Lenkiją. Kiek iš viso Lietuvos rinką pasiekia naudotų padangų, neaišku. Spėjama, kad kasmet – maždaug 10 tūkst. tonų daugiau nei oficiali statistika.
„Jeigu sąžiningai deklaruojančių, tai 27 tūkst. tonų. Bet dar neįvertinta, kad su automobiliais padangos įvažiuojančios nėra sutvarkyta apskaita ir dar yra internetinė bei senų padangų, kur tikrai dar trūksta kontrolės ir apskaitos“, – pasakoja Padangų gamintojų ir importuotojų organizacijos direktorė Danguolė Butkienė.
Tvarkyti padangas Lietuvoje neapsimoka
Padangų rinkoje dirbančios įmonės aiškintis situaciją po gaisro Alytaus bendrovėje „Ekologista“ sukviestos į Seimą.
„Ką reikia taisyti teisėkūros procese, mes esame pasiruošę tą daryti. Ir eiti toliau į priekį, kad šita katastrofa nepasikartotų. O gaisras Alytuje tai tikrai mums turi būti didžiausia pamoka, išmokta smūgiu į galvą tikrai, kad supurtytų visiems smegenis“, – vaizdžiai problemą vardija Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Virginija Vingrienė.
„Mes turėtumėm įvardinti, ar iš tikrųjų yra Lietuvoje problema su padangų tvarkymu. Mano manymu, nėra. „Ekologistikos“ problema, mes puikiai suprantame, kad ji susidarė iš importuotojų į Lietuvą padangų atliekų“, – sako „Antrinio perdirbimo“ vadovas Andrius Markevičius.
Gamintojų ir perdirbėjų teigimu, tvarkyti padangas Lietuvoje neapsimoka, nes už taršą susimokėti į valstybės biudžetą atsieina pigiau. Mokestis čia esą 4–5 kartus mažesnis nei Lenkijoje ir Latvijoje. Užtat šių šalių perdirbėjai padangas mielai veža į Lietuvą.
„Aplinkos ministerija šiandieniniu reglamentavimu leidžia tiesiog sumalti padangas ir jau tai vadina nebe atlieka. Sutvarkymas atliekų turi skaičiuotis, kai jau mes turime galutinį produktą“, – aiškina Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkas Simonas Gentvilas.
„Priimam padangas, jas malam, atskiriam tekstilę, atskiriam metalą, atliekas ir ta granulė keliauja į sporto aikštynus, bėgimo takus, vaikų žaidimo aikšteles kaip pagrindas, kaip užpilas“, – pasakoja „Landistos“ direktorius Vilius Šeškauskas.
Problema ir dar neįsigaliojęs reikalavimas
Aplinkos ministras sutinka, kad padangos turėtų būti realiai sutvarkomos – arba sudeginamos, arba virsti kokiu nors produktu ir būti vėl naudojamos.
„Nėra atsižvelgiama nei į priešgaisrinius reikalavimus, nei sandėliavimo, nei laikymo. Tai yra tikrai spraga, kurią turime ištaisyti“, – sako Kęstutis Mažeika.
Bet padangų gamintojų ir perdirbėjų teigimu, problema ir dar neįsigaliojęs reikalavimas – nuo sausio jie turės surinkti padangas iš atliekų aikštelių ir už tai dar susimokėti. Dėl regioninių centrų finansavimo pasauliniai padangų gamintojai esą jau traukiasi iš Lietuvos.
„Krizės šiemet, mano manymu, nėra. Manau, kad krizė gali kilti kitais metais“, – tvirtina „Antrinio perdirbimo“ vadovas Andrius Markevičius.
Aplinkos ministras padangų rinkos atstovus žada irgi kviestis kalbėtis.
Plačiau žiūrėkite reportaže nuo 21.45 min.:
