Verslas

2019.11.15 22:19

Valstybinio banko idėja nesulaukia daug palaikymo, ekonomistas perspėja apie korupcijos grėsmę

Irma Janauskaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.11.15 22:19

Gaivinama valstybinio banko idėja. Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad apie tai verčia pradėti galvoti padėtis bankų sektoriuje. Valdančiųjų atstovo, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Valiaus Ąžuolo teigimu, nacionalinis bankas ypač pasiteisintų regionuose, iš kurių išeina komerciniai bankai.

Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas sako tam, kad valstybinis bankas taptų atsvara komerciniams ir pigtų paskolos, mažėtų įkainiai, pirmiau jis turėtų užimti reikšmingą rinkos dalį ir dirbti ne nuostolingai. Finansų ministro teigimu – visi žino, kuo baigėsi Lietuvos patirtis su valstybiniu banku.

Gedimino prospektas Vilniuje – buvusi bankų gatvė. Dabar čia belikęs vienas vieno banko skyrius. Bet kredito įstaigų uždarymo vaizdas liūdniausias ne sostinėje. Gyventojų apklausa parodė: vietų, kur galima fiziškai nuvykti susitvarkyti pinigų reikalų, labiausia trūksta regionuose. Skyrių dabar – perpus mažiau nei 2011 metais.

„Masinis skyrių uždarymas, masinis bankomatų naikinimas, žmones stumia tiesiog. Jie savo lėšomis jau nebegali tiesiog naudotis“, – tikina V. Ąžuolas.

Valdantieji ima gaivinti valstybinio komercinio banko idėją. Tokios idėjos nepeikia ir prezidentas. Anot G. Nausėdos, ši alternatyva nėra tabu ir galima pradėti rimtai apie ją galvoti. O daryti tą esą verčia konkurencinė aplinka bankų sektoriuje.

Bet finansų ministras Vilius Šapoka perspėja, rizika didelė ir brangi.

„Lietuvoje tokių bankų yra buvę ir puikiai yra žinoma, kuo tai baigėsi“, – sako jis.

Valstybinį banką Lietuva valdė 1992–1998 m. Tuometiniai LRT TELEVIZIJOS laidos „Panorama“ reportažai rodo, kad jis buvo nesėkmingas. Buvo ketinama jį parduoti, tačiau pirkėju jam vis neatsirasdavo.

Valstybinį banką Lenkijoje kaip pavyzdį minintis Biudžeto ir finansų komiteto vadovas sako, Lietuvoje lengviausia ir greičiausia banku paversti Lietuvos paštą. Jis turi mokėjimo paslaugos teikėjo licenciją, turi skyrių tinklą, darbuotojų visuose regionuose. Galėtų teikti vartojimo kreditus, priimti indėlius.

„Šią dieną Lietuvos paštas jau finansinius dalykus teikia, jis priima mokesčius, jau kitas paslaugas atlieka. Tai realiai reiktų, jeigu žiūrint į Lietuvos pašto platformą tik padidinti, papildomas licencijas išimti, gal ten įstatinį kapitalą padidinti“, – svarsto V. Ąžuolas.

Ekspertai nekomentuoja, ar Lietuvos paštas galėtų tapti banku. Mokėjimų paslaugų jis nebeteikia nuo liepos – esą tebuvo apie 3 tūkst. klientų, kurie pašte tiesiog gryninosi pinigus.

Komercinio banko ekonomisto teigimu, valstybės verslo idėjas reikia vertinti pagal tai, kaip dabar sekasi valstybės įmonėms. O sekasi esą ne taip pelningai, kaip, pavyzdžiui, Švedijoje. Be to, bankui gyventojų indėliais esą labai svarbu nuo politikų nepriklausoma vadovybė ir skaidrumas.

„Yra politikų polinkis kištis į kai kurias valstybės valdomas įmones, jų veiklą, atsiranda rizika, kad, pavyzdžiui, politikai norės finansuoti kažkokių susijusių savo asmenų ar aplinkos projektus ir tai jau yra rizika visų mokesčių mokėtojų kišenėms“, – tikina „Swedbanko“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Tačiau apskritai dar vieno žaidėjo rinkoje, tai yra konkurento esamiems bankams atsiradimas, sutariama, kad būtų į naudą paslaugų kainoms. Tik pirmiausia esą būtina kaštų ir naudos analizė. Ir išvis įsivertinti, kokių paslaugų iš tikrųjų žmonėms trūksta. Jeigu, pavyzdžiui, pinigų gryninimo vietų, galima galvoti apie bendrą visų bankų bankomatų tinklą, o ne valstybinį banką.

Panorama. Norvegijos premjerės padėka padėjus susigrąžinti Norvegijos pilietį po „šnipų mainų“: Lietuva yra puiki sąjungininkė ir tikra draugė