Verslas

2019.11.17 17:21

Lyčių lygybė Skandinavijoje: bliūkšta mitas apie ypatingą moterų padėtį

Moterų vadovaujamos įmonės pritraukia vos 1 procentą investicijų
Jurgita Čeponytė, Mindaugas Aušra, LRT RADIJO laida „PIN kodas“2019.11.17 17:21

Skandinavijos šalys turi nepriekaištingą įvaizdį kaip geriausias ir labiausiai pažengęs regionas lyčių lygybės srityje. Moterų teisės bei feminizmo lygis čia taip pat pagirtini. Tačiau, pastebi sociologai ir ekonomistai, iš tiesų yra ne viskas taip gražu. Skandinavijos moterų nedžiugina jų vieta verslo srityje.

Privačių kompanijų vadovių – per mažai

Danija, Norvegija, Švedija ir Suomija remia dirbančias šeimas, skatina abiejų tėvų atostogas, sulaukus vaiko. Taip pat užtikrina teisinę, politinę ir kultūrinę pagalbą, siekiant, kad tiek moterys, tiek vyrai turėtų vienodas galimybes siekti karjeros ir tai derinti su šeima.

Užsienio ekspertai, dažniausiai kalbėdami apie lyčių lygybę Skandinavijoje, pabrėžia viešąjį sektorių. Čia skaičiai gražūs. Pavyzdžiui, Švedijoje daugiau moterų užima vadovaujamas pozicijas viešajame sektoriuje. Šalies parlamente moterų yra net 46 procentai.

Tačiau didelių privačių kompanijų vadovų pozicijose – tik apie trečdalį moterų. Ir tai gerokai mažesnis procentas nei, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), kur didelių kompanijų vadovų postus užimančių moterų skaičius artėja prie pusės.

Renkasi nepelningas profesijas

Skandinavų ekspertai ima apie tai vis dažniau kalbėti. Jie pabrėžia, kad kuo aukštesnė privataus verslo pozicija, tuo mažiau ten moterų. Pavyzdžiui, BBC straipsnyje cituojama švedė, kuri užsiima talentų paieška įmonėms, sako, kad situacija Skandinavijoje yra panaši kaip JAV, kurios laikomos atsiliekančiomis nuo Skandinavijos šalių. Tačiau, anot jos, iš tikrųjų Amerikoje apie tai tiesiog daugiau kalbama, o Švedijoje nutylima.

Įdomu ir tai, ką Skandinavijos šalyse pastebėjo užsienio ekonomistai. Pasak įvairių statistinių rodiklių, valstybėse, kur lyčių lygybės kultūra jau įsišaknijusi, moterų, besirenkančių specialybes, susijusias su technologijomis, mokslu ir matematika, dalis yra mažesnė nei kitur: moterys renkasi ne tas profesijas, iš kurių galima uždirbti daugiau, o tas, kurios joms arčiau širdies. Ir tai dažniau yra susiję su bendro gėrio kūrimu, viešosiomis paslaugomis ir t. t.

O štai dar tik besivystančiose valstybėse, taip pat ir Lietuvoje, moterys labiau linkusios rinktis tiksliąsias specialybes, kurios gali užtikrinti didesnį uždarbį, nors pačios galbūt norėtų eiti į visai kitą sritį.

Moterų verslas investicijų netraukia

Be to, pastebima, kad vyrų ir moterų atlyginimų skirtumas Skandinavijoje yra tik šiek tiek mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, kuris siekia 16 procentų. O štai Suomijoje atotrūkis tarp vyrų ir moterų atlyginimų yra net šiek tiek didesnis ir siekia 16,7 proc., Švedijoje – 13 proc. Ir tai yra gerokai didesnis skirtumas nei Italijoje, Rumunijoje ar Liuksemburge, kur vyrų ir moterų atlyginimai skiriasi vos 5 proc.

Dar viena sociologų ir ekonomistų išvada – moterų vadovaujamos įmonės Skandinavijos šalyse pritraukia vos vieną procentą investicijų. Ekspertai sako, jog tokios situacijos priežastis yra tai, kad moterys dažniau nei vyrai yra linkusios rinktis darbą viešajame sektoriuje. O tai sukuria ir atlyginimų atotrūkį, nes darbas viešajame sektoriuje visada yra menkiau apmokamas. Be to, privatusis sektorius turi mažiau talentingų kandidačių į laisvas pozicijas.

Be to, mokslininkai pastebi, kad žiniasklaida galbūt per daug koncentruojasi į problemą, jog moterų trūksta vadovaujamose pozicijose. Pasak psichologų, vyrai iš prigimties turi didesnį poreikį būti pripažinti, jaustis svarbūs ar žinomi. O moterys tokių ambicijų turi rečiau. Štai todėl valstybėse, kur bet kokį darbą dirbantis žmogus gali gyventi oriai, mažiau mąstoma apie pinigus ir renkamasi profesijas pagal tai, ko išties nori.

Parengė Vismantas Žuklevičius