Verslas

2019.11.27 05:30

Jokių studijų, renginių ar kelionių net sulūžus pirštui – „Sodra“ vardija, ko negalima daryti gavus nedarbingumą

Nekeliauti, nesimokyti, nevartoti alkoholio, nedalyvauti renginiuose – tokios ir panašios taisyklės taikomos gavus nedarbingumo pažymėjimą, nepaisant to, ar susirgote plaučių uždegimu, gripu, ar jums atlikta operacija, ar susilaužėte pirštą, nors tai, atrodo, dirbti trukdo, bet nueiti į renginį – ne. Anot „Sodros“ ir ministerijų atstovų, tokia veikla paprasčiausiai nesuderinama su sveikimo procesu.

Kaip teigia „Sodros“ atstovas Saulius Jarmalis, gydymo režimą, apžiūrėjęs pacientą, nustato jį gydantis gydytojas. Jeigu nustatytas ne gulimasis, o tausojantis režimas, pacientui nedraudžiama eiti į parduotuvę, vaistinę, vykti pas gydytoją ar eiti pasivaikščioti, nurodo S. Jarmalis.

Vis dėlto jis priduria, kad gydydamasis ir laikydamasis gydytojo nustatytų rekomendacijų bei elgesio laikino nedarbingumo metu taisyklių žmogus neturėtų keliauti, dirbti, lankyti studijų, dalyvauti renginiuose.

„Taisyklėse nėra detalizuojama, esant kokiems sveikatos sutrikimams kokios taisyklės taikomos, ir šios taisyklės aktualios ne tik dėl ligos išmokų, bet ir dėl paties sveikatos priežiūros sveikimo proceso“, – sako S. Jarmalis.

Kaip paaiškina „Sodros“ atstovas, gavusi informaciją apie galimą elgesio taisyklių pažeidimą, „Sodra“ kiekvieną atvejį tikrina ir vertina individualiai, prašo gyventojo pateikti pateisinamas tokio elgesio priežastis.

„Suprantama, sveikatos sutrikimas neturėtų būti pagrindas atostogauti turint nedarbingumo pažymėjimą ir nevykstant į darbą, tačiau gaunant pajamas iš „Sodros“ biudžeto“, – teigia S. Jarmalis.

„Sodra“ sergančių gyventojų neseka – taikoma visai kitokia praktika

Vis dėlto S. Jarmalis akcentuoja – skirtingai, nei manoma, „Sodros“ darbuotojai neseka nedarbingumo pažymėjimą turinčių gyventojų, tačiau „Sodra“ bendradarbiauja su kai kuriomis institucijomis ir keičiasi informacija duomenų bazėse.

Apie padarytus pažeidimus, sako S. Jarmalis, dažniausiai praneša darbdaviai, kurių darbuotojams išduodami nedarbingumo pažymėjimai, taip pat – kiti gyventojai. Apie pažeidimus sužinoję medikai taip pat tai pažymi.

Nustačius pažeidimus iš sirgusiojo gali būti atimta ligos išmoka. Kaip nurodo S. Jarmalis, 2018 m. dėl įvairių pažeidimų ligos išmoka nebuvo pradėta mokėti arba ją buvo pareikalauta grąžinti 2500 atvejų.

„Tačiau didžiausią dalį kontrolės „Sodra“ atlieka prevenciškai, pasitelkdama specialią rizikų valdymo informacinę sistemą, kuri analizuoja duomenis ir atrenka rizikingus atvejus išduodant nedarbingumo pažymėjimus“, – atkreipia dėmesį S. Jarmalis.

Anot jo, tais atvejais gyventojas kviečiamas į gydytojų konsultacinę komisiją pakartotinai pasitikrinti savo sveikatos būklės ir darbingumo.

S. Jarmalio teigimu, per metus patikrinama apie 40 tūkst. rizikingų atvejų, keturiais iš penkių nedarbingumo pažymėjimas užbaigiamas dar iki gydytojų konsultacinės komisijos arba jos metu. „Tai reiškia, kad šis kontrolės būdas yra labai efektyvus“, – teigia S. Jarmalis.

Elgesio pažeidimus nedarbingumo metu gali nustatyti ne tik „Sodra“

Paklaustas apie konkrečias elgesio taisykles nedarbingumo laikotarpiu, S. Jarmalis nurodo, kad taisykles tvirtina sveikatos apsaugos bei socialinės apsaugos ir darbo ministrų įsakymais, todėl „Sodra“ negali šios nuostatos komentuoti.

Vis dėlto kreipusis į ministerijas Sveikatos apsaugos ministerija iš pradžių rekomendavo kreiptis į „Sodrą“, o pateikus argumentus, kad „Sodra“ nurodė kreiptis į ministeriją, nes taisyklės tvirtinamos ministro įsakymu, situacija pažadėjo pasidomėti.

Remiantis Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklėmis, elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimais laikomi atvejai, kai asmuo nesilaiko gydytojo nustatyto gydymo ir slaugos režimo, dirba, mokosi, keliauja, dalyvauja kultūros, sporto, pramoginiuose ir kituose renginiuose, vartoja alkoholį, narkotikus, toksines ar psichotropines medžiagas ar elgiasi taip, kad jo veiksmai gali užtęsti laikinojo nedarbingumo trukmę.

Teiravomės, kodėl gyventojams taikomas draudimas keliauti, mokytis, dalyvauti renginiuose ar vartoti alkoholį, nepriklausomai nuo susirgimo, ministerijos pateiktame atsakyme Pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus patarėja Gitana Ratkienė teigia, kad susirgęs ar kitaip sunegalavęs ir dėl to būdamas nedarbingas žmogus pirmiausia turėtų būti suinteresuotas saugoti savo sveikatą ir pasveikti.

„Tam būtinas gydymo ir slaugos režimas bei kitų gydančio gydytojo nurodymų vykdymas. Dėl to sveikimas, nesvarbu, koks susirgimo pobūdis, nėra suderinamas su kelionėmis, aktyviomis pramogomis ir, sutikime, tikrai nesuderinamas su alkoholio ar kitų psichotropinių medžiagų vartojimu. Raginame žmones rūpintis savo sveikata ir vadovautis gydytojų rekomendacijomis“, – tvirtina G. Ratkienė.

Ji taip pat priduria, kad apdraustų asmenų ir bedarbių padarytus pažeidimus turi teisę nustatyti gydymo įstaigos gydytojai, „Sodros“ valdybos ar jos teritorinių skyrių vyriausieji specialistai ir sergančiųjų darbdaviai, sudarę komisiją, o tais atvejais, kai elektroniniai pažymėjimai išduoti pareigūnams ar kariams, kurie draudžiami socialiniu draudimu, – ir institucijos, kuriose tarnauja pareigūnas ar karys.

Ministerija: alkoholis lėtina sveikimą ir skatina rizikingą elgesį

Socialinės apsaugos ministerija, atsakydama į mūsų klausimą, taip pat nurodė, kad laikinojo nedarbingumo metu ypatingą dėmesį svarbu skirti sveikatai ir gydymui, o, kad gydymas būtų efektyvus ir sveikimo procesas greitas, žmogus privalo vykdyti gydytojo nurodymus ir laikytis nustatytų elgesio taisyklių.

„Atkreipiame dėmesį, kad elgesio taisyklių pažeidimais laikomi ir tie atvejai, kai žmogus, kuriam suteiktas nedarbingumas šeimos nariui slaugyti ar vaikui prižiūrėti, neslaugo ir neprižiūri arba elgiasi taip, kad jo veiksmai gali užtęsti šeimos nario slaugos trukmę“, – nurodoma ministerijos atsakyme.

Ministerija patvirtina – visos elgesio taisyklės taikomos vienodai visiems susirgimams. „O alkoholio, narkotikų, toksinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas netoleruotinas esant bet kokiam susirgimui, nes lėtina gijimo procesą ir skatina rizikingą elgesį“, – priduriama atsakyme.

Anot S. Jarmalio, bene dažniausiai gyventojams kyla klausimų dėl prašymo skirti ligos išmoką bei išmokų skyrimo ir mokėjimo dirbant savarankiškai su individualios veiklos pažymėjimu. Taip pat gyventojus domina išmokų dydis. „Pastaruoju metu domimasi ir elgesio nedarbingumo metu taisyklėmis“, – priduria S. Jarmalis.

Prašymą dėl ligos išmokos užtenka pateikti kartą

„Sodra“ primena – susirgus derėtų kreiptis į gydytoją, jis išduos elektroninį nedarbingumo pažymėjimą. Tokiu atveju „Sodrai“ reikia pateikti prašymą gauti ligos išmoką.

Beje, norint pateikti šį prašymą, nebūtina laukti, kol užklups negalavimas. Tai galima parašyti bet kuriuo metu. Rekomenduojama pateikti neterminuotą prašymą. Tuomet antrą kartą tokio prašymo pateikti nereikės.

Prašymą pateikti galima prisijungus prie savo „Sodros“ paskyros.

Ligos išmoką sergant sudaro 62,06 proc. gavėjo kompensuojamojo darbo užmokesčio – vidutinių draudžiamųjų pajamų, buvusių tris mėnesius iki mėnesio prieš susirgimo mėnesį.

„Sodra“ išmoką moka nuo trečios laikino nedarbingumo dienos. Už pirmas dvi dienas ne mažesnę nei 62,06 proc. dydžio išmoką moka darbdavys.

Slaugančiam šeimos narį darbuotojui „Sodra“ nuo pirmos nedarbingumo dienos moka 65,94 proc. gavėjo kompensuojamojo darbo užmokesčio.

Išmoka pervedama į darbuotojo prašyme nurodytą jo sąskaitą ne vėliau kaip per 17 darbo dienų nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais ir duomenimis gavimo.