Verslas

2019.11.15 05:30

Darbdaviams gresia nemalonumai: per aukšta kvalifikacija – ne priežastis nepakviesti į darbo pokalbį

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2019.11.15 05:30

Į darbo pokalbį nepakviestas vyras buvo įsitikinęs – tai lėmė jo turima negalia. Vis dėlto kreipusis dėl diskriminacijos į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą paaiškėjo visai kas kita – darbas nepasiūlytas ne dėl negalios, o dėl per aukštos kvalifikacijos. Nors LRT.lt kalbinti personalo atrankos specialistai mini, kad tokia priežastis gana dažna, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba tikina, kad tai – įstatymo nuostatų pažeidimas.

LRT.lt turimais duomenimis, į viešosios įstaigos „Versli Lietuva“ Kėdainiuose siūlomą poziciją kandidatavęs vyras įtarė, kad jis į darbo pokalbį galėjo būti nepakviestas dėl turimos negalios.

Nors apie ją nei savo motyvaciniame laiške, nei gyvenimo aprašyme (CV) neužsiminė, vyras tikina – apie negalią nesunku išsiaiškinti ieškant informacijos apie jį internete.

Dėl diskriminacijos dėl negalios vyras kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą. Tačiau čia istorija pasisuko netikėta linkme.

Tarnybai kreipusis į įstaigą, ši atsakė apie kandidato negalią nežinojusi ir nevertinanti to kaip trūkumo – įstaigoje jau dirba žmogus, turintis negalią, darbo vietos tam pritaikytos.

„Versli Lietuva“ nurodė, kad kandidatas į pokalbį nebuvo pakviestas dėl turimos per aukštos kvalifikacijos ir išsilavinimo. Įstaiga padarė išvadą, kad, priėmusi darbuotoją, dėl jo turimos patirties negalėtų išpildyti darbuotojo finansinių lūkesčių ir jo atitinkamai motyvuoti.

Kitaip tariant, įstaigos vertinimu, dėl itin aukštos kvalifikacijos ji darbuotojo paprasčiausiai negalės „įpirkti“.

Būtent šis vertinimas ir pakišo koją. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pažymi, kad vienas iš Lygių galimybių įstatyme įtvirtintų pagrindų, dėl kurio diskriminavimas draudžiamas, yra asmens socialinė padėtis. Ją apibrėžia keli kriterijai, tarp kurių – asmens išsilavinimas bei kvalifikacija.

Tarnyba atkreipė dėmesį, kad darbo skelbime jokių specifinių darbo patirties ar išsilavinimo reikalavimų, kurių kandidato gyvenimo aprašymas neatitiko, nebuvo nurodyta.

Kaip akcentuoja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, kandidatuodamas į konkrečią poziciją potencialus darbuotojas pats pasirenka, ar jam siūlomas darbo užmokestis bei sąlygos yra priimtinos, ar ne.

Taigi darbdavys neturi teisės už kandidatą nuspręsti, kokie yra jo lūkesčiai ir ar būsimo darbuotojo išsilavinimas ir darbo patirtis yra pernelyg „aukšto lygio“.

Dėl šios priežasties, daro išvadą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, įstaiga pažeidė Lygių galimybių įstatymo nuostatas.

„Versli Lietuva“: tokio darbuotojo negalėtume išlaikyti ir motyvuoti

Reaguodama į situaciją VšĮ „Versli Lietuva“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Jolita Mažeikienė LRT.lt tvirtina, kad kandidatas į tolimesnę atranką ir darbo pokalbį dėl regionų koordinatoriaus darbo Kėdainiuose esančiame „Verslios Lietuvos“ bendradarbystės centre „Spiečius“ nebuvo pakviestas atlikus pirmojo atrankos etapo vertinimą – įvertinus turimą kvalifikaciją iš pateiktų dokumentų, t. y. gyvenimo aprašymo ir motyvacinio laiško.

„Pačiam kandidatui pasiteiravus, kodėl jis nesulaukė kvietimo į darbo pokalbį, jam buvo atsakyta, kad jo turima kvalifikacija yra per aukšta pozicijai, kuriai buvo ieškoma darbuotojo. Tokį savo sprendimą grindėme valdydami organizacijos personalo rizikas – minėtoje pozicijoje tokios aukštos kvalifikacijos darbuotojo negalėtume išlaikyti ir motyvuoti“, – LRT.lt pateiktame atsakyme nurodo J. Mažeikienė.

Anot jos, nors tokią teisę turi, Lygių galimybių kontrolieriaus įspėjimo įstaiga neketina skųsti. „Vertiname jį kaip rekomendaciją ir į ją būtinai atsižvelgsime ateityje. Šis įspėjimas nesukelia mūsų organizacijai teisinių pasekmių“, – atkreipia dėmesį J. Mažeikienė.

Ji komentuoja, kad lygių galimybių kontrolierius priimtu sprendimu įspėjo VšĮ „Versli Lietuva“ dėl padaryto lygių galimybių pažeidimo.

Net greičiau ir geriau atliekant darbą, koją pakišti gali motyvacija

LRT.lt kalbintos personalo atrankos bendrovių atstovės vis dėlto teigia, kad situacijos, kai kandidatas į darbo pokalbį nepakviečiamas dėl per aukštos kvalifikacijos ar per didelės darbo patirties gana dažnos. Anot jų, dažnai priežastis būna paprasta – darbdavys ieško labiausiai reikalavimus atitinkančio kandidato.

Personalo atrankų bendrovės „People Link“ vadovaujanti partnerė Jurgita Lemešiūtė paaiškina – paprastai į vieną poziciją kandidatuoja kelios dešimtys potencialių darbuotojų, tačiau konkursą laimi tik vienas, o kiti gali būti atmesti, nors jų kvalifikacija ir itin gera.

„Realybė yra tokia, kad pasirenkamas kitas kandidatas. Darbdavys turi teisę rinktis iš tų visų kandidatų, kurie aplikuoja. Tos teisės yra abipusės. Suprantu, kad pasitaiko diskriminacijos atvejų, bet tas kandidatas, kuris pasirenkamas, turbūt geriausiai atitinka reikalavimus“, – svarsto J. Lemešiūtė.

Jos teigimu, į darbo pokalbius tokie kandidatai neretai nekviečiami ir dėl to, kad tokiu būdu tausojamas ne tik darbdavio, bet ir kandidato laikas: jeigu darbdavys yra įsitikinęs, kad, nepaisydamas kai kurių itin gerų jo savybių, darbuotojo nesamdys, darbdavys negaišta tiek savo, tiek kandidato laiko.

„Galbūt tas darbuotojas greičiau ir geriau atliks darbą, bet galbūt jo motyvacija bus menkesnė tą darbą ilgai daryti. Dėl to ne visada verta investuoti laiką į tuos susitikimus, jeigu tu tikrai žinai, kad nesamdysi to darbuotojo. Iš kitos pusės, tas kandidatas galbūt gali pasidalinti įžvalgomis, kurios būtų vertingos darbdaviui“, – sako J. Lemešiūtė.

Ji priduria – net ir tokiu atveju, jeigu darbuotojas liks nepasamdytas, jis gali būti nepatenkintas dėl sugaišto laiko.

Vyresnio amžiaus kandidatai atmetami dėl per didelės patirties

Bendrovės „CV online“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė taip pat tvirtina, kad paprastai darbdaviai tikisi, kad kandidatas visiškai atitiks keliamus reikalavimus, bus nei per mažai, nei per daug kvalifikuotas.

Ji pateikia pavyzdį – dėl vienų ar kitų priežasčių darbo netekę vyresni žmonės, turintys aukštą kvalifikaciją, daug darbo patirties, kartais ima kandidatuoti ir į žemesnes pozicijas, tikėdamiesi surasti bent kokį nors darbą. Darbdaviai tokius kandidatus vis dėlto neretai atmeta, nes mato riziką, kad darbuotojo lūkesčiai bus per dideli.

„Darbdaviai supranta: jeigu esi labai aukštos kvalifikacijos ir taikai į tokią poziciją, kuri nereikalaus nei specifinių įgūdžių, nei aukšto intelekto ar dar kažko, tas darbas gali labai greitai nusibosti. Kandidatas gali tiesiog norėti kažko daugiau, daugiau save atskleisti, daugiau save realizuoti arba gali nebenorėti dirbti“, – komentuoja R. Karavaitienė.

Ji pripažįsta – dažnai pasitaiko atvejų, kad kandidatai į darbo pokalbį net nėra pakviečiami. Tai lemia ir darbdavių vertinimas, kad aukštos kvalifikacijos darbuotojas norės didesnio darbo užmokesčio, nei gali pasiūlyti bendrovė.

Ragina su kandidatu bent pasikalbėti telefonu

Nepaisant išsakytų priežasčių, R. Karavaitienė rekomenduoja su potencialiais darbuotojais, kurių kvalifikacija per aukšta ar darbo patirtis per didelė, bent jau pasikalbėti telefonu.

„Jeigu žmogus kandidatuoja į tam tikrą poziciją, jis turbūt joje save mato. Gal tiesiog yra pasikeitusi situacija, gal CV nebūtinai viskas tiksliai aprašyta (gal kažkas nutylėta, gal kažkas per daug išplėsta). Vien pagal CV nereikėtų vertinti. Kas gali padėti, tai bent jau telefoninis pokalbis apie lūkesčius, galimybes, apie potencialą. Tai ilgai neužtrunka, bet gali atskleisti ir parodyti visai kitą kandidato pusę“, – teigia R. Karavaitienė.

Savo ruožtu kandidatas, jeigu turi galimybę, savo pasirinkimo ir kandidatavimo priežastis turėtų išdėstyti motyvaciniame laiške, pataria pašnekovė. Ji pabrėžia – čia reikėtų nurodyti konkrečias aplinkybes arba argumentus, taip pat tai, kokia turima patirtis, įgūdžiai ir kompetencijos gali būti naudingi.

Valstybinė darbo inspekcija nurodo, kad darbdavys turi taikyti vienodus atrankos kriterijus, taigi „per aukšta kvalifikacija“ negali tapti priežastimi nepriimti į darbą.

„Jeigu pretendentas atitiko tam tikrai funkcijai keliamus reikalavimus, nepaisant to, kad jo kvalifikacija yra aukštesnė, nei reikalaujama, darbdavys tai turi vertinti lygiateisiškai“, – nurodo Valstybinės darbo inspekcijos patarėja komunikacijai Jurgita Kažukauskaitė-Sarnickienė.

Jeigu pretendentas mano, kad atranka buvo vykdoma netinkamai, jis gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos. Kol kas Darbo ginčų komisijos praktikoje tokių ar panašių atvejų nėra pasitaikę.