Verslas

2019.11.15 22:50

Ekspertai įspėja: skubinti Lietuvos sinchronizaciją su Vakarais beveik neįmanoma

Augustinas Šemelis, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.11.15 22:50

Iki penktadienio galiojo sutarimas, Baltijos šalių elektros tinklų atsijungimą nuo Rusijos ir sinchronizavimą su Europa įgyvendinti iki 2025metų, tačiau prezidentūra penktadienį ėmė raginti procesą spartinti. Situaciją iš naujo įvertinti esą verčia artėjantis Astravo atominės elektrinės paleidimas. Tačiau kritikų nuomone, Lietuva taip atsilieka su namų darbais, kad pasirengimas gali užtrukti net ir ilgiau, nei 2025–ieji.

Praėjo trys dešimtmečiai, o Baltijos šalių elektros tinklai vis dar dirba buvusios Sovietų Sąjungos ritmu. Rusijos, Baltarusijos ir Baltijos šalių energetikos sistemos veikia vienu dažniu, o viską reguliuoja dispečerinė Maskvoje. Siekiama iki 2025–ųjų prisijungti prie Vakarų Europos tinklų, kur vieno centro nėra.

Tačiau prezidentūra ėmė raginti šį procesą spartinti.

„Vyriausybė, Energetikos ministerija turėtų paruošti teisės aktus, kurie kaip tik turėtų padėti užtikrinti pagreitinimą“, – sako prezidento vyriausiasis patarėjas Jaroslavas Neverovičius.

Nors lapkričio 12 dieną Seime prezidentūra davė kitokį signalą.

„Taip, norėtųsi, kad ta sinchronizacija vyktų greičiau, tačiau neturėtume kelti daugiau rizikų, vien dėl to, kad skubame“, – tikino tada patarėjas.

Kodėl persigalvota ir nuspręsta spartinti daugiau nei 1,5 milijardo eurų vertės regioninį projektą, iš pradžių atsakoma miglotai.

„Aš manau, kai daroma gerai, norima dar geriau, tai esame pasirengę tam dar spartesniam pagerinimui“, – teigia energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Kad dabartinis pasirengimas vyksta gerai, sutinka ne visi. Abejonių kyla net ir dėl ligšiolinio nepaankstinto termino.

„Dabar stebint tą procesą, aš nebūčiau tikras, kad 2025 metai yra tas laikas, kai mums pavyks tai padaryti“, – pastebi Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys Vytautas Bakas.

Prezidentūra ir Energetikos ministerija pripažįsta: spartinti procesą nuspręsta dėl Astravo atominės elektrinės. Neatsijungus nuo Rytų elektros sistemos, nepavyks užtikrinti, kad Astrave pagaminta elektra nepatektų į Lietuvą per trečiąsias šalis. Nors iš ten ją įsileisti draudžia Seimo priimtas įstatymas.

„Pradedame susitaikyti, kad pirksime elektros energiją iš Astravo. Antra, nesame pasirengę užtikrinti vidinės generacijos, kitaip tariant, alternatyvų. Trečia – didžiulis spaudimas kalbant apie kainą energetikos išteklių“, – teigia V. Bakas.

Rusija esą gali siūlyti dirbtinai mažą elektros kainą, kad Baltijos šalis bendrame žiede išlaikytų ilgiau. Uždarius Ignalinos jėgainę, Lietuva, buvusi elektros eksportuotoja, dabar importuoja du trečdalius suvartojamos elektros, o pakankamų vidinių elektros gamybos pajėgumų, reikalingų sklandžiam atsijungimui nuo Rytų, vis dar nesukūrė

„Be to, mes turime dar vieną rizikos veiksnį – Kaliningradą, kuris irgi turi savo sistemą, ir Rusija sako, o kaip dabar bus su Kaliningradu. To negirdėti mes negalime, bet klausimas yra, kiek Rusija tai eskaluos“, – pasakoja energetikos ekspertas Romas Švedas.

Politinis susitarimas dėl Baltijos šalių sinchronizacijos per Lenkiją su Europos Komisija pasirašytas pernai. Tačiau šį siekį įtvirtinantis įstatymas Lietuvos Seime priimtas dar 2012 metais. Tuomet sinchronizaciją su Europos tinklais planuota įgyvendinti iki 2020 metų.

Panorama. Norvegijos premjerės padėka padėjus susigrąžinti Norvegijos pilietį po „šnipų mainų“: Lietuva yra puiki sąjungininkė ir tikra draugė