Daugėjant gyventojų, turinčių po kelis ar daugiu būtų, ekspertai prognozuoja, kad investicijos į nekilnojamąjį turtą (NT) ateityje tik augs. Nors lietuviams nepritinka kiti, reikalaujantys mažesnių sumų nei statistinė būsto kaina, investavimo būdai, SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas pataria pradėti nuo investicinių fondų.
Tyrimų duomenimis, jau kurį laiką daugiau nei pusė gyventojų saugiausia investicija laiko NT.
Tačiau populiariausia investicija laikomas NT daugiau nei du dešimtmečius investuojančio bendrovės „INVL Asset Management” valdybos nario, privataus kapitalo padalinio vadovo Vytauto Plunksnio nedomina.
Pinigus Vytautas įdarbina pensijų fonduose, pirkdamas akcijas, o dalį jų skolina kitiems už palūkanas. Anot verslininko, itin daug žmonių investuoja į NT paprasčiausiai dėl finansinių žinių trūkumo.
„Ši statistika sako, kad žmonėms trūksta finansinio raštingumo. Jei tavo tėvai neinvestavo į akcijas, apie tai niekas nekalbėjo mokykloje ar universitete, tikimybė, kad pradėsi savarankiškai investuoti, yra nedidelė, nors pasaulyje tai savaime suprantama.
Tai iš esmės eina iš kartos į kartą. Iš kitos pusės, NT yra toks dalykas, kurį galima apčiuopti, todėl daug kam ši priemonė yra priimtinesnė“, – sako V. Plunksnis.
Nuo ankstyvo amžiaus pinigus įdarbinantis Vytautas pastebi, kad, norint pradėti investuoti į akcijas, užtenka vos 500 eurų. Kitas veiklas, pasak pašnekovo, galima pradėti su dar mažesne suma, pavyzdžiui, paskolų refinansavimu, kai kam nors padedi padengti skolas.
„Viskas priklauso nuo tikslų ir laikotarpio. Jei investuoji į akcijas, terminas turėtų būti ne mažesnis kaip penkeri metai, nes nuo 2011 metų mes gyvename bulių rinkoje, kai akcijos yra labai pabrangusios. Negalima atmesti to, kad kainos kada nors kris.
Jei investuojate ilgam laikotarpiui, neabejoju, kad akcijos yra tam geriausia finansinė priemonė. Susitaupius 500 eurų jau turbūt būtų galima pradėti“, – kalba V. Plunksnis.
Prieš daugiau nei dešimtmetį pasaulyje praūžusi finansų krizė gerokai atbaidė gyventojus nuo investavimo. Tada jos padariniai smogė ir NT rinkai, bet taip smarkiai nepaveikė. Dėl šios priežasties NT pasąmonėje vis dar laikomas tvaria investicija, kurios vertė gali keistis tik nežymiai.
„Žmonės nori savo investiciją apčiuopti, kad ji būtų toje pačioje valstybėje ar mieste, kuriame gyvena. Toks nusistovėjęs konservatyvumas lemia, kad daug vyresnių žmonių investuoja į NT.
Jie nelabai nori ar turi galimybių domėtis alternatyvomis, dėl kurių dalies jų pinigai per finansų krizę sudegė. Dėl to jie stengiasi būti atsargūs naudodami kitas finansines priemonės“, – aiškina Nekilnojamojo turto ir plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius.
Prieinama ne visiems
Įbetonuoti santaupas Lietuvoje nevengia ir emigrantai. Pavyzdžiui, prasidėjus „Brexito“ kampanijai, tautiečiai kaipmat suskubo pirkti būstus Lietuvoje, jei tektų grįžti, sako M. Statulevičius.
„Nemažai mūsų tautiečių yra išvykę į užsienį ir ten gauna pajamas, kurias laiko gimtojoje šalyje dėl galimybės kada nors grįžti. „Brexito“ kampanija jau yra kurį laiką užsitęsusi, bet nuo pat jos pradžios jaučiasi, kad žmonės tam tikrą pajamų dalį nori išvesti ir būti saugesni. Jie įsigyja NT su mintimi, kad kada nors grįš ar atiduos tuos būstus savo vaikams“, – teigia M. Statulevičius.
Kai kurie ekonomistai sutinka, kad NT, nors ir pasiteisinanti investicija, tačiau prieinama toli gražu ne visiems. T. Povilauskas iš SEB banko pataria: norintiems investuoti, reikėtų pradėti nuo investicinių fondų.
„Sudėti visas savo santaupas į vieną NT objektą yra gana pavojinga. Pliusas tas, kad tai nėra finansinė priemonė, kuri gali bankrutuoti. Investicija į NT, nepaisant to, ar regionas taps nepopuliarus ir jo vertė kris, dažniausiai netaps nuline.
Eiliniams žmonėms paprasčiausia būtų po truputį investuoti į finansines priemones, pavyzdžiui, investicinius fondus ir pan. Besidomintiesiems tikrai atsiranda galimybių investuoti ir į mažesnių įmonių leidžiamas obligacijas. Mažoms įmonėms sunkiau gauti finansavimą bankuose, todėl viena iš alternatyvų yra leisti obligacijas“, – sako SEB banko ekonomistas.
Ekspertų teigimu, beveik 70 proc. gyventojų yra įsigiję NT savo reikmėms, o likusi dalis – nuomoja ir siekia užsidirbti.
Parengė Gabrielė Sagaitytė.
