Verslas

2013.01.31 14:45

Skirtingi individualių namų šildymo būdai. Kurį pasirinkti?

Milda Januškevičienė, LRT televizijos laida „Pinigų karta“, LRT.lt2013.01.31 14:45

Klausimas, su kuriuo susiduria kiekvienas individualaus namo savininkas – kaip šildyti savo būstą? Vieni renkasi šildymą dujomis, kietuoju kuru, elektra ar geotermine energija. Kiti derina kelis skirtingus šildymo būdus. Specialistai pastebi, kad populiariausi šildymo būdai nebūtinai yra patys pigiausi ir pataria atsižvelgti į visų jų trūkumus ir privalumus. 

Klausimas, su kuriuo susiduria kiekvienas individualaus namo savininkas – kaip šildyti savo būstą? Vieni renkasi šildymą dujomis, kietuoju kuru, elektra ar geotermine energija. Kiti derina kelis skirtingus šildymo būdus. Specialistai pastebi, kad populiariausi šildymo būdai nebūtinai yra patys pigiausi ir pataria įvertinti į visų jų trūkumus bei privalumus. 

Plepių šeimyna gyvena 110 kvadratinių metrų name vienoje Vilniaus sodų bendrijoje. Šeima pasirinko lietuvių pamėgtą šildymo būdą – dujinį katilą. Tačiau dažnai užsikuria ir malkomis kūrenamą krosnelę.

„Mes šildomės dujomis, bet turime ir krosnelę, kurią pasikuriame, kai reikia. Kadangi dabar gana šalta, pasididinome ir pečiaus temperatūrą, ir krosnelę pasikuriame. Blogiausiu atveju, miegosime apačioje, kur truputį šilčiau, nes viršuje būna gana vėsu, dabar, pavyzdžiui, yra apie 17 laipsnių“, – pasakojo eksperimento dalyvė Monika.

Dujinis šildymo būdas šeimai patrauklus pasirodė  dėl tuometinės dujų kainos, kuri buvo beveik tris kartus mažesnė nei dabar ir dėl to, kad nereikės katilo kūrenti patiems.

„Apskritai mokėdavome apie 600–700 litų per mėnesį, šalčiausią mėnesį – apie 800 litų. Dabar, kai dujos pabrango, tikimės, kad bus dar daugiau. Dabar kiekvieną mėnesį tūkstantį litų atsidedame, o jau kiek bus, tiek bus“, – teigė pašnekovė.   

Pasak Monikos, sąskaita kiek kandžiojasi dėl to, kad namas nėra itin sandarus. Šeimos planuose – susitaupyti pinigų ir apsišiltinti namuką.

„Kol kas ką jau padarysi, kaip jau yra, taip yra. Kita alternatyva butų statyti pečių ir šildytis malkomis. Bet tuomet nei savaitgalį galėsi išvažiuoti, nes reikia nuolat kūrenti. Ir šiaip nieks neturi didelio noro naktį keltis įmetinėti malkų“, – kalbėjo Monika.

„Šilumos nuostoliai patiriami per pastato atitvarus, langus, duris, pamatą ir panašiai. Kiti dažni nuostoliai būna, kai tinkamai neizoliuotos, neužsandarintos vamzdžių perėjimo linijos, šachtos“, – aiškina REMC vyresnysis specialistas Jonas Lengvelis.

Dujiniai katilai ypač išpopuliarėjo ekonominio pakilimo metu, tačiau šiuo metu pozicijas jie vėl užleidžia kietojo kuro katilams. Šiuolaikiniai dujų katilai automatizuoti, jų priežiūra nėra labai brangi ir jie neteršia gamtos.            

„Kai atvedė dujas, nuo įvado reikėjo dujas atsivesti iki namo, tada pasistatyti katilą, išvedžioti po visą namą radiatorius, šildymo vamzdžius. Viskas tuomet atsiejo maždaug 13 tūkst. litų, tačiau tai buvo jau prieš penkerius ar daugiau metų“, – prisimena Monika.

J. Lengvelis pastebi, kad už įrangą gali tekti sumokėti iki 10 tūkst. litų, neskaitant montavimo darbų.

„Kalbat apie standartinį būstą, paprasto katilo su įranga kaina gali būti iki 3 tūkst. litų, kondensacinio – iki 10 tūkst. litų. Prie to dar prisideda montavimo darbai“, – sako jis.

Taip pat ne ką mažiau svarbus rodiklis, kalbant apie šildymo būdą – investicijų atsipirkimas. Jį apibrėžti gan sudėtinga, jei sistema įrengiama naujai, tačiau jei sugalvojama seną dujų katilą pakeisti nauju, kondensaciniu katilu, kuris kainuoja beveik dvigubai, tai ši investicija atsiperka apytiksliai per 6–7 metus. Taip pat nederėtų pamiršti dar vieno dujinio katilo pranašumo – deginamas kuras yra priskiriamos prie ekologiško .

„Vertinant pagal santykį, kiek dujos turi šilumos ir kiek jos išskiria CO2, azoto oksido ir kitų žalingų medžiagų, jos tikrai yra ekologiškas kuras. Bet kaina šiuo metu jau verčia pamąstyti“, – teigia VGTU profesorius habil. dr. Vytautas Martinaitis.

Tad viską susumavus, prieš jūsų akis – dujinio šildymo būdo privalumai bei trukumai: