Verslas

2019.11.18 05:30

Nors atlyginimai kyla, lietuviai vis mažiau patenkinti gyvenimu gimtinėje

Karbauskis siūlo palaukti kitų Seimo rinkimų
Jonas Deveikis, LRT.lt2019.11.18 05:30

Europos Sąjungos (ES) statistikos tarnyba „Eurostat“ skelbia, kad per pastaruosius penkerius metus lietuvių pasitenkinimas gyvenimo kokybe šalyje smuko labiausiai iš visų ES šalių. LRT.lt kalbinti specialistai pabrėžia, kad žmonėms trūksta ekonominio saugumo ir mažesnio chaoso politikoje. Tačiau „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis įsitikinęs – statistika yra subjektyvus dalykas, o valdantieji daro viską, kad gyvenimas šalyje gerėtų.

Prieš keletą dienų statistikos tarnyba „Eurostat“ paskelbė naujausius ES šalių pasitenkinimo reitingus. Remiantis jais, pasitenkinimas gyvenimu Lietuvoje vis dar išlieka vienas žemiausių visoje ES. 10 balų skalėje pasitenkinimas gyvenimo kokybe Lietuvoje buvo įvertintas vidutiniškai tik 6,4 balo. Mažiau gyvenimu savo šalyje buvo patenkinti tik kroatai (6,3 balo) ir bulgarai (5,4 balo).

Pažymima, kad, lyginant su 2013 metų rezultatais, Lietuva buvo šalis, kur pasitenkinimas gyvenimo kokybe per pastaruosius penkerius metus sumenko daugiausiai – 0,3 balo.

Bene mažiausiai Lietuvoje žmonės yra patenkinti savo finansine situacija – 5,2 balo (ES vidurkis – 6,5). Pasitenkinimas darbu įvertintas 7 balais (ES vidurkis 7,2), asmeniniais santykiais – 7,8 balo (ES vidurkis – 7,9 balo).

Pasitenkinimo gyvenimu vidurkis ES siekia 7,3 balo. Didžiausias įvertis užfiksuotas Suomijoje – 8,1 balo. Antrojoje vietoje Austrija – lygiai 8 balai.

Lietuvos banko Ekonomikos departamento vyriausioji specialistė Laura Galdikienė socialinio tinklapio „Facebook“ paskyroje rašo, kad nors ekonomikos situacija šalyje gerėjo, gyventojai dėl to laimingesni netapo.

„Primenu, jog Lietuvoje 2013–2018 m. vidutinis darbo užmokestis į rankas išaugo beveik 44 proc., didėjo ir pensijos, socialinės išmokos, gyventojų indėliai bankuose – aukštumose. Tad šis prastėjantis pasitenkinimo vertinimas tiesiog paradoksalus“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašo L. Galdikienė.

Statistika yra santykinis dalykas

Valdančiųjų lyderis Ramūnas Karbauskis paklaustas, ką jis mano apie tokią statistiką ir kiek prie žmonių gyvenimo kokybės vertinimo prisideda politikų veiksmai, teigė, kad lietuvių tyrimai rodo kitokius rezultatus: žmonės jaučiasi laimingesni nei anksčiau.

Taip pat jis pažymi, kad tyrimai yra labai santykiniai, o jie priklauso nuo to, kada atliekamos apklausos. Pavyzdžiui, tyrimai rodo, kad jo reitingas šiuo metu yra smukęs, tačiau politikui dar neteko sutikti žmogaus, kuris jį kritikuotų.

Kiek man tenka matyti, kai bendrauju su žmonėmis, aš net stebiuosi. Mane apklausose vertina negatyviai, bet aš nesu matęs negatyvios reakcijos. Nesu matęs nė vieno žmogaus, kuris matydamas mane reaguotų negatyviai.

„Žmonių nuotaikos priklauso nuo momento, kada jų yra klausiama. Jeigu šiandien klausi žmonių požiūrio, kada valdžia kalba apie naujus mokesčius, tai, be abejonės, tas vertinimas būtų daugiau neigiamas. (...) Aš nevertinčiau to kaip faktoriaus, į kurį čia reikėtų sureaguoti.

Kiek man tenka matyti, kai bendrauju su žmonėmis, aš net stebiuosi. Mane apklausose vertina negatyviai, bet aš nesu matęs negatyvios reakcijos. Nesu matęs nė vieno žmogaus, kuris matydamas mane reaguotų negatyviai“, – tikina „valstiečių“ lyderis.

Anot R. Karbauskio, ką žmonės sako dabar, nėra svarbu, kadangi geriausiai žmonės padėtį šalyje įvertins kitais metais spalio mėnesį, kada vyks nauji Seimo rinkimai.

„Viskas, ką mes darėme, ir vaiko pinigus didinome, ir pensijas, kad žmonės turėtų didesnes pajamas ir geriau gyventų. Jeigu visa tai, kas buvo daroma, žmonių netenkina, jie turės progą išsirinkti kitus, kurie tai darys geriau arba kitaip. Tačiau jei kalbame apie geriau ar kitaip, kyla klausimas, kas darys geriau, jei tie, kas valdė šalį iki mūsų, darė viską atvirkščiai – tiktai atiminėjo arba nieko nepridėjinėjo“, – stebisi R. Karbauskis.

Laimės paradoksas

Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis pastebi, kad nauji „Eurostat“ rezultatai tik parodo, kad ryšys tarp geresnio gyvenimo materialine prasme ir pasitenkinimo gyvenimu nėra tiesinis.

„Egzistuoja kitų kintamųjų, kurie progreso materialiniame fronte gali veikti neigiamai. Aš kalbu apie moralinį klimatą šalyje, pasitikėjimą valdžios institucijomis, nelygybės mastą, neteisingumą“, – kintamuosius, kurie lemia pasitenkinimą gyvenant vienoje ar kitoje šalyje, vardija R. Kuodis.

Vis dėlto R. Kuodis įsitikinęs, kad daugeliui žmonių gyvenimas taptų geresnis, jei jų materialinė padėtis pagerėtų.

„Nesame pasiekę dar tokio prisisotinimo lygio, kokį yra pasiekusi Skandinavija ar kitos labai išsivysčiusios valstybės. Materialinio išsivystymo srityje dar tikrai turime ką padaryti, nors progresas buvo pakankamai didelis pastaraisiais metais“, – teigia žinomas šalies ekonomistas.

Sovietmečiu žmonės jautė ekonominį saugumą

R. Kuodis taip pat pažymi, kad, nepaisant ekonomikos augimo, šiais laikais žmonės jaučiasi mažiau ekonomiškai saugūs negu sovietmečiu. O tai gali lemti, kad gyventojai yra mažiau patenkinti gyvenimo kokybe šalyje.

„Sovietiniais laikais buvo daug ekonominio saugumo, norime mes to ar nenorime. Lygybės buvo daug, visi žmonės turėjo darbus. Nebuvo badaujančiųjų, valdžia tuo pasirūpindavo. Aišku, aš nešlovinu sovietmečio, tačiau turime objektyviai įvertinti situaciją, kad šiais laikais ekonominio nesaugumo yra daug daugiau. Ypač kai tai yra susiję su darbo turėjimu“, – pažymi R. Kuodis.

Kaip pavyzdį, kur žmonės nebijo prarasti darbo, R. Kuodis pateikia Daniją. Ten, anot ekonomisto, bedarbio pašalpa yra labai panaši į darbuotojo prarastą algą. O Lietuvoje bedarbio pašalpa yra labai maža, ji neleidžia žmogui pragyventi ir ramiai ieškotis darbo.

Ekonomistas taip pat atkreipia dėmesį, jog lietuvių lūkesčiai yra per dideli. Laimę galima apibrėžti per skirtumą tarp lūkesčių ir realybės. Danai, anot R. Kuodžio, žino šią formulę, todėl jie ir yra viena laimingiausių tautų pasaulyje.

„Danai yra patyrę lūkesčių valdytojai. Jie kelia santykinai mažus lūkesčius, o tai jiems palengvina gyvenimą. Pavyzdžiui, jeigu tikiesi didelio paaukštinimo ar premijos prieš Kalėdas, bet jos negauni, tau gyvenimas atrodys vienaip. Tačiau jeigu to nesitiki, bet gauni, tai tau teikia džiaugsmą“, – lūkesčių ir realybės svarbą rodo R. Kuodis.

Tačiau lietuviams lūkesčių valdymas yra rimta bėda. Norime visko labai daug, pasiryžtame emigruoti vien todėl, kad mums atrodo, jog kokioje Jungtinėje Karalystėje yra stebuklai.

R. Kuodis sutinka – šalies regionuose situacija yra nepavydėtina, tačiau iš esmės šalyje nėra karo, bado, gamta puiki, klimato kaita mūsų dar nėra paveikusi. Realybė yra nebloga, tačiau klausimas, kiek mes tai sugebame įvertinti.

Ne piniguose laimė

Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesorius, psichologas ir psichoterapeutas Gediminas Navaitis siūlo atkreipti dėmesį ir į kitų tyrimų rezultatus. Pavyzdžiui, Pasaulio laimės indeksas, kuris buvo skelbtas šių metų pavasarį, rodo, kad Lietuva pastaraisiais metais pagal laimės indeksą pakilo iš 50 į 42 vietą.

„Tai rodo, kad laimės indeksas yra labiausiai subjektyvus ir labiausiai apibendrinantis duomenis. Kadangi gyvenimo kokybę galima nagrinėti pagal atskiras sritis“, – įsitikinęs G. Navaitis.

Vis dėlto jis pažymi, kad „Eurostat“ duomenys tik dar kartą patvirtina JAV mokslininko Richardo Easterlino paradoksą.

„Pasiekus tam tikrą materialinį gyvenimo lygį, tolimesnis lygio pokytis nebedaro pastebimos įtakos žmonių laimei. Pereinama į kitų reiškinių sritį. Tai galėtų būti žmonių bendravimas, pasitikėjimas valdžia, santykiai šeimoje, sveikatos apsauga, švietimas“, – visi šie kintamieji turi įtakos mūsų laimei, įsitikinęs G. Navaitis.

Kada tenka bendrauti su Seimo ar Vyriausybės nariais, jiems tokia sąvoka, kaip laimės ekonomika, atrodo tarsi būtų iš fantastikos srities. Tačiau tai yra modernios ekonomikos pagrindas

Tačiau jis pastebi, kad Lietuvos valdžia ignoruoja šiuos faktorius ir bando gyventi pagal 19 a. taisykles, kad pinigai vis dar sprendžia visas problemas. Vien tik materialinės padėties pagerėjimas nebūtinai gali didinti laimės pojūtį, tačiau politikai to nesupranta.

„Kada tenka bendrauti su Seimo ar Vyriausybės nariais, jiems tokia sąvoka, kaip laimės ekonomika, atrodo tarsi būtų iš fantastikos srities. Tačiau tai yra modernios ekonomikos pagrindas“, – įsitikinęs profesorius G. Navaitis.

Į biudžetą reikia surinkti daugiau

R. Karbauskis sutinka, kad pinigai nėra svarbiausias faktorius, kuris daro žmogų laimingą, tačiau jie yra svarbūs. O valstiečiai per trejus metus padarė taip, kad visose srityse žmonių pajamos didėtų.

Jos galėtų didėti ir dar labiau, tačiau tam reikia didesnio perskirstymo. „Turime į biudžetą surinkti daug daugiau pinigų. Galime gyventi kaip Skandinavai, tačiau turime mokesčių surinkti daug daugiau“, – sako R. Karbauskis bei priduria, kad mokesčiai Lietuvoje nėra patys didžiausi.

Nors R. Karbauskis tikina, kad, norint gyventi geriau, reikia surinkti daugiau mokesčių, jis pats prieštarauja, kad mokesčiai būtų didinami ūkininkų sąskaita, nes jie ir taip praėjusiais metais buvo didinami, o, lyginant su kitomis šalimis, Lietuvos ūkininkai yra nepavydėtinoje padėtyje.