Verslas

2019.11.14 11:33

Lietuvoje sparčiai mažėja bankų skyrių, nors poreikis niekur nedingo

Irma Janauskaitė, Aistė Valiauskaitė, Vesta Tizenhauzienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.11.14 11:33

Tuštėja Lietuva, mažėja ir bankų skyrių. Bankų teigimu, išlaikyti patalpas ir darbuotojus regionuose neapsimoka, be to, visas pasaulis skaitmenizuojasi ir dalis žmonių tvarkyti reikalų jau nebenori vykti fiziškai. 

Apklausa rodo, kad pasimatyti akis į akį su banko darbuotoju svarbu beveik pusei šalies gyventojų. Valdančiųjų atstovas siūlo išeitį – kad bankų skyrių ir bankomatų nykimą atstotų Lietuvos paštas, tapęs valstybiniu banku. Lietuvos banko teigimu, pirmiausia būtina analizė, kiek jis duotų naudos ir kiek kainuotų valstybei.

Vietų sumažėjo perpus

Paįstryje nėra nei bankų, nei kredito unijų, nėra bankomatų, uždarytas paštas. Iki Panevėžio – 15 kilometrų.

„Šiaip tai bėdos aš neturiu dėl to, mašiną turiu, mes nuvažiuojam į Panevėžį, nusiimam iš banko tiesiai“, – pasakoja Paįstrio gyventojas.

„Ne visada gi nuvažiuosi, jeigu iš ryto nuvažiuoji, tai po pietų tik tai grįžti. O pagyvenusiam žmogui iš tikrųjų yra sunku“, – tikina Paįstrio gyventoja.

Miestelio seniūnas sako, kad grynųjų žmonėms reikia tai paršiukui pirkti, tai vištai.

„Iš pradžių buvo visiems šokas, kas čia bus toliau. Bet „Perlo“ terminalas teikia labai daug paslaugų – ir mokesčius galima susimokėt, ir pinigus išsigryninti“, – sako Virginijus Šležas, Paįstrio seniūnas.

Staigus klientų aptarnavimo vietų mažėjimas fiksuotas 2011-aisiais. Banko „Snoras“ žlugimas kartu sustabdė ir veiklą tų vadinamųjų „Snoro“ kioskelių, buvusių daugelyje Lietuvos vietų. Ilgą laiką tie kioskeliai stovėjo čia, laukuose netoli Trakų. Bet šiandien lietuviškų „snoriukų“ jau nebėra, vietinių žiniomis, visi išparduoti. Tebestovi analogiškai atrodę ir iš išorės, ir viduje, tik tai atvežti iš Latvijos, pasakoja reporterė Irma Janauskaitė.

Problemą sprendžia įvairiai

Vietų, kur žmonės tebelaukiami fiziškai, per 8-erius metus Lietuvoje sumažėjo perpus – iki 450, o, atmetus kredito unijas, bankų skyrių yra apie 200. Daugiausia jų išlaikę „Swedbank“ ir Šiaulių bankas, bet ir tai maždaug po 60.

„Čia yra iššūkis, nes vienas dalykas Vilniuje turėti skyrių, kuris tikrai atsiperka daug greičiau ir turėti kur nors Šeduvoje ar kitame mažesniame miestelyje. Dėl to įvairiai spendžiam klausimą. Tam tikras sprendimas, kurį turime, kai kur dirbame ne pilną savaitę, tai yra, pavyzdžiui, porą dienų per savaitę“, – aiškina Šiaulių banko administracijos vadovas Vytautas Sinius.

„Skaitmenizacija paliečia visas industrijas, tame tarpe ir bankinę. Ir, antroji priežastis, savaime suprantama, yra tiesiog žmonių mažėjimas. Deja, per tuos 10 ar 11 metų mes taip pat turime mažiau žmonių“, – teigia bankų asociacijos vadovas Mantas Zalatorius.

Poreikis niekur nedingo

Tačiau apklausa rodo, kad poreikis su banko darbuotoju pasikalbėti akis į akis, niekur nedingo, skaitmenizacija – ne visiems prie širdies. Bankų skyriais Lietuvoje sako besinaudojantys apie 40 proc. gyventojų.

„Taip, pasikonsultuoti galima ir telefonu. Bet mes kalbam apie tam tikrą, netgi sakyčiau, intymią žmogaus gyvenimo sferą, tai yra finansus, kur žmogus tikrai daug dirba, tie pinigai neateina lengvai ir, kai juos reikia investuoti, padaryti vieną ar kitą sprendimą su pinigais, galų gale imti paskolą, norisi dažnai to fizinio kontakto“, – sako „Spinter tyrimų“ vadovas Ignas Zokas.

Apklaustieji siūlo išeitis. Viena jų – kad valdžia įpareigotų verslą išlaikyti skyrius. Bet rinkos prižiūrėtojo teigimu, tai vargiai įmanoma.

„Jeigu tai būtų paslauga, kuri yra reikalinga išgyvenimui, ar mes reikalautume žmogų imti būsto paskolą, tai tada sakytume valstybė turi ir padaryti taip, kad būtų įmanoma ir patogu tą gauti. Mes kol kas gyvename tokiais principais grįstoje visuomenėje, kur rinka nusprendžia, kaip ta paslauga turėtų būti teikiama“, – mano Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.

Valdantieji skyrių nykimą siūlo kompensuoti, įsteigiant nacionalinį banką.

„Kad tai būtų valstybės, kuriam rūpėtų ne tik pelnas didžiausias tikslas, o visumoj žmonės ypač regionuose. Ir šiai dienai man jau teko domėtis, kokia šiandieninė situacija, tai visa mes galim labai lengvai padaryt ant pašto platformos“, – tvirtina Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas.

Lietuvos paštas, anot Biudžeto ir finansų komiteto vadovo, turi ir tinklą, ir darbuotojus, reikia tik banko licencijos. Lietuvos banko atstovas sako, nenorėtų būti indėlininku banko, kurio vadovus politikai tai išmeta, tai vėl prašo dirbti.

Plačiau žiūrėkite reportaže nuo 10.59 min.:

Panorama. Uostamiestyje tikrinami miestiečių augintų daržovių ir vaisių mėginiai, vieno rajono derliaus patariama nevalgyti (su vertimu į gestų k.)