Verslas

2019.11.15 10:48

Lietuvos bankas įvertino kitų metų biudžetą: abejonių kelia tiek bankų, tiek prekybos centrų mokesčiai

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2019.11.15 10:48

Seimo biudžeto ir finansų komitete Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas penktadienį pristatė banko vertinimą dėl kitų metų valstybės biudžeto. Nors didelių grėsmių banko ekspertai neįžvelgia, jiems abejonių kelia siūlomas vadinamasis bankų mokestis ir planai dalį biudžeto pajamų surinkti iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM).

Pristatydamas Lietuvos banko vertinimą, V. Vasiliauskas nurodė, kad išvados pagrindiniai akcentai susiję su galimu poveikiu finansų sistemos stabilumui ir kainoms.

Kalbant apie finansų sistemos stabilumą, mes rizikos neįžvelgiame, išskyrus vieną aspektą – tą vadinamąjį bankų mokestį. Gali atsirasti klausimų, susijusių su rizikomis finansiniam stabilumui ekonomikos lėtėjimo arba, sakykime, nuosmukio metu“, – akcentavo V. Vasiliauskas.

Jo aiškinimu, pats mokestis yra fiksuotas ir niekaip nejuda su ekonominiu ciklu, todėl, lėtėjant ekonomikai, tai gali kelti papildomų bėdų. „Ypač, sakyčiau, tai būtų svarbu ne didiesiems, o mažesniems bankams“, – pridūrė V. Vasiliauskas.

Vertindamas poveikį kainoms Lietuvos banko vadovas atkreipė dėmesį, kad biudžeto įtaka nebus didelė, tačiau keblumų gali kilti, jeigu stambios prekybos, vadinamasis prekybos centrų, mokestis bus perkeltas į kainas.

„Paties biudžeto, kaip tokio, poveikis infliacijai būtų 0,1 proc. Mūsų prognozė dėl kitų metų yra maždaug 2,2 proc., tai tas 0,1 proc. – neesminis. 2021 m. būtų 0,3 proc., bet, vertinant su prielaida, kad stambios prekybos mokestis visas persiduoda į kainas, tai papildomai prie 0,1 prideda 0,2 ar 0,3 proc. Su prielaida, kad tai pereina kainoms, tai iš tikrųjų yra svarbus aspektas“, – pabrėžė V. Vasiliauskas.

Lietuvos bankas pasisakė ir dėl atskirų mokestinių iniciatyvų. Kaip teigė Lietuvos banko vadovas, pats procesas vyksta gana chaotiškai ir bankui neretai sunkiai sekasi jį suprasti. Čia V. Vasiliauskas atkreipė dėmesį į jau minėtą bankų mokestį, dėl kurio ragino kreiptis į Europos Centrinį Banką (ECB). Anot jo, tai yra privaloma.

Komiteto nariui, konservatoriui Mykolui Majauskui įsiterpus, kad dėl to ketinama teirautis paties V. Vasiliausko, kuris yra ECB bendrosios tarybos narys, Lietuvos banko vadovas akcentavo – ECB turi specialią procedūrą.

„Vasiliauskas neturi jokių įgaliojimų pasisakyti ECB vardu“, – pridėjo jis.

Kaip paaiškino Lietuvos banko valdybos pirmininkas, šiuo klausimu turėtų kreiptis pasiūlymo iniciatoriai. Vertinant teisiškai, Lietuvos bankas net negali tokio veiksmo atlikti.

Kalbėdamas apie fiskalinę drausmę ir išsiskiriančią nuomonę dėl ekonominio ciklo ir tai, kokio pobūdžio kitų metų biudžetinė politika turėtų būti, V. Vasiliauskas tvirtino, kad bankas pasisako už prociklinę politiką. Tokia ji buvo ir šiemet.

„Pagrindinis aspektas susijęs su mokesčių administravimo gerinimo priemonėmis. Turime abejonių, ar tomis priemonėmis, kurios buvo numatytos šiemet, numatytos kitais metais, ar jomis pavyks surinkti tas numatytas pinigų sumas. Čia išsiskyrimas yra per 0,4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Pagrindinės sumos susijusios su PVM“, – sakė V. Vasiliauskas.

Jo teigimu, dėl lėšų, surenkamų iš PVM, abejojama dėl ankstesnės patirties. Kaip nurodo V. Vasiliauskas, paprastai skirtumas tarp to, ką būtų galima potencialiai surinkti ir kas iš tiesų surenkama iš PVM, yra apie 25 proc. per paskutinius trejus metus.

„Čia turbūt yra pagrindinis šaltinis, bet tai susiję ne tik su pačiu administravimu, bet su pačia PVM sistema. Tada mums kyla klausimų, ar bus laikomasi fiskalinės drausmės, bet čia turbūt pasisakytų audito institucija“, – nurodė V. Vasiliauskas.