Verslas

2019.11.16 07:00

Visą turtą pardavęs ir iš darbo išėjęs šiaulietis išmynė aplink pasaulį

Jonas Deveikis, LRT.lt2019.11.16 07:00

Šiaulietis Imantas Greitmanas birželio pirmąją pradėjo tai, ką daugelis mato filmuose, apie ką skaito knygose arba tik svajoja: pardavęs visą turimą turtą, su dviračiu išsiruošė į kelionę aplink pasaulį. Kiek laiko keliaus – nežino, gyvena šia diena ir jaučiasi laimingas.

Turbūt daugelis pridėję pirštą prie smilkinio pasukiotų išgirdę, kad kažkas ruošiasi dviračiu apkeliauti pasaulį. Tačiau kas vienam atrodo kvailystė, kitam – gyvenimo būdas pastaruosius šešis mėnesius. Būtent tiek laiko I. Greitmanas jau keliauja aplink pasaulį. Jis spėjo įveikti jau 11 tūkst. kilometrų.

Lietuvoje pietūs, o Japonijoje, kur dabar ir yra Imantas, – vakaras. Tai metas, kada nuotykių ieškotojas ilsisi, valgo ir dėlioja kitos dienos maršrutą. Dalelę vakaro laiko iš jo nusprendžiu pavogti ir aš. Paskambinęs kitame ragelio gale iškart išgirstu pozityvų balsą ir šypseną, kuri lietuviui nuo veido turbūt nedingo net ir važiuojant per dykumą, kai po kojomis lakstė nuodingi skorpionai.

Imanto klausiu, iš kur tiek drąsos ir noro keliauti į nežinomybę. Jis atvirauja, kad tokią svajonę užantyje nešiojo jau ilgai. „Praėjusiais metais dalyvavau 4 tūkst. kilometrų dviračių lenktynėse per Europą. Tačiau varžybose teko važiuoti labai greitai. Nusprendžiau, kad reikia šiek tiek lėčiau važiuoti ir patyrinėti, kas yra aplinkui.

Intensyviau keliauti su dviračiu pradėjau prieš penkerius metus. Pirmais metais nuvažiavau gal tūkstantį kilometrų. Antrus metus – 2 tūkst., trečius – 3 tūkst. Po to nuvažiavau beveik 15 tūkst. Užsikabinau ir minu toliau“, – pasakoja I. Greitmanas.

Tačiau pagrindinė priežastis, kuri paskatino Imantą išvažiuoti, – noras būti laimingam ir, kaip pats sako, gyventi taip, kaip nori, o ne kaip reikia.

Šiaulietis teigia, kad gyveno taip, kaip visuomenėje yra priimtina: baigė mokyklą ir studijas kolegijoje, nusipirko butą. Dirbo pardavimų vadybininku, tačiau, kaip pats pripažįsta, pro langą žiūrėdavo dažniau nei į kompiuterio ekraną. „Nesijaučiau esąs laimingas. Atradau dviratį, kuris man suteikė laisvę, ir dabar jaučiu, kad darau tai, kas man patinka. Šiuo metu esu palapinėje, šalta, bet esu laimingas“, – pasakoja Imantas.

Pardavė visą asmeninį turtą

Tamsioje palapinėje spaudžiant šaltukui šiaulietis pasakoja, kad susiruošti kelionei užtruko apie pusę metų. Reikėjo ir dviratį paruošti, įrangą nusipirkti, rinkti informaciją apie šalis, reikiamus dokumentus, skiepus, maistą ir saugumą.

Per tuos mėnesius lietuviui taip pat teko parduoti ir visą turimą turtą, kad pavyktų sukaupti pinigų kelionei. Imantas pardavė butą, automobilį, turėtus dviračius. Kelionė aplink pasaulį nėra pigi. Vien tik dviratis ir įranga kelionei atsiėjo 5 tūkst. eurų. Būtent tiek reikėjo išleisti dar prieš pradedant kelionę. Tačiau, kaip tikina pats Imantas, viskas priklauso nuo poreikių. Jei nori mažiau komforto, galima keliauti ir pigiau ir pradėti kelionę su 1 tūkst. eurų.

Po pasaulį besibastantis Imantas teigia neskaičiavęs, kiek jam kainuos visa kelionė. Dar nežino – kiek laiko keliaus. Tėvams pasakė, kad 2–3 metus, tačiau gali keliauti ir ilgiau. Šiuo metu lietuvis stengiasi per mėnesį išleisti tik vieną Lietuvos minimalųjį darbo užmokestį – apie 400 eurų.

Pirmus 3 mėnesius šio plano pavyko laikytis, tačiau pastaruoju metu išlaidos yra padidėjusios. Keliautojas skrido iš Centrinės Azijos į Japoniją, todėl vien tik skrydis kainavo apie 400 eurų. Japonija taip pat nėra pigi šalis, todėl tenka išleisti daugiau, nei buvo planuota.

„Tačiau tikiuosi, kad pavyks daugiau pinigų sutaupyti Pietryčių Azijoje. Tokiose šalyse, kaip Vietnamas, Kambodža, Laosas, Vietnamas, Indija ar Nepalas, kainos nėra didelės, todėl biudžetas turėtų susibalansuoti“, – skaičiuoja Imantas.

Pusė metų už 3 tūkst.

Per pirmus 6 kelionės mėnesius keliautojas tikina išleidęs jau apie 3 tūkst. eurų, o pigiausia pasirodžiusi šalis – Kirgizija.

„Ten maisto kainos buvo labai žemos. Kai pas mus sako, kad cigarečių ir alkoholio akcizą didina du kartus per metus, tai ten atrodo, kad jis visai nedidėja. Tačiau ten taip pat mačiau ir daugiausia neblaivių žmonių per visą kelionę. Kartais būdavo ne itin malonu, kai tave bando užkalbinti ar atsiradęs būrys neaiškių žmonių kažkur vestis“, – prisimena keliautojas.

Tačiau Centrinės Azijos, Sakartvelo, Turkijos gyventojai taip pat pasirodė ir labai svetingi – nuolatos kviesdavo apsistoti pas juos, pasikalbėti, pavalgyti.

Tačiau valgyti pas vietinius Imantas prisibijo – kartą per vienas vaišes Sakartvele taip apsinuodijo, kad net keletą dienų jautė nemalonius potyrius.

Minėtose šalyse lietuvis susikalba rusiškai. „O kai jiems pasakai, kad dar ir iš Lietuvos, tai jiems čia iš viso – brolis. Kai kas net yra Lietuvoje ir buvęs, žino, kur ji yra. Dar ir lauktuvių kokį šokoladą duoda. Kitur vien todėl, kad esu lietuvis, mokėdavau mažesnę kainą už maisto produktus. Prisimenu, nusipirkau arbūzą už vieną eurą ir valgau. Prie manęs privažiuoja du prancūzai, kurie toje pačioje vietoje pirko arbūzą. Pasirodo, kad už tokį patį arbūzą jie mokėjo jau 2 eurus“, – linksmą istoriją pasakoja keliautojas.

Brangus internetas

Imantas skaičiuodamas savo kelionės išlaidas mini, kad kartais tenka nemažai pakloti už internetą. Jo reikia planuoti maršrutą, susisiekti su artimaisiais, kelti nuotraukas į socialines paskyras.

Interneto kaina kiekvienoje šalyje labai skiriasi, o vos tik kirtus šalies sieną tenka ieškotis naujos SIM kortelės.

Pavyzdžiui, Kirgizijoje lietuvį nustebino labai pigus internetas. Už SIM kortelę, kurioje buvo 40 gigabaitų, teko sumokėti mažiau nei 4 eurus. Tačiau Japonijoje, kur šiuo metu yra Imantas, internetas labai brangus. SIM kortelė su 7 gigabaitais kainuoja apie 40 eurų, todėl mobiliuosius duomenis tenka tausoti.

Imantas tikisi, kad papildomai pinigų kelionei pavyks užsidirbti turtingesnėse šalyse. Kelionės metu jis jau užmezgė pažinčių ratą, todėl tiki, kad darbą susirasti nebus sunku. O padirbėjus mėnesį, anot jo, kartais galima užsidirbti tiek, kad pavyktų keliauti apie pusę metų.

Lietuvis mini, kad kol kas nebandė užsidirbti iš savo kelionės, nors rašo dienoraštį (šiuo metu šiek tiek apstojo), kurį galima skaityti instagramo paskyroje, kelia nuotraukas ir dalijasi vaizdo medžiaga.

„Būna, rašo žmonės, klausia, ar galėtų paremti kelionę, ar turiu „Patreon“ paskyrą, kur galėtų pervesti pinigus. Atsakau, kad kol kas ne, bet ateityje planuoju. Kiekvienas euriukas labai pagelbėtų“, – sako Imantas.

Vos nenugarmėjo nuo skardžio

Viso pokalbio metu Imantas spinduliavo gera nuotaika. Net ir kalbėdamas apie įvykį, kuris vos jam nekainavo gyvybės.

Keliautojas prisimena, kad, leidžiantis Tadžikistane nuo kalno, priekiniame rate trūko 8 stipinai. „Tada verčiausi per dviračio vairą. Susižeidžiau. Sugadinau dviratį, sudaužiau kamerą ir telefoną. Gerai, kad nenuriedėjau nuo kelių šimtų metrų skardžio“, – nemalonų incidentą prisimena keliautojas.

View this post on Instagram

🌏𝗔𝗽𝗹𝗶𝗻𝗸 𝗣𝗮𝘀𝗮𝘂𝗹𝗶̨ 𝗗𝘃𝗶𝗿𝗮𝗰̌𝗶𝘂🚴‍♂️ Ant minos neužvažiavau, bet vistiek pakilau į orą ir dar kartą įsitikinau, kad nemoku skristi.. Truputį keliaujam į priekį į 106 dieną, pasiekiau 3252m viršūnę, bet negalėjau ten pasivaikščioti dėl minų lauko.. Smagiai besigrožėdamas kalnų vaizdais  leidausi žemyn, kai priekiniame rate trūko iškart 8 stipinų galvutės. Stipinai užblokavo priekinį ratą ir po sekundės guliu šalia kelių šimtų metrų skardžio. O kas buvo toliau viskas yra šiame video. Dabar pas mane tokia fazė arba minu arba miegu tai dienoraščio naujų serijų manau nebus iki atostogų, kurios numatomos Biškeke už kokio mėnesio,bet visas veiksmas vyksta mano Story😉 Nuostoliai: Telefono ekranas 360 Kameros objektyvas Ratas ir 8 stipinai Priekinis purvasargis Krepšio kablys Vairo juosta Bliuzonas ir striukė Gal ir dar kažkas, visko nesužiūrėjau.. Na ir aš pats truputį apsilamdžiau😀 Dabar ilsiuosi ir laukiu naujo rato iš Dušambe ir tada vėl tik pirmyn į trasą!💪

A post shared by VeloFanas Around The World (@velofanas) on

Iki pat sutemų įvykio vietoje teko remontuoti ratą. Kitą rytą reikėjo leistis nuo kalno iki artimiausio miestelio ir net keturias dienas laukti, kol iš kito miesto atsiųs naują ratą.

Tačiau Tadžikistane buvo ir daugiau nutikimų. Pavyzdžiui, keletą kartų teko būti šalia akmenų griūties. Lietuvis beveik keturias dienas praleido kalnuose vienas, o įvykus nelaimei kalnuose galima pasilikti ir amžiams – telefono ryšio ten nėra.

Pasitiko tuščia Japonija

Imantas pasakoja, kad gauti vizą į Kiniją – sudėtinga. Taip pat ten negalima stovyklauti pakelėse. Seka policija, o pamačiusi – baudžia. Todėl teko priimti sprendimą iš Kirgizijos skristi į Japoniją.

Šiuo metu lietuvis keliauja po Japonijos šiaurinę dalį, o pirmas įspūdis toks, jog čia nėra nė gyvos dvasios.

„Įvažiuoji į miestelį, girdi, kaip skamba telefonas, tačiau niekas neatsiliepia. Namuose šviesos dega, parduotuvės veikia, bet gatvėse žmonių beveik nesutiksi, o jei ir sutiksi – jie labai santūrūs, tavęs nekalbins. Gatvėse nebent su vienu kitu automobiliu gali prasilenkti“, – įspūdžiais apie šiaurinę Japonijos dalį dalijasi Imantas.

Jį taip pat stebina tai, kad Japonijoje negyvenami pastatai paliekami nerakinti. Būtent negyvenamuose namuose arba angaruose lietuvis ir miega pastaruoju metu, taip stengdamasis apsisaugoti nuo vėjo ir lietaus.

„Šią naktį irgi miegosiu didelėje apleistoje kavinėje. Dieną myniau į kilometro aukščio kalną, o leisdamasis žemyn sustojau pailsėti ir pasižiūrėti į žemėlapį. Pastebėjau, kad priešais mane – didelis pastatas. Pabandau atidaryti – durys atsidaro. Viskas, miegu viduje“, – juokiasi Imantas.

Artimiausi planai: Mongolija ir Kinija

Apkeliavęs Japoniją Imantas žada keltis į Pietų Korėją. Tuomet skristi į Mongoliją, ten bandys gauti vizą į Kiniją. Pakeliavęs po Kiniją kelsis į Nepalą, Indiją ir toliau kelionę tęs Pietryčių Azijoje.

Daugiau Imanto nebetrukdau, ryt jis kelsis anksti ir lips ant savo plieninio žirgo, kuris sveria kone 60 kilogramų. Mins apie 4–5 valandas. Japonijoje diena daug trumpesnė, todėl kelyje Imantas praleidžia mažiau laiko nei įprastai.

Keliautojas iš viso jau numynė 11 tūkst. kilometrų, o vidutiniškai per dieną įveikia apie 70 kilometrų. Ilgiausia jo per parą įveikta distancija prilygsta „Tour de France“ dviračių lenktynių trasai – apie 225 kilometrus.

„Dieną buvo apie 40 ir daugiau laipsnių temperatūros lauke. Myniau nedaug, tad pagalvojau, kad pabandysiu minti naktį. Įpusėjus vidurnakčiui pamačiau, kad ten skorpionai ant žemės laksto, tai nelabai ir norėjau aš ten nakvoti. Todėl važiavau visą naktį iki artimiausio miestelio, kad galėčiau nakvoti viešbutuke“, – ilgiausią mynimo dieną prisimena keliautojas.

Imantui linkiu labos nakties ir nesušalti. Skorpionai Japonijoje ant žemės nelaksto, bet naktimis temperatūra palapinėje nukrenta žemiau nulio.